{"id":10637,"date":"2010-11-23T20:00:00","date_gmt":"2010-11-23T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-23T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-23T20:00:00","slug":"diabeto-diagnostika-laiku","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/diabeto-diagnostika-laiku\/10637\/","title":{"rendered":"Diabeto diagnostika laiku"},"content":{"rendered":"
\n
Sunku diagnozuoti<\/strong><\/div>\n
Diabetas <\/a>pasi\u017eymi l\u0117ta eiga ir joki\u0173 nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 simptom\u0173 ilgai gali neb\u016bti. Atsiradus sveikatos sutrikim\u0173 i\u0161 prad\u017ei\u0173 ne visada pagalvojama, kad tai gali b\u016bti susij\u0119 su \u0161ia liga.<\/div>\n
D\u0117l per didel\u0117s cukraus koncentracijos kraujyje gali prasid\u0117ti nuolatinis \u012fkyrus odos nie\u017eulys, daug geriama ir da\u017enai bei gausiai \u0161lapinamasi, vargina burnos sausumas, gali imti smarkiai did\u0117ti arba ma\u017e\u0117ti k\u016bno svoris. Jei d\u0117l to ir kreipiamasi \u012f specialist\u0105, paprastai tai b\u016bna bendrosios praktikos arba odos lig\u0173 gydytojas, bet ne endokrinologas, ir imama gydyti visai ne ta liga. Taigi cukrinis diabetas <\/a>da\u017enai nustatomas pernelyg v\u0117lai, kai organizmui jau b\u016bna padaryta didel\u0117 \u017eala.<\/div>\n
Anksti diagnozavus diabet\u0105, galima i\u0161vengti daugelio lig\u0173, o jei delsiama per ilgai, kyla pavojus patirti infarkt\u0105, susirgti hipertonija, ateroskleroze, gali sutrikti inkst\u0173 veikla, ima blogai gyti bet kokios \u017eaizdos ir netgi d\u0117l nuolatinio reg\u0117jimo silpimo galima visai apakti.<\/div>\n
 <\/div>\n
Antro tipo diabetas<\/strong><\/div>\n
\u017dmogaus gyvybei palaikyti b\u016btina energija. Grei\u010diausiai jos suteikia gliukoz\u0117 (paprastasis cukrus), kuri\u0105 organizmas gauna su maistu. I\u0161 vir\u0161kinamojo trakto gliukoz\u0117 patenka \u012f krauj\u0105, bet tam, kad ji pasiekt\u0173 l\u0105steles ir organizmas gaut\u0173 energijos, reikalingas insulinas – kasos gaminamas hormonas.<\/div>\n
Jei \u0161i liauka insulino i\u0161skiria per ma\u017eai arba l\u0105stel\u0117s \u012f j\u012f nereaguoja (\u0161is rei\u0161kinys vadinamas atsparumu insulinui), cukrus, u\u017euot pasiskirst\u0119s audiniuose ir organuose, kaupiasi kraujyje ir trikdo viso organizmo veikl\u0105. Kai tokia b\u016bkl\u0117 u\u017esit\u0119sia, susergama antro tipo diabetu.<\/div>\n
Diabetas gali b\u016bti paveldimas, bet labai da\u017enai juo susergama d\u0117l netinkamo gyvenimo b\u016bdo ir nepakankamo r\u016bpinimosi sveikata. Rizika ypa\u010d padid\u0117ja vyresniems nei 45-eri\u0173 met\u0173 asmenims, nes sen\u0117jan\u010dios l\u0105stel\u0117s silpniau reaguoja \u012f kasos gaminam\u0105 insulin\u0105, tad tokio am\u017eiaus sulauk\u0119 \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 ypa\u010d daug d\u0117mesio skirti \u0161ios pavojingos ligos profilaktikai.<\/div>\n
 <\/div>\n
Jei sirgo artimieji<\/strong><\/div>\n
Ypa\u010d atid\u016bs savo sveikatai tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u017emon\u0117s, kuri\u0173 seneliai, t\u0117vai, broliai arba seserys sirgo cukriniu diabetu. \u0160i liga gali b\u016bti paveldima, tod\u0117l kart\u0105 per metus b\u016btina tikrintis gliukoz\u0117s kiek\u012f kraujyje. Be to, rizik\u0105 susirgti diabetu dar padidina per didelis kraujosp\u016bdis (arba jei jis buvo nustatytas artimiems giminai\u010diams), nutukimas<\/a>, \u0161irdies veiklos ir kraujo apytakos sutrikimai. Pagal statistik\u0105, kas antro hipertoniko kraujyje gliukoz\u0117s kiekis yra padid\u0117j\u0119s.<\/div>\n
