{"id":10581,"date":"2010-12-19T20:00:00","date_gmt":"2010-12-19T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-12-19T20:00:00","modified_gmt":"2010-12-19T20:00:00","slug":"konjuktyvitas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/konjuktyvitas\/10581\/","title":{"rendered":"Konjuktyvitas"},"content":{"rendered":"

<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

APIBR\u0116\u017dIMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

konjunktyvitas<\/a>\/4383″>Konjunktyvitu vadinamas jungin\u0117s \u2212 skaidrios gleivin\u0117s pl\u0117vel\u0117s, dengian\u010dios vidin\u012f vok\u0173 pavir\u0161i\u0173 ir akies obuol\u012f iki limbo, kur odena pereina \u012f ragen\u0105, \u2212 u\u017edegimas. Jungin\u0117s liaukos gamina sekret\u0105 su antik\u016bnais, jis padeda i\u0161laikyti akies dr\u0117gnum\u0105 ir apsaugo nuo infekcij\u0173. Konjunktyvitai skirstomi \u012f kelias pagrindines grupes: infekcinius (virusinius, bakterinius) ir neinfekcinius (alerginius, toksinius).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

EPIDEMIOLOGIJA<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Konjunktyvitai yra da\u017eniausiai \u0161eimos gydytojo darbe pasitaikantys aki\u0173 u\u017edegimai. Jie sudaro nuo 30 iki 47,7 proc. vis\u0173 aki\u0173 lig\u0173. Konjunktyvitas<\/a> yra viena da\u017eniausi\u0173 vaik\u0173 lig\u0173 \u2013 kasmet juo suserga vienas i\u0161 a\u0161tuoni\u0173 vaik\u0173 (1).<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ETIOLOGIJA<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017eniausia prie\u017eastis yra virusin\u0117 ar bakterin\u0117 infekcija. Konjunktyvit\u0105 taip pat gali sukelti cheminiai dirgikliai, vaistai ar alergija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017enai pagal i\u0161skyr\u0173 pob\u016bd\u012f galima nustatyti konjunktyvito prie\u017east\u012f. Juo gali sirgti \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117s (1 lentel\u0117)<\/i>. Virusinius kojunktyvitus gali sukelti adeno-, Herpes simplex <\/i>ir Herpes zoster<\/i> virusai. Entero- ir adenovirusai gali greitai i\u0161plisti tarp \u017emoni\u0173 ir sukelti konjunktyvito epidemijas, kiti virusai, pirmiausia sukeliantys odos infekcijas (u\u017ekre\u010diamojo moliusko, herpes <\/i>virusai), konjunktyvit\u0105 sukelia patek\u0119 nuo u\u017ekr\u0117stos odos.<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Konjuktyvitas\"<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

