{"id":10624,"date":"2010-11-28T20:00:00","date_gmt":"2010-11-28T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-28T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-28T20:00:00","slug":"10-mitu-apie-sveika-mityba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/10-mitu-apie-sveika-mityba\/10624\/","title":{"rendered":"10 mit\u0173 apie sveik\u0105 mityb\u0105"},"content":{"rendered":"
\n

1. Nuo bulvi\u0173 stor\u0117jama
\n<\/strong>
\nVisi\u0161ka netiesa! Lyginant su kitais garnyrais, bulv\u0117s turb\u016bt geriausiai padeda i\u0161saugoti nepakitusias k\u016bno linijas. Vienoje porcijoje (ma\u017edaug 150 g) bulvi\u0173 yra tik 104 kalorijos. Tokiame pa\u010diame kiekyje ry\u017ei\u0173 yra 162, o makaron\u0173 – 209 kalorijos. Susilaikyti vert\u0117t\u0173 nuo gruzdint\u0173 bulvi\u0173 lazdeli\u0173 – vienoje porcijoje skan\u0117sto (be majonezo) yra 263 kalorijos.<\/p>\n

2. Druska didina kraujo spaudim\u0105
\n<\/strong>
\n\u0160is teiginys remiasi negin\u010dijama tiesa – druska tir\u0161tina vanden\u012f, tod\u0117l vartojant j\u0105 pakyla organizme esan\u010dio vandens lygis ir did\u0117ja kraujo spaudimas<\/a>. Tyrimas su laboratorin\u0117mis \u017eiurk\u0117mis \u012frod\u0117, kad su\u0117dus s\u016braus pa\u0161aro gyv\u016bn\u0117liams i\u0161 ties\u0173 pakildavo spaudimas<\/a>. Ta\u010diau \u017emon\u0117s suvartoja santykinai ma\u017eiau druskos. \u017dmon\u0117ms nuo s\u016braus maisto kraujo spaudimas padid\u0117ja tik i\u0161imtinais atvejais ir labai ne\u017eymiai. Tod\u0117l daugelis i\u0161 m\u016bs\u0173 gali nesibaimindami pasibarstyti druska rytin\u0119 kiau\u0161inien\u0119.<\/p>\n

3. Vitamin\u0173 perdozavimas gali b\u016bti mirtinas<\/p>\n

<\/strong>\u017dmon\u0117s, be gydytojo nurodym\u0173 dideliais kiekiais vartojantys vitaminus, blogiausiu atveju gali pakenkti savo sveikatai. Pavyzd\u017eiui, perdozavus vitamino C, gali paleisti vidurius, o vitamino B – atsirasti neurologini\u0173 sutrikim\u0173<\/a>. Tuo tarpu besilaukian\u010dios motinos, tik \u0161iek tiek perdozavusios vitamino A, gali pakenkti vaisiaus vystymuisi. Be to, daugelis mokslinink\u0173 \u012ftaria, kad vartodami pernelyg daug beta karotino, r\u016bkaliai gali grei\u010diau susirgti plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu. Sportuojant ma\u017e\u0117ja rizika susirgti diabetu<\/a>, ta\u010diau antioksidantai, kuri\u0173 gausu vitamin\u0173 sud\u0117tyje, sukelia prie\u0161ing\u0105 organizmo reakcij\u0105 ir naikina sporto teikiam\u0105 naud\u0105. Mokslininkai pabr\u0117\u017eia, kad tokiu poveikiu \u012ftariami tik vitamininiai preparatai. Tod\u0117l nesibaiminkite, kad kramsnodami morkas pakenksite sveikatai. Nuolat valgant \u0161vie\u017eius vaisius ir dar\u017eoves, gr\u016bdinius, pieno, m\u0117sos ir \u017euvies produktus, j\u0173 apskritai galima atsisakyti.<\/p>\n

4. \u0160pinatai yra gele\u017eies \u0161altinis<\/strong><\/p>\n

Iki \u0161iol gaji nuomon\u0117, kad \u0161pinatuose yra labai daug gele\u017eies. D\u0117l to kaltas vienas nesusipratimas: 1890 metais \u0161veicar\u0173 fiziologas Gustave von Bunge apskai\u010diavo, kad 100 gram\u0173 d\u017eiovint\u0173  \u0161pinat\u0173 yra 35 miligramai gele\u017eies. V\u0117liau \u0161is santykis buvo perskai\u010diuotas naudojant \u0161vie\u017eius \u0161pinatus, kuri\u0173 90 procent\u0173 sudaro vanduo. G. von Bunge apskai\u010diuot\u0105 gele\u017eies kiek\u012f teko padalinti i\u0161 de\u0161imties. Be to, vert\u0117t\u0173 \u017einoti, kad i\u0161 augalin\u0117s kilm\u0117s maisto gele\u017eis pasisavinama kur kas pras\u010diau nei i\u0161 gyvulin\u0117s.<\/p>\n

5. V\u0117lyva vakarien\u0117 tukina
\n<\/strong>
\nTie, kurie vis\u0105 dien\u0105 so\u010diai valgo, ta\u010diau vis tiek neatsisako gausios vakarien\u0117s arba s\u0117d\u0117dami prie\u0161ais televizori\u0173 sudoroja pakel\u012f bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010di\u0173, netur\u0117t\u0173 nustebti priaug\u0119 kelet\u0105 nepageidaujam\u0173 kilogram\u0173. Ir tik d\u0117l to, kad bus vir\u0161yta rekomenduojama paros kalorij\u0173 norma. \u017dinoma, galima atsisakyti vakarien\u0117s, ta\u010diau rezultatas bus toks pats, jei nevalgysite pusry\u010di\u0173 arba piet\u0173.<\/p>\n