Reguliariai lankytis pas endokrinolog\u0105 tur\u0117t\u0173 moterys, kurioms buvo nustatytas n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 diabetas arba kuri\u0173 k\u016bdikis gim\u0117 didesnio nei 4 kg svorio. Nors n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 diabetas praeina po keli\u0173 savai\u010di\u0173, kai gimsta vaikas, tokioms moterims galimyb\u0117 susirgti antro tipo cukriniu diabetu yra didesn\u0117.<\/div>\n
 <\/div>\n
Antsvoris pavojingas<\/strong><\/div>\n
Riebalinio audinio perteklius organizme trukdo insulinui atlikti jo darb\u0105: nors \u0161io hormono nutukimas<\/a>\/4355″>nutukusi\u0173<\/a> \u017emoni\u0173 kraujyje yra labai daug, gliukoz\u0117s koncentracija lieka per didel\u0117. Tod\u0117l, norint i\u0161vengti diabeto, kaip, beje, ir daugelio su antsvoriu susijusi\u0173 lig\u0173, labai svarbu pasiekti, kad k\u016bno svoris b\u016bt\u0173 normalus.<\/div>\n
Koks jis turi b\u016bti, galima su\u017einoti apskai\u010diavus savo k\u016bno mas\u0117s indeks\u0105 (KMI), t. y. svor\u012f (kilogramais) padalijus i\u0161 \u016bgio (metrais), pakelto kvadratu. Jei KMI didesnis nei 25, vadinasi, turima antsvorio, o jei \u0161is skai\u010dius didesnis negu 30, \u017emogus yra nutuk\u0119s. Be to, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f savo juosmens apimt\u012f. Moter\u0173 ji neturi b\u016bti didesn\u0117 nei 88 cm, vyr\u0173 laikoma normali iki 102 cm. Didesni skai\u010diai liudija apie pilvo tipo nutukim\u0105 ir didesn\u0119 rizik\u0105 susirgti med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimo sukeltomis ligomis.<\/div>\n
Pernelyg apk\u016bni\u0173 \u017emoni\u0173 riebalinis audinys kaupiasi ne tik po oda, bet ir apie kas\u0105, kepenis, \u017earnyn\u0105 ir virsta riebiosiomis r\u016bg\u0161timis, kuri\u0173 perteklius skatina per didel\u0119 gliukoz\u0117s koncentracij\u0105 kraujyje. Atsikra\u010dius vos keleto nereikaling\u0173 svorio kilogram\u0173 cukraus kiekis kraujyje suma\u017e\u0117ja.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mitybos klaidos<\/strong><\/div>\n
Viena i\u0161 diabeto prie\u017eas\u010di\u0173 – gausus riebal\u0173 bei paprast\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173 maistas ir nereguliari mityba. Kad nedid\u0117t\u0173 k\u016bno svoris ir gliukoz\u0117s kiekis kraujyje b\u016bt\u0173 kuo pastovesnis, verta rinktis nekaloringus patiekalus, vartoti daugiau l\u0117tai pasisavinam\u0173 angliavandeni\u0173.<\/div>\n
Vartojant daug paprast\u0173j\u0173 angliavandeni\u0173 cukraus kiekis kraujyje da\u017enai staigiai padid\u0117ja, o netrukus labai suma\u017e\u0117ja, ir ima kankinti alkis, tod\u0117l nuolat u\u017ekand\u017eiaujama ir, deja, tokiais produktais, nuo kuri\u0173 greitai pasisotinama, t. y. valgoma saldumyn\u0173, bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010di\u0173 ir pan.<\/div>\n
Sud\u0117tiniai angliavandeniai, prie\u0161ingai, gliukoz\u0117s kiek\u012f didina pama\u017eu ir visi\u0161kai organizmo pasisavinami, nevirsdami riebal\u0173 sankaupomis ir suteikdami gyvybinei veiklai reikalingos energijos. Be to, sud\u0117tini\u0173 angliavandeni\u0173 turtingame maiste gausu l\u0105stelienos, kuri pripildo skrand\u012f ir grei\u010diau pajuntamas sotumas, taigi ma\u017eiau suvalgoma.<\/div>\n