PATOFIZIOLOGIJA<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Konjunktyvitams b\u016bdinga daug bendr\u0173 po\u017eymi\u0173. Jungin\u0117s u\u017edegimas sukelia vietin\u0119 ar difuzin\u0119 kraujagysli\u0173 injekcij\u0105 (hiperemij\u0105), jungin\u0117s paburkim\u0105 (chemoz\u0119), atsiranda i\u0161skyr\u0173 jungin\u0117s mai\u0161elyje, papil\u0173 ir\/ar folikul\u0173 vok\u0173 jungin\u0117se ar jungin\u0117s skliautuose.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Jungin\u0117s hiperemija b\u016bna d\u0117l vietinio ar difuzinio kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117timo jungin\u0117j\u0117, padid\u0117ja kraujagysli\u0173 vingiuotumas. Jungin\u0117je gali susiformuoti intrakonjunktyvalin\u0117s petechijos ar kraujosruvos.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Jungin\u0117s chemoz\u0117 atsiranda, kai d\u0117l padid\u0117jusio kraujagysli\u0173 kapiliar\u0173 pralaidumo vyksta transudacija ir jungin\u0117 paburksta. Da\u017eniausiai b\u016bna akies obuolio ir jungin\u0117s skliauto chemoz\u0117. Ji taip pat gali atsirasti, kai sutrinka veninio kraujo ar limfos nutek\u0117jimas orbitoje d\u0117l intravaskulin\u0117s hipoosmoz\u0117s.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 I\u0161skyros jungin\u0117s mai\u0161elyje atsiranda u\u017edegimo metu vykstant eksudacijai. Eksudatas pro epitel\u012f patenka \u012f jungin\u0117s mai\u0161el\u012f ir susimai\u0161o su a\u0161aromis.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Papilos \u2013 i\u0161kilimai jungin\u0117je, kurie atsiranda vir\u0161 i\u0161sipl\u0117tusios kraujagysl\u0117s.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 Folikulai \u2013 \u017eidininiai, vaskuliarizuoti limfniai mazgeliai jungin\u0117je.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Alerginis rinokonjunktyvitas \u2013 hiperjautrumo reakcija \u012f specifnius ore esan\u010dius antigenus. Daugeliu atvej\u0173 greta b\u016bna ir alergin\u0117 nosies gleivin\u0117s reakcija. Sezoninis alerginis rinokonjunktyvitas atsiranda d\u0117l tam tikru met\u0173 laiku ore esan\u010di\u0173 alergen\u0173, pasibaigus vienam<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

ar kitam met\u0173 laikui simptomai i\u0161nyksta. Nuolatinis alerginis rinokonjunktyvitas \u2013 alergin\u0117 reakcija \u012f nuolat aplinkoje esant\u012f alergen\u0105, pvz., nam\u0173 dulk\u0117se gyvenan\u010dius mikroorganizmus, gyv\u016bn\u0173 pleiskanas ir t. t.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Jungin\u0117s hiperemija atsiranda d\u0117l kraujagysli\u0173 i\u0161sipl\u0117timo, paburkimas \u2013 d\u0117l padid\u0117jusio venuli\u0173 pralaidumo, o per\u0161t\u0117jimas \u2013 d\u0117l jutimini\u0173 nerv\u0173 gal\u016bn\u0117li\u0173 dirginimo.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Toksinis konjunktyvitas<\/a> (reakcija \u012f medikamentus) gali atsirasti po vienkartinio la\u0161\u0173 akims paskyrimo arba ilgiau la\u0161inant vaistus. Dauguma chemini\u0173 med\u017eiag\u0173, patekusios \u012f akis, gali sukelti u\u017edegim\u0105. Po\u017eymiai b\u016bna pana\u0161\u016bs \u012f virusinio konjunktyvito, tod\u0117l itin svarbu nuodugniai surinkti anamnez\u0119.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

KLINIKA<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Infekciniai konjuktyvitai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Virusinis <\/span><\/i><\/b>konjunktyvitas<\/a> prasideda staiga. Svetimk\u016bnio jausmas akyje, jungin\u0117s hiperemija, pasirei\u0161kiantys folikulai vok\u0173 jungin\u0117je, serozin\u0117s i\u0161skyros jungin\u0117s mai\u0161elyje, jungin\u0117s pl\u0117v\u0117s, periorbitinis skausmas. Konjunktyvitas<\/a> da\u017eniausiai prasideda vienoje akyje, v\u0117liau pa\u017eeid\u017eiama ir antroji.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u016amiais atvejais gali b\u016bti vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimas, kar\u0161\u010diavimas, periaurikulin\u0117 lifadenopatija. Pra\u0117jus keletui savai\u010di\u0173 po konjunktyvito prad\u017eios, ragenoje gali atsirasti subepitelini\u0173 infltrat\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Entero- ir adenovirusiniai konjunktyvitai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Tai yra epidemin\u0117 konjunktyvito forma, beveik visada pa\u017eeid\u017eianti abi akis. Pacientai skund\u017eiasi svetimk\u016bnio poj\u016b\u010diu akyje, a\u0161arojimu, atsiranda vandening\u0173 serozini\u0173 i\u0161skyr\u0173, akys parausta, vokai patinsta (1 pav.)<\/i>. Padid\u0117ja aki\u0173 jautrumas \u0161viesai, trumpam sutrinka reg\u0117jimas. Sunkiais atvejais jungin\u0117je gali atsirasti smulki\u0173 kraujosruv\u0173. Kartu pasirei\u0161kia vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimo ir bendrin\u0117s virusin\u0117s infekcijos rei\u0161kiniai. Aki\u0173 virusin\u0117 infekcija trunka 7\u201314 dien\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\"Konjuktyvitas\"<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

