Pasveik.lt apklausoje net 82% apklaust\u0173j\u0173 i\u0161sak\u0117 nuomon\u0119, kad \u0161iemet nesiskiepys nuo sezoninio gripo. Ar tai teisingas ar kalidingas pasirinkimas galutinai n\u0117ra ai\u0161ku. Paskutiniais metais gripo vakcinos pradedamos vadinti tik farmacinink\u0173 ir profesori\u0173 pasipelnymo \u0161altiniu. Specialistams tokios kalbos keli\u0105 nerim\u0105, nes \u017emon\u0117s atsisako skiepytis ne tik nuo gripo, bet ir nuo kit\u0173 lig\u0173. O dar didesn\u012f nerim\u0105 kelia tai, kad \u0161iomis id\u0117jomis u\u017esikre\u010dia ir \u0161eimos gydytojai, kurie pacientus atkalba nuo bet koki\u0173 skiep\u0173. <\/p>\n
Skiepytis ar nesiskiepyti?<\/strong><\/p>\n \nNe vienam kyla \u0161is klausimas , atslinkus rudeniui. Kai kurie medikai teigia, jog gripas<\/a>\/4328″>gripo virusas <\/a>nuolat mutuoja, o tai rei\u0161kia, kad antik\u016bnai, pagaminti prie\u0161 vakcinos viruso baltym\u0105, paskiepytojo organizme yra nereikalingi, mat tikimyb\u0117, kad toks baltymas pasikartos, yra labai ma\u017ea. Beje ar gali dabartinis mokslas nustatyti, kok\u012f baltym\u0105 tur\u0117s mutav\u0119s gripo virusas ateinan\u010di\u0105 savait\u0119, m\u0117nes\u012f? Jei ne, gal i\u0161ties geriau persirgti gripu ir tur\u0117ti nat\u016bral\u0173 imunitet\u0105 ? <\/p>\n Kita nuomon\u0117:<\/strong><\/p>\n Paskambin\u0119 \u012f vien\u0105 nat\u016bralios medicinos centr\u0105 pasiteiravome gydytojos, kuri pristat\u0117 kaip nat\u016bropat\u0117, ar verta skiepytis nuo gripo? <\/p>\n Specialisto nuomon\u0117<\/strong><\/em>:<\/strong><\/u><\/p>\n \nVilniaus universiteto Infekcini\u0173 lig\u0173, dermatovenerologijos ir mikrobiologijos klinikos ved\u0117jas profesorius Arvydas Ambrozaitis: Lietuvos sveikata<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\nSpecialistai persp\u0117ja, kad gripas<\/a> – klastinga liga<\/a>, nuo kurios apsisaugoti gali pad\u0117ti tik skiepai. O tokias mintis skleid\u017eian\u010dius medikus vadina nesuprantan\u010diais. Be to, tvirtina, kad po skiepo susirgti gripu ne\u012fmanoma, nes vakcinos sud\u0117tyje n\u0117ra gyvo viruso. Jei taip atsitinka, vadinasi \u017emogus u\u017esikr\u0117t\u0117 anks\u010diau arba i\u0161 karto po skiepo susirgo kita virusine liga<\/a>, nuo kuri\u0173 skiepai neapsaugo. <\/p>\n
\n– Laba diena, nor\u0117\u010diau pasiteirauti, ar verta \u0161iemet skiepytis nuo gripo?
\n– Tai, kad j\u016bs pasiskiepysite, naudos bus tik farmacin\u0117ms kompanijoms. Bet j\u016bs\u0173 imunitetui tikrai ne. A\u0161 esu prie\u0161 visokias vakcinas, nes organizmas pats sugeba apsisaugoti. O skiepai j\u012f tik silpnina.
\n– Bet daugelis medik\u0173 teigia, kad tai vienintelis b\u016bdas apsisaugoti?
