{"id":10634,"date":"2010-11-24T20:00:00","date_gmt":"2010-11-24T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-24T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-24T20:00:00","slug":"nitratai-ir-ju-poveikis-sveikatai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nitratai-ir-ju-poveikis-sveikatai\/10634\/","title":{"rendered":"Nitratai ir j\u0173 poveikis sveikatai"},"content":{"rendered":"

<\/v:stroke><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:f><\/v:formulas><\/v:path><\/o:lock><\/v:shapetype><\/w:wrap><\/v:shape>Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvo\u017eemyje. Tam tikras nitrat\u0173 kiekis augaluose visada yra nat\u016braliai. Sveikatos apsaugos ministerija persp\u0117ja, jog didel\u0117s nitrat\u0173 doz\u0117s, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali b\u016bti toksi\u0161kos organizmui. Vadovaujantis Lietuvos suaugusi\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 faktin\u0117s mitybos, mitybos ir gyvensenos \u012fpro\u010di\u0173 tyrimo duomenimis Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, \u012fskaitant vanden\u012f, negauna sveikatai pavojing\u0173 nitrat\u0173 kieki\u0173. <\/o:p><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

„Remiantis geriamojo vandens tiek\u0117j\u0173 vykdomos geriamojo vandens programin\u0117s prie\u017ei\u016bros metin\u0117s statistin\u0117s ataskaitos duomenimis, vandenyje, kuris tiekiamas Klaip\u0117dos miesto gyventojams i\u0161 I – os ir III – os vandenvie\u010di\u0173, esan\u010di\u0173 nitrat\u0173 kiekis 2010 met\u0173 pirm\u0105j\u012f pusmet\u012f atitiko higienos normos reikalavimus“, – pasakojo Klaip\u0117dos miesto visuomen\u0117s sveikatos biuro atstov\u0117 Roberta Tamulevi\u010di\u016bt\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Sveikatos apsaugos ministerija pabr\u0117\u017eia, jog nitratai ypa\u010d pavojingi:<\/span><\/b>
\n• K\u016bdikiams iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus;
\n• Besilaukian\u010dioms moterims;
\n• \u017dmon\u0117ms turintiems tam tikr\u0173 ferment\u0173 tr\u016bkum\u0105;
\n• Infekcin\u0117mis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117ms;
\n• Sergantiems kraujotakos bei kv\u0117pavimo sistemos ligomis, anemijomis<\/a>.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012eprastai plau\u010diuose deguon\u012f prisijungia ir \u012f organizmo audinius i\u0161ne\u0161ioja kraujo baltymas hemoglobinas, nitritams (nitratai \u017earnyne ver\u010diami nitritais, tai labai toksi\u0161kos med\u017eiagos) prisijungus prie hemoglobino susidaro junginys methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi deguonies stygius organizme (hipoksija<\/a>). Gali pasireik\u0161ti klinikiniai simptomai: pykinimas, v\u0117mimas, silpnumas, galvos skausmas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Prakti\u0161ki patarimai:<\/span><\/b><\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/p>\n

Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, kad suma\u017eintume nitrat\u0173 kiek\u012f maisto gamybai reik\u0117t\u0173 naudoti tas dar\u017eovi\u0173 dalis, kuriose kaupiasi ma\u017eesnis nitrat\u0173 kiekis, pavyzd\u017eiui, nulupus agurk\u0105 bei nupjovus prie kotelio esan\u010di\u0105 (2–3 cm) dal\u012f, nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja 15–20 proc. Apdorojant maist\u0105 (mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant drusk\u0105, vitamin\u0105 C), taip pat suma\u017e\u0117ja nitrat\u0173 kiekis, pavyzd\u017eiui, luptose virtose bulv\u0117se nitrat\u0173 kiekis gali suma\u017e\u0117ti 65–80 proc., virtose morkose – 60 proc.. Verdant 1 proc. valgomosios druskos tirpale, nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja daugiau (20 proc.), negu verdant be druskos. <\/span>Konservuojant bei rauginant dar\u017eoves nitrat\u0173 kiekis taip pat suma\u017e\u0117ja (62–66 proc.). Laikant \u0161aldytas dar\u017eoves, nitrat\u0173 ir nitrit\u0173 kiekis jose nekinta, bet dar\u017eov\u0117se, laikomose r\u016bsiuose per \u017eiem\u0105, esant pastoviai temperat\u016brai ir dr\u0117gmei, nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja. Reik\u0117t\u0173 pabr\u0117\u017eti, jog sriubai nereik\u0117t\u0173 naudoti sultinio, kuriame vir\u0117 dar\u017eov\u0117s, nes nitratai pereina \u012f vanden\u012f, kuriame jos verdamos, ir gaminant maist\u0105 k\u016bdikiams (pvz., skied\u017eiant sausus pieno mi\u0161inius) nereik\u0117t\u0173 naudoti \u0161ulini\u0173, u\u017eter\u0161t\u0173 nitratais, vandens.<\/span><\/p>\n

SAM<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvo\u017eemyje. Tam tikras j\u0173 kiekis augaluose visada yra nat\u016braliai. Sveikatos apsaugos ministerija persp\u0117ja, jog didel\u0117s nitrat\u0173 doz\u0117s, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali b\u016bti toksi\u0161kos organizmui. <\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10634","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10634","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10634"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10634\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10634"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10634"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10634"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10634"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10634"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}