U\u017ekre\u010diamojo moliusko sukeltas konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

U\u017ekre\u010diamasis moliuskas (lot. Molluscum contagiosum<\/i>) paprastai sukelia <\/i>odos infekcijas, ta\u010diau patek\u0119s ant jungin\u0117s <\/i>gali sukelti konjunktyvit\u0105. Ligoniams <\/i>(da\u017eniausiai vaikams) ant voko <\/i>odos nustatoma apskrit\u0173, ma\u017e\u0173, balzgan\u0173 <\/i>papuli\u0173 su \u012fdubusiu centru ir l\u0117tinis <\/i>folikulinis konjunktyvitas<\/a> bei pavir\u0161inis <\/i>ta\u0161kinis keratitas.<\/p>\n

<\/i><\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Herpetinis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Suaugusieji serga herpes simplex 1<\/i>, o naujagimiai \u2013 herpes simplex 2 <\/i>virus\u0173 sukeltais konjunktyvitais. Herpes simplex<\/i> virusinis konjunktyvitas<\/a> da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eia vien\u0105 ak\u012f. Kartais jungin\u0117je susidaro pl\u0117vel\u0117s ar jungin\u0117s bei vok\u0173 kra\u0161to op\u0173, ant odos aplink akis atsiranda p\u016bsleli\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Bakteriniams konjunktyvitams <\/span><\/i><\/b>b\u016bdinga staigi prad\u017eia, svetimk\u016bnio jausmas akyse, jungin\u0117s hiperemija, chemoz\u0117, pasirei\u0161kian\u010dios jungin\u0117s papilos ir folikulai, jungin\u0117s mai\u0161elyje p\u016blingos i\u0161skyros. Bakteriniai konjunktyvitai nuo virusini\u0173 skiriasi tuo, kad b\u016bna daug daugiau i\u0161skyr\u0173 ir patinsta vokas. Nuo i\u0161skyr\u0173 rytais da\u017enai sulimpa vokai. Gonokokinio konjunktyvito atveju b\u016bna bendri simptomai: kar\u0161\u010diavimas, preaurikulin\u0117 limfadenopatija, s\u0105nari\u0173 skausmai. Bakteriniai konjunktyvitai skirstomi \u012f \u016bminius, po\u016bmius ir l\u0117tinius.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u016aminis bakterinis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u016aminiai bakteriniai konjunktyvitai da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eia abi akis (kitos akies pa\u017eeidimas atsiranda po 2\u20133 dien\u0173). Da\u017eniau sergama \u017eiem\u0105 ir pavasar\u012f. U\u017esikre\u010diama kontaktiniu b\u016bdu per ne\u0161varias rankas, nuo vok\u0173, kartais per krauj\u0105 (meningokokinis konjunktyvitas<\/a>) arba lytiniu b\u016bdu (gonokokinis konjunktyvitas<\/a>), la\u0161inant infekuot\u0173 aki\u0173 la\u0161\u0173.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u0160iems konjunktyvitams b\u016bdinga jungini\u0173 speneli\u0173 (papil\u0173) hiperplazija ir gleivingos p\u016blingos i\u0161skyros, ta\u010diau limfadenopatija b\u016bna labai retai. I\u0161samiai surinkus ligos anamnez\u0119 galima \u012ftarti ligos suk\u0117l\u0117j\u0105. Suaugusieji da\u017eniau serga Staphylococcus aureus<\/i>, vaikai iki 5 met\u0173 \u2013 Hemophylus influenzae <\/i>sukeltu konjunktyvitu.