\n– Yra mokslinin\u0117s literat\u016bros, kurioje nurodoma, kad skiepai sukelia autizm\u0105, psichikos negali\u0105. Jei to norite, pra\u0161au skiepykit\u0117s. Mano matytoje literat\u016broje nurodoma, kad vakcinos efektyvumas – vos per 40 proc. Be to, specialistai pastebi, kad pasiskiepijus ma\u017edaug po 2-3 savai\u010di\u0173 imunin\u0117 sistema susilpn\u0117ja. Ir tai net gali u\u017esit\u0119sti iki keli\u0173 m\u0117nesi\u0173.
\n– Tai j\u016bs nerekomenduotum\u0117te pasiskiepyti?
\n– Tikrai ne.<\/p>\n
\n<\/strong>– Medicina yra pagr\u012fsta \u012frodymais . Kol kas \u012frodyta, kad geriausia apsauga nuo gripas<\/a>\/4328″>gripo<\/a> yra skiepai. Pasiskiepijus, vakcina pradeda veikti po dviej\u0173 savai\u010di\u0173. Tik tuomet pradedami gaminti antik\u016bnai, kurie ir stoja \u012f kov\u0105 su virusu. \u017dinoma, \u012ftikinti tuo \u017emog\u0173 sunku, jei jis pasiskiepijo ir susirgo.
\nKitas variantas, kad lai\u0161ko autorius u\u017esikr\u0117t\u0117 visai kitu virusu, kuri\u0173 yra apie du \u0161imtus, o simptomai – pana\u0161\u016bs \u012f gripo. Tiesa, jie praeina daug lengviau ir neb\u016bna toki\u0173 komplikacij\u0173. Gripo \u0161iuo metu registruojami pavieniai atvejai, tod\u0117l pats laikas skiepytis, stiprinti imunitet\u0105.
\n\u017dmon\u0117s skiepijami ne tam, kad suma\u017eintume sergamum\u0105, to prakti\u0161kai ne\u012fmanoma padaryti, juolab kai Lietuvoje pasiskiepija 6-7 proc. \u017emoni\u0173. Net jei ir pasiskiepyt\u0173 visas 100 proc., sergamumas nema\u017e\u0117t\u0173. Skiep\u0173 tikslas yra suma\u017einti ligos komplikacij\u0173 ir mir\u010di\u0173 skai\u010di\u0173. Taip, pasiskiepij\u0119s gali susirgti gripu, bet daug lengvesne forma, nekils komplikacij\u0173.
\nKoks virusas cirkuliuos, galima gana paprastai nusp\u0117ti. Kiekvien\u0105 pavasar\u012f susirenka PSO ekspert\u0173 komanda, kurie remdamiesi moksliniais steb\u0117jimais numato, koks jis bus. Virusas kasmet kei\u010dia strukt\u016br\u0105, ta\u010diau tai nevyksta taip da\u017enai. Mokslininkai nusp\u0117ja da\u017eniausiai 90 proc. \u017dinoma, pasitaiko pavieni\u0173 atvej\u0173, kai vakcina neatitinka cirkuliuojan\u010dio viruso. Bet net ir tokiu atveju pasiskiepijus \u012fgaunamas dalinis imunitetas. Kuo daugiau skiepijiesi, tuo labiau treniruoji imunin\u0119 sistem\u0105 ir ji atpa\u017e\u012fsta daugiau virus\u0173. O tai, kad vien\u0105 kart\u0105 persirg\u0119s gripas<\/a>\/4328″>gripu<\/a> \u012fgysi nat\u016bral\u0173 imunitet\u0105 – visi\u0161ka nes\u0105mon\u0117. Nes kasmet jis vis kitoks.
\nLabai apmaudu, kad vakcin\u0173 skeptikais da\u017enai tampa ir medicinos darbuotojai. Tai rodo, kad medikai turi per ma\u017eai \u017eini\u0173 apie u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173<\/a> profilaktik\u0105 ir ypa\u010d vakcinacij\u0105. Da\u017enai medikai rei\u0161kia nuomon\u0119 apie vakcinas tam netur\u0117dami pakankamai \u017eini\u0173.<\/p>\n