6. \u0160vie\u017eia duona sukelia pilvo skausmus
\n<\/strong>
\nPana\u0161u, kad \u0161is teiginys atkeliavo i\u0161 visuotinio nepritekliaus laik\u0173. Kad b\u016bt\u0173 suvalgytas anks\u010diau prapjautas duonos kepalas, vaikams b\u016bdavo meluojama, kad \u0161vie\u017eia, kvepianti duona sukelia baisius pilvo skausmus<\/a>. \u0160iandien turb\u016bt visi pritars, kad k\u0105 tik i\u0161 krosnies i\u0161traukta bandel\u0117 tikrai nesukelia joki\u0173 nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173. Atsargiau \u0161vie\u017eiais kepiniais reik\u0117t\u0173 skanauti jautriems \u017emon\u0117ms – nuo tokio maisto organizme gali prad\u0117ti kauptis dujos.<\/p>\n

7. Sveikiausias – \u017ealias maistas
\n<\/strong>
\nIlgai verdant produktus, kuriuose yra kar\u0161\u010diui neatspari\u0173 vitamin\u0173 B1 ir B6, taip pat vitamino C, jie tampa nebe tokie vertingi. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties b\u016btina nuolat valgyti \u0161vie\u017eius vaisius ir dar\u017eoves. Kita vertus, tokios naudingos med\u017eiagos kaip beta karotinas, esantis morkose ir pomidoruose, pakaitinus tik dar geriau \u012fsisavinamas. Ry\u017eiai, bulv\u0117s arba ank\u0161tin\u0117s kult\u016bros nevirti i\u0161 viso yra netinkami vartoti. \u017dali kiau\u0161iniai, m\u0117sa ir \u017euvis gali tur\u0117ti sveikatai pavojing\u0173 bakterij\u0173, kurios sunaikinamos tik auk\u0161toje temperat\u016broje. Tod\u0117l geriausia valgyti ir \u017eali\u0105, ir virt\u0105 maist\u0105.<\/p>\n

8. Valgant kiau\u0161inius kraujyje did\u0117ja cholesterolio kiekis<\/strong><\/p>\n

Cholesterolis yra med\u017eiaga, gyvybi\u0161kai svarbi m\u016bs\u0173 organizmui. \u0160i riebalus primenanti mas\u0117 sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u0161irdies ir smegen\u0173. Tod\u0117l organizmas per dien\u0105 pats pagamina 1000 – 1500 miligram\u0173 cholesterolio. Su maistu gauname dar 100 – 300 miligram\u0173 per dien\u0105. Vi\u0161tos kiau\u0161inyje yra 200 miligram\u0173 cholesterolio (arbatiniame \u0161auk\u0161telyje sviesto – vos 24 miligramai), ta\u010diau organizmas pasisavina tik 30 – 60 miligram\u0173. Per dien\u0105 galima suvartoti daugiausia 500 miligram\u0173 cholesterolio. Daugelis tyrim\u0173 \u012frod\u0117, kad nepriklausomai nuo mitybos cholesterolio kiekis kraujyje paprastai b\u016bna pana\u0161us.<\/p>\n

9. Rudi kiau\u0161iniai sveikesni u\u017e baltus
\n<\/strong>
\nKiau\u0161inio luk\u0161to spalva priklauso nuo j\u012f pad\u0117jusios vi\u0161tos r\u016b\u0161ies. Tai neturi nieko bendro su jo kokybe. Seniau baltos vi\u0161tos netgi buvo laikomos narvuose, o rudos auginamos laisv\u0117je. Laimei, \u0161iandien ant pakuot\u0117s galime rasti informacij\u0105, kokiomis s\u0105lygomis buvo pad\u0117ti m\u016bs\u0173 perkami kiau\u0161iniai.<\/p>\n

10. Ananasai degina riebalus
\n<\/strong>
\nAnanasuose esantysfermentai <\/a>skaido baltymus, ta\u010diau ka\u017ekod\u0117l buvo sukurtas mitas, kad jie degina riebalus! Ne\u017einia, k\u0105 \u0161ie du dalykai gali tur\u0117ti bendro. \u0160iaip ar taip, \u0161vie\u017ei ananasai tikrai skan\u016bs ir naudingi m\u016bs\u0173 organizmui.<\/p>\n

Medik<\/p>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

V\u0117lyva vakarien\u0117 tukina, ananasai yra nat\u016bral\u016bs riebal\u0173 degintojai, o nuo \u0161vie\u017eios duonos ima skaud\u0117ti pilv\u0105. Taip ar ne? Susipa\u017einkite su de\u0161imt populiariausi\u0173 mit\u0173 apie mitybos \u012fpro\u010dius.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[2010,1342,2009,825,403,182],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10624","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-bulves","tag-druska","tag-duona","tag-kraujo-spaudimas","tag-vaisius","tag-valgant"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10624","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10624"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10624\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10624"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10624"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10624"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10624"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10624"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}