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Stafilokokinio konjunktyvito suk\u0117l\u0117jai ant jungin\u0117s da\u017eniausiai patenka nuo vok\u0173 kra\u0161t\u0173 ar blakstien\u0173, tod\u0117l konjunktyvitas<\/a> pasirei\u0161kia kartu su opiniu blefaritu. Labai greitai pa\u017eeid\u017eiama ragena, tod\u0117l gali i\u0161sivystyti pavir\u0161in\u0117 ta\u0161kin\u0117 keratopatija. Hemophylus influenzae <\/i>sukeltu konjunktyvitu da\u017eniau sergama \u017eiem\u0105, jam b\u016bdinga u\u017esit\u0119susi eiga, pojungin\u0117s kraujosruvos ir anksti atsirandantys kra\u0161tiniai ragenos infiltratai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Streptokokinis jungin\u0117s u\u017edegimas kartais komplikuojasi membraniniu ar pseudomembraniniu konjunktyvitu, ta\u010diau ragena pa\u017eeid\u017eiama retai. Pneumokokinis konjunktyvitas<\/a> da\u017enesnis \u0161altuoju met\u0173 laikotarpiu. B\u016bdingi ligos protr\u016bkiai, pojungin\u0117s ta\u0161kin\u0117s kraujosruvos ir kv\u0117pavimo tak\u0173 u\u017edegimo po\u017eymiai. Moraxella catarrhalis <\/i>sukeltu konjunktyvitu serga sutrikusios imunin\u0117s sistemos asmenys, \u0161iai ligai b\u016bdinga limfadenopatija. Chlamidin\u012f konjunktyvit\u0105 sukelia<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Chlamydia trachomatis <\/span><\/i>D-K serotipai. Chlamidijos \u2013 tai mikroorganizmai, turintys tiek virus\u0173, tiek bakterij\u0173 savybi\u0173. Jos gali sukelti konjunktyvitus naujagimiams, kurie u\u017esikre\u010dia gimdymo metu, vaikams (vystosi trachoma), jauniems suaugusiesiems, kurie u\u017esikre\u010dia lyti\u0161kai. Chlamidiniam konjunktyvitui b\u016bdingos gleivingos p\u016blingos i\u0161skyros, aki\u0173 paraudimas, svetimk\u016bnio poj\u016btis, \u0161viesos baim\u0117, padid\u0117jusios papil\u0117s, labiau i\u0161ry\u0161k\u0117jusios vir\u0161utinio voko jungin\u0117je, prieausin\u0117 limfadenopatija, pavir\u0161ini\u0173 jungin\u0117s kraujagysli\u0173 \u012faugimas \u012f ragen\u0105. Kartais i\u0161sivysto pavir\u0161inis ta\u0161kinis keratitas.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Naujagimiams chlamidinis konjunktyvitas<\/a> prasideda pra\u0117jus kelioms dienoms po gimdymo. B\u016bdingas vok\u0173 kra\u0161t\u0173 patinimas, i\u0161skyros i\u0161 jungini\u0173. Be aki\u0173, chlamidijos gali pa\u017eeisti naujagimio plau\u010dius, ausis, nos\u012f.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Gonokokiniu konjunktyvitu serga gimdymo metu u\u017esikr\u0117t\u0119 naujagimiai ir suaugusieji, kurie u\u017esikre\u010dia lyti\u0161kai. Tai sunki konjunktyvito forma, kuriai b\u016bdingas ypa\u010d stiprus vok\u0173 patinimas, gausios p\u016blingos i\u0161skyros. Liga gali komplikuotis ragenos i\u0161op\u0117jimu arba prakiurimu (2 pav.)<\/i>.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