Atskirti, kuriuose produktuose daugiau lengvai pasisavinam\u0173 angliavandeni\u0173, o kuriuose – sud\u0117tini\u0173, padeda vadinamasis glikemijos indeksas (GI). Maisto, kurio GI didesnis nei 70 (pvz., gliukoz\u0117s GI yra 100, kept\u0173 bulvi\u0173 – 95, taip pat baltos auk\u0161\u010diausios r\u016b\u0161ies milt\u0173 duonos ir makaron\u0173, pieninio \u0161okolado, cukraus, sausaini\u0173, balt\u0173j\u0173 ry\u017ei\u0173, banan\u0173, uogien\u0117s) diabetikams geriau atsisakyti.<\/div>\n
Daug naudingesni produktai, kuri\u0173 GI yra ma\u017eas, tokie kaip rupi\u0173 milt\u0173 duona, neapdoroti ry\u017eiai, avi\u017einiai dribsniai, namuose i\u0161spaustos \u0161vie\u017eios vaisi\u0173 sultys be cukraus, nesmulki\u0173 milt\u0173 makaronai, spalvotosios pupel\u0117s, d\u017eiovinti \u017eirniai, l\u0119\u0161iai, pieno produktai, rugin\u0117 duona, nesald\u016bs vaisiai, juodasis \u0161okoladas, fruktoz\u0117. Norintieji nesusirgti cukriniu diabetu, kaip ir juo sergantieji, turi \u012f savo valgiara\u0161t\u012f \u012ftraukti pakankamai produkt\u0173, kuri\u0173 GI nedidelis, ir valgyti geriausia penkis kartus per dien\u0105, o pusry\u010di\u0173, prie\u0161pie\u010di\u0173, piet\u0173, pavakari\u0173 ir vakarien\u0117s patiekaluose sud\u0117tini\u0173 angliavandeni\u0173 turi b\u016bti ma\u017edaug vienodai.<\/div>\n
 <\/div>\n
Nejudrus gyvenimo b\u016bdas<\/strong><\/div>\n
Fizinio jud4jimo stoka gali b8ti ne tik nutukimo, bet ir cukrinio diabeto rizikos veiksnys. S\u0117dint prie darbo stalo, automobilyje ir prie\u0161 televizori\u0173, ne tik nesudeginamos susikaupusios riebal\u0173 atsargos, bet ir organizmas negali susidoroti su kraujyje esan\u010dia gliukoze.<\/div>\n
Daugiausia gliukoz\u0117s nus\u0117da raumenyse, o sportuojant, dirbant, vaik\u0161\u010diojant ji sudeginama ir virsta energija, be to, k\u016bno audini\u0173 l\u0105stel\u0117s tampa jautresn\u0117s insulinui. Taip pat fizinis aktyvumas padeda suma\u017einti kraujosp\u016bd\u012f ir cholesterolio kiek\u012f kraujyje, taigi saugo kraujagysles.<\/div>\n
Pakankamas reguliarus jud\u0117jimas, pavyzd\u017eiui, greitas \u0117jimas bent po pusvaland\u012f 4–5 dienas per savait\u0119 gerokai suma\u017eina rizik\u0105 susirgti \u0161ia smarkiai gyvenimo kokyb\u0119 bloginan\u010dia liga.<\/div>\n
I. Maksimovait\u0117<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Diabetas <\/a>pasi\u017eymi l\u0117ta eiga ir joki\u0173 nerim\u0105 kelian\u010di\u0173 simptom\u0173 ilgai gali neb\u016bti. Atsiradus sveikatos sutrikim\u0173 i\u0161 prad\u017ei\u0173 ne visada pagalvojama, kad tai gali b\u016bti susij\u0119 su \u0161ia liga.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[2012,2013,400,2009,1033,1376,270,2770,157,1041],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10637","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-cukraus-kiekis","tag-cukraus-kiekis-kraujyje","tag-diabetas","tag-duona","tag-gliukoze","tag-gliukozes-kiekis","tag-nesciuju","tag-nesciuju-diabetas","tag-nutukimas","tag-svoris"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10637","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10637"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10637\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10637"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10637"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10637"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10637"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10637"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}