{"id":10636,"date":"2010-11-23T20:00:00","date_gmt":"2010-11-23T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T00:25:16","modified_gmt":"2016-03-25T00:25:16","slug":"apie-fobijas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/apie-fobijas\/10636\/","title":{"rendered":"Apie Fobijas"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Visi ko nors, daugiau ar ma\u017eiau, bijome. Pasak psicholog\u0173 ir kit\u0173 sielos \u017einov\u0173, baim\u0117 yra normali \u017emogaus b\u016bsena. Ji lyg koks angelas sargas saugo \u017emog\u0173 nuo nelaimi\u0173, sulaiko nuo ner\u016bpestingo \u017eingsnio, ver\u010dia vienoje ar kitoje situacijoje pasisaugoti, <a>apsidrausti<\/a>. Ta\u010diau kartais \u017emogus nebesusitvarko su savo baim\u0117mis.<\/p>\n<p> \u00a0 Nieko blogo, jeigu \u017emogus bijo egzamino, bet nugali baim\u0119 ir nueina jo laikyti. Ta\u010diau jau n\u0117ra gerai, kai \u017emogus taip bijo, jog neina egzamino laikyti. Tokia baim\u0117 \u012fvardinama ne \u0161iaip sau baime, o fobija. Fobija \u2014 stipri ir nepaliaujama bei nepagr\u012fsta daikt\u0173, veiksm\u0173, \u017emoni\u0173 ar situacij\u0173 baim\u0117. Pagrindinis fobijos po\u017eymis \u2014 perd\u0117tos pastangos i\u0161vengti bijomo dalyko. Labai da\u017enai \u017emogus supranta, kad jo baim\u0117 yra nepagr\u012fsta. \u017dino, kad kokio nors daikto, gyv\u016bno, situacijos ar veiksmo nereikia bijoti, bet bijo ir nieko su savimi negali padaryti. Medikai diagnozuoja fobij\u0105 tada, kai nevaldoma baim\u0117 pradeda trukdyti \u017emogui gyventi, dirbti. <br \/> \u00a0 <br \/> \u00a0 Baimi\u0173, trukdan\u010di\u0173 \u017emogui daugiau ar ma\u017eiau normaliai elgtis, yra devynios galyb\u0117s. J\u0173 priskai\u010diuojama daugiau kaip t\u016bkstantis. Pasak amerikie\u010di\u0173 medik\u0173, nuo fobij\u0173 ken\u010dia 2\u2014 9 procentai planetos gyventoj\u0173. Daugiausia nuo fobij\u0173 ken\u010dia darbingo am\u017eiaus \u017emon\u0117s nuo 25 iki 45 met\u0173. Matyt, jaunesni\u0173 \u0161io pasaulio pilie\u010di\u0173 gyvenimas dar ne\u012fbaugino, o vyresniems jau neb\u0117ra ko bijoti? Psichologai fobijas suskirst\u0117 \u012f grupes. <br \/> \u00a0 <br \/> \u00a0 Pirmajai ir labiausiai paplitusiai grupei priskiriamos situacij\u0173 fobijos. T\u016bkstan\u010diai \u017emoni\u0173 turi erdv\u0117s baimes: u\u017edaros, kuri vadinama klaustrofobija, ir atviros, vadinamos <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/lt\/ligos-ir-sindromai\/adaptacijos-sutrikimas\/69152\">agorafobija<\/a>. Klaustrofobai bijo va\u017eiuoti liftais ar ank\u0161tu visuomeniniu transportu, o agorafobai bijo i\u0161eiti u\u017e savo b\u016bsto rib\u0173. Situacij\u0173 fobij\u0173 grupei priklauso auk\u0161\u010dio, gylio ir kitokios baim\u0117s. <br \/> \u00a0 <br \/> \u00a0 Antrajai fobij\u0173 grupei priskiriamos baim\u0117s, kai \u017emogus bijo kokio nors daikto ar objekto: vabzd\u017ei\u0173, gyva\u010di\u0173, kirmin\u0173, ropli\u0173, peli\u0173, l\u0117li\u0173, popieriaus, knyg\u0173, <a>kompiuteri\u0173<\/a>, pinig\u0173&#8230; Visos fobijos turi moksli\u0161kus pavadinimus. Pavyzd\u017eiui, l\u0117li\u0173 baim\u0117 vadinama pediofobija, <a>pinig\u0173<\/a> baim\u0117 \u2014 chrometofobija, \u010desnako baim\u0117 \u2014 aliumofobija&#8230; <br \/> \u00a0 <br \/> \u00a0 Tre\u010diajai fobij\u0173 grupei priskiriamos socialin\u0117s fobijos. Bijoma k\u0105 nors padaryti ne taip ir apsijuokti. Viena i\u0161 da\u017eniausi\u0173 baimi\u0173 \u2014 kalb\u0117ti prie\u0161 publik\u0105. Kaip atsiranda fobijos, n\u0117ra \u012ftikinam\u0173 paai\u0161kinim\u0173. Kai kurie genetikai tvirtina, kad fobijos gali b\u016bti siejamos su penkioliktosios chromosomos mutacijomis. Neva net 97 procentai \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 \u012fkyri\u0173 baimi\u0173, turi ir min\u0117tos chromosomos mutacij\u0105. <br \/> \u00a0 <br \/> \u00a0 Fobijos gali b\u016bti ir paveldimos.Vienas i\u0161 pagrindini\u0173 keli\u0173 pasveikti: po truput\u012f art\u0117ti prie baim\u0117s objekto, j\u012f geriau pa\u017einti ir nustoti bijoti. Taip galima pama\u017eu priprasti prie tarakon\u0173, peli\u0173, varli\u0173, nugal\u0117ti scenos ir \u017emoni\u0173 samb\u016brio baim\u0119. Dabar baim\u0117ms gydyti naudojama virtuali technika, kai galima imituoti skryd\u012f, vairavim\u0105, va\u017eiavim\u0105 ank\u0161tu vie\u0161uoju transportu, kilim\u0105 liftu auk\u0161tyn ir kitus dalykus. Kai nebebaisu virtualiame, i\u0161dr\u0105s\u0117ji ir tikrame pasaulyje. \u00a0 iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\">Visi ko nors, daugiau ar ma\u017eiau, bijome. Pasak psicholog\u0173 ir kit\u0173 sielos \u017einov\u0173, baim\u0117 yra normali \u017emogaus b\u016bsena. Ji lyg koks angelas sargas saugo \u017emog\u0173 nuo nelaimi\u0173, sulaiko nuo ner\u016bpestingo \u017eingsnio, ver\u010dia vienoje ar kitoje situacijoje pasisaugoti, <a>apsidrausti<\/a>. Ta\u010diau kartais \u017emogus nebesusitvarko su savo baim\u0117mis.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10636","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10636","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10636"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10636\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10636"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10636"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10636"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10636"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10636"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}