L\u0117tinis bakterinis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Vok\u0173 kra\u0161t\u0173 bakterin\u0117 infekcija gali b\u016bti l\u0117tinio konjunktyvito prie\u017eastis. Vok\u0173 kra\u0161tuose atsiranda opeli\u0173, negausi\u0173 i\u0161skyr\u0173. Vokai patinsta, akis gali truput\u012f<\/p>\n

<\/span> parausti.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Neinfekciniai konjuktyvitai<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Alerginiai konjunktyvitai <\/span><\/i><\/b>yra keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173:<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 sezoninis konjunktyvitas<\/a> (\u0161ienlig\u0117) ir l\u0117tinis konjunktyvitas<\/a>;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 giganti\u0161k\u0173 papili\u0173 konjunktyvitas<\/a>;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 pavasarinis (vernalinis) keratokonjunktyvitas;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 atopinis keratokonjunktyvitas;<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u2022 kontaktinis konjunktyvitas<\/a>.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Da\u017eniausia aki\u0173 alergijos forma yra alerginis rinokonjunktyvitas.__<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Konjunktyvitas<\/a> prasideda abejose akyse. Aki\u0173 nie\u017e\u0117jimas, a\u0161arojimas, \u0161viesos baim\u0117, vokai patin\u0119, jungin\u0117s hiperemi\u0161kos, vok\u0173 jungin\u0117je gali b\u016bti matom\u0173 folikul\u0173, negausios serozin\u0117s i\u0161skyros jungin\u0117s mai\u0161elyje. B\u016bna rinito simptomai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

\u016aminis alerginis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Pacientai skund\u017eiasi staiga atsiradusiu akies nie\u017euliu po kontakto su alergenu (pvz., \u017eiedadulk\u0117mis). Taip pat b\u016bdingas a\u0161arojimas, \u0161viesos baim\u0117, deginimas, svetimk\u016bnio jausmas, nery\u0161kus matymas, vok\u0173 ir jungin\u0117s patinimas. Prad\u0117jus gydym\u0105 b\u016bkl\u0117 greitai pager\u0117ja.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Sezoninis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Tai da\u017eniausia aki\u0173 alergin\u0117 liga, kuri paprastai pasirei\u0161kia pavasar\u012f. Ligos prie\u017eastis yra I tipo alergin\u0117 reakcija, pa\u017eeid\u017eiamos abi akys. Da\u017eniausiai kartu pasirei\u0161kia sloga<\/a>, tod\u0117l liga vadinama rinokonjunktyvitu. Da\u017eniausiai sezonin\u012f konjunktyvit\u0105 sukelia \u017eiedadulk\u0117s, \u0161ieno ar tabako dulk\u0117s, nam\u0173 dulki\u0173 erkut\u0117s, gyvuli\u0173 kaili\u0173 ar \u0440\u016bk\u0173 dalel\u0117s. V\u0117liau \u0161ie alergenai gali tapti l\u0117tinio konjunktyvito prie\u017eastimi.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Pacientai skund\u017eiasi aki\u0173 per\u0161t\u0117jimu, a\u0161arojimu, deginimu. Aki\u0173 jungin\u0117 parausta, pabrinksta, paburksta vokai, atsiranda papili\u0173 hiperplazija ir hipertrofija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

L\u0117tinis alerginis konjunktyvitas<\/a> (pavasarinis keratokonjunktyvitas)<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Ligos prie\u017eastis n\u0117ra \u017einoma, bet da\u017enai nustatoma bronch\u0173 astma<\/a> arba egzema sergantiems pacientams. Liga da\u017eniausiai prasideda tarp 3 ir 25 met\u0173. Pacientai skund\u017eiasi l\u0117tiniu akies nie\u017euliu, tir\u0161tomis, skaidriomis i\u0161skyromis, jautrumu \u0161viesai, nery\u0161kiu matymu. I\u0161vertus vokus matomos padid\u0117jusios jungin\u0117s papil\u0117s (\u201egrindinio\u201c simptomas) (3 pav.)<\/i>.<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Konjuktyvitas\"<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Toksinio konjunktyvito <\/span><\/i><\/b>atveju nie\u017eti akys ir veido oda, vokai b\u016bna paraud\u0119, patin\u0119. Atsiranda jungin\u0117s infekcija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

GYDYMAS<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Virusinis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Specifinio virusinio konjunktyvito gydymo n\u0117ra. Antibiotik\u0173 la\u0161ai apsaugo nuo antrin\u0117s bakterin\u0117s infekcijos \u2212 antibiotik\u0173 la\u0161ai skiriami vieti\u0161kai 4 kartus per dien\u0105 1\u20132 savaites. Virusini\u0173 konjunktyvit\u0173 nereik\u0117t\u0173 gydyti kortikosteroid\u0173 la\u0161ais.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Skiriamos dirbtin\u0117s a\u0161aros 4\u20138 kartus per dien\u0105 1\u20133 savaites, \u0161alti kom- presai ant aki\u0173 kelet\u0105 kart\u0173 per dien\u0105 1\u20132 savaites.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Ligonius reik\u0117t\u0173 informuoti, kad liga u\u017ekre\u010diama, tod\u0117l jie netur\u0117t\u0173 dalytis<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

veido rank\u0161luos\u010diais, svarbu, kad reguliariai plaut\u0173si rankas. Ligon\u012f reikia izoliuoti nuo kolektyvo 2\u20133 savait\u0117ms. B\u016btina aki\u0173 gydytojo prie\u017ei\u016bra.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

U\u017ekre\u010diamojo moliusko sukeltas konjunktyvitas<\/a>. <\/span><\/b>Liga savaime nepraeina, <\/b>tod\u0117l da\u017eniausiai taikomas chirurginis <\/b>gydymas.<\/p>\n

<\/b><\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Herpetinis konjunktyvitas<\/a>. <\/span><\/b>Virusiniams herpetiniams keratokonjunktyvitams gydyti skiriama antivirusini\u0173 vaist\u0173 \u2013 acikloviro tepalo ir idoksuridino tirpalo. Skiriant idoksuridino ilgiau negu 7 dienas gali pasireik\u0161ti toksin\u0117 keratopatija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Bakterinis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Skiriami plataus spektro antibiotik\u0173 la\u0161ai vieti\u0161kai 4\u20136 kartus per dien\u0105 1\u20132 savaites. B\u016bklei neger\u0117jant 2\u20133 dienas, b\u016btina aki\u0173 gydytojo konsultacija. Gonokokinio konjunktyvito atveju skiriami antibiotikai sistemi\u0161kai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Specifinis antibakterinis gydymas skiriamas remiantis pas\u0117lio ir antibiotikogramos rezultatais. Da\u017eniausiai konjunktyvit\u0173 gydymas pradedamas nuo baktericidini\u0173 plataus veikimo spektro aminoglikozid\u0173 grup\u0117s antibiotik\u0173 \u2013 gentamicino ar tobramicino.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\u0160ie vaistai yra tirpal\u0173 ir tepal\u0173 pavidalo, paprastai j\u0173 skiriama 3\u20135 kartus per dien\u0105, nors tepal\u0105 geriau naudoti vakare. Taip pat tinka plataus veikimo spektro bakteriostatinis antibiotikas chloramfenikolis, gaminamas la\u0161ais. Sunkiems bakteriniams konjunktyvitams gydyti rekomenduojama skirti baktericidi\u0161kai veikian\u010di\u0173 chinolon\u0173, pvz., ciprofloksacino tirpalo, ta\u010diau jis silpniau veikia streptokokus. Stafilokokiniam konjunktyvitui gydyti skiriama tir\u0161t\u0173 fuzidino r\u016bg\u0161ties la\u0161\u0173. Bakteriostati\u0161kai veikiantis antimikrobinis preparatas sulfonamidas pasi\u017eymi vidutiniu poveikiu gramteigiamiems ir gramneigiamiems mikroorganizmams, jis tinka chlamidij\u0173 sukeltam konjunktyvitui gydyti.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Alerginis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

B\u016btina nutraukti kontakt\u0105 su alergenu, tinka \u0161alti kompresai. Skiriama tukli\u0173j\u0173 l\u0105steli\u0173 stabilizatori\u0173 la\u0161\u0173, vietini\u0173 antihistaminini\u0173 preparat\u0173, kortikosteroid\u0173 la\u0161\u0173 vieti\u0161kai; sunkiais atvejais skiriama sistemini\u0173 antihistaminini\u0173 vaist\u0173, trumpas vietinio veikimo kortikosteroid\u0173 kursas. Galima skirti ir kortikosteroid\u0173 tepal\u0173. J\u0173, kaip ir kit\u0173 tepal\u0173, geriau skirti nak\u010diai, atsargiai \u2013 glaukoma<\/a> ir katarakta<\/a> sergantiems pacientams. Virusini\u0173 ir alergini\u0173 konjunktyvit\u0173 atvejais d\u0117l vokuose esan\u010di\u0173 a\u0161ar\u0173 liauku\u010di\u0173 pa\u017eeidimo sutrinka a\u0161ar\u0173 sekrecija, tod\u0117l greta anks\u010diau min\u0117to gydymo rekomenduojama skirti dirbtini\u0173 a\u0161ar\u0173 tirpal\u0173. B\u016btina aki\u0173 gydytojo konsultacija.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

Toksinis konjunktyvitas<\/a><\/p>\n

<\/span><\/i><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

Reikia nutraukti paskirt\u0105 medikament\u0105 ir skirti kortikosteroid\u0173 la\u0161\u0173 \u012f akis, sunkiais atvejais \u2013 antihistamini\u0173 preparat\u0173 ar kortikosteroid\u0173 sistemi\u0161kai.<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

DIFERENCIN\u0116 DIAGNOSTIKA<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/b><\/p>\n

Konjunktyvitus reikia skirti nuo \u016bmaus u\u017edaro kampo glaukomos priepuolio, \u016bmaus kraujagysli\u0173 dangalo u\u017edegimo, \u016bmaus keratito. 2 lentel\u0117je <\/i>pateikiami klinikiniai konjunktyvito po\u017eymiai priklausomai nuo j\u012f suk\u0117lusios prie\u017easties.<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Konjuktyvitas\"<\/span><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

Pareng\u0117 gyd. Regina \u0160INK\u016aNAIT\u0116<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n

\u017durnalas \u201eInternistas\u201c<\/p>\n

<\/span><\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Konjunktyvitu<\/a> vadinamas jungin\u0117s − skaidrios gleivin\u0117s pl\u0117vel\u0117s, dengian\u010dios vidin\u012f vok\u0173 pavir\u0161i\u0173 ir akies obuol\u012f iki limbo, kur odena pereina \u012f ragen\u0105, − u\u017edegimas. Jungin\u0117s liaukos gamina sekret\u0105 su antik\u016bnais, jis padeda i\u0161laikyti akies dr\u0117gnum\u0105 ir apsaugo nuo infekcij\u0173. Konjunktyvitai skirstomi \u012f kelias pagrindines grupes: infekcinius (virusinius, bakterinius) ir neinfekcinius (alerginius, toksinius).<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1165,1166,174,96,2804,2801,2,2802,51,4,2803,1775,1449,2800,2805,9,1198,138,26,1406,1633,1421,127],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10581","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-akis","tag-akys","tag-alergija","tag-alergijos","tag-chlamidijos","tag-hemophylus","tag-infekcijos","tag-influenzae","tag-jausmas","tag-karsciavimas","tag-keratopatija","tag-konjunktyvitas","tag-kraujosruvos","tag-limfadenopatija","tag-naujagimiams","tag-sloga","tag-uminis","tag-vaistai","tag-vietinio","tag-virusai","tag-virusinis","tag-vokai","tag-ziema"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10581","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10581"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10581\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10581"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10581"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10581"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10581"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10581"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}