{"id":10658,"date":"2010-11-28T20:00:00","date_gmt":"2010-11-28T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-28T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-28T20:00:00","slug":"vyru-depresija-dazna-bet-slepiama","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/vyru-depresija-dazna-bet-slepiama\/10658\/","title":{"rendered":"Vyr\u0173 depresija: da\u017ena, bet slepiama"},"content":{"rendered":"

Vyrai n\u0117ra link\u0119 kalb\u0117ti apie depresij\u0105 su sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistu, juo labiau ie\u0161koti pagalbos, tod\u0117l daugumai vyr\u0173 depresija<\/a> n\u0117ra diagnozuojama ir, \u017einoma, negydoma. Tod\u0117l svarbu ir naudinga, kai artimieji pastebi pirmuosius galimus vyr\u0173 depresijos simptomus ir yra u\u017ekertamas kelias galimiems nemaloniems \u012fvykiams ar atsitikimams.<\/p>\n

depresija<\/a>\/4455″>Depresija (lot. depressus<\/em> \u2013 tylus, \u017eemas, nuleistas, gilus) \u2013 liguistai prisl\u0117gta nuotaika. Medicininiu psichiatriniu po\u017ei\u016briu depresija<\/a> \u2013 tai \u012fvairi\u0173 vidini\u0173 ir i\u0161orini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nulemtas psichikos sutrikim\u0173 simptom\u0173 derinys, kuri\u0173 pagrindiniai yra prisl\u0117gta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo suma\u017e\u0117jimas. \u0160i\u0173 bei juos lydin\u010di\u0173 simptom\u0173 derinys turi t\u0119stis ne ma\u017eiau kaip vien\u0105 m\u0117nes\u012f.Kokios galimos \u0161ios ligos prie\u017eastys?
\nDar n\u0117ra galutinai i\u0161tirtos visos prie\u017eastys, kod\u0117l kai kuriems \u017emon\u0117ms pasirei\u0161kia depresija<\/a>, ta\u010diau ai\u0161kios kelios prie\u017eas\u010di\u0173 grup\u0117s.<\/p>\n

\u2022 Genetiniai veiksniai \u2013 paveld\u0117jimas.<\/p>\n

\u2022 Sutrikusi biochemin\u0117 pusiausvyra smegenyse (mokslinink\u0173 nuomone, svarbiausi su depresija<\/a> susij\u0119 neurotransmiteriai yra serotoninas, norepinefrinas ir dopaminas).<\/p>\n

\u2022 Socialiniai veiksniai (staig\u016bs \u012fprastini\u0173 gyvenimo s\u0105lyg\u0173 pasikeitimai \u2013 i\u0161\u0117jimas \u012f pensij\u0105, bedarbyst\u0117, emigracija ir kita).<\/p>\n

\u2022 Ligos \u2013 \u0161irdies ligos, insultas, diabetas, v\u0117\u017ein\u0117s ligos, i\u0161s\u0117tin\u0117 skleroz\u0117<\/a>, Parkinsono, Alzeimerio ligos padidina rizik\u0105 susirgti depresija<\/a>. Jei sutrikusi skydliauk\u0117s funkcija, suma\u017e\u0117j\u0119s i\u0161skiriam\u0173 hormon\u0173 kiekis, tai taip pat gali lemti depresijos atsiradim\u0105.<\/p>\n

\u2022 Piktnaud\u017eiavimas narkotikais, alkoholiu, kai kuriais vaistais (pvz., ilgalaikis kai kuri\u0173 kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010di\u0173, migdom\u0173j\u0173 ir net kontraceptik\u0173, vartojimas gali lemti depresijos atsiradim\u0105).<\/p>\n

\u2022 Ilgalaikiai ar \u016bminiai psichologiniai i\u0161gyvenimai (stresai): mylimo \u017emogaus mirtis, \u0161eimynin\u0117 nesantaika, skyrybos ir t. t.<\/p>\n

Kokie yra vyr\u0173 depresijos simptomai?<\/strong><\/p>\n

Vyrams ir moterims depresija<\/a>\/4455″>depresija pasirei\u0161kia pana\u0161iais simptomais: neigiami jausmai, nevisavertis miegas, li\u016bdesys, kalt\u0117, bevilti\u0161kumas. Tik depresija<\/a> sergantys vyrai ma\u017eiau verkia nei moterys. Vyrams labiau b\u016bdingas pyktis ir frustracija, agresyvus elgesys, gali suma\u017e\u0117ti svoris, susilpn\u0117ja d\u0117mesio koncentracija, elgesys gali tapti rizikingas (pvz., neatsargus, greitas ir pavojingas automobilio vairavimas, atsitiktiniai lytiniai santykiai), alkoholio ar narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartojimas, mintys apie savi\u017eudyb\u0119, nenoras bendrauti su \u0161eimos nariais bei gerais draugais, nesidom\u0117jimas anks\u010diau dominusia veikla, kamuoja nuovargio jausmas, j\u0117g\u0173 tr\u016bkumas. Taip pat gali varginti nemalon\u016bs somatiniai simptomai, tokie kaip galvos skausmas<\/a>, vir\u0161kinamosios sistemos sutrikimai ir kiti pana\u0161\u016bs simptomai.<\/p>\n

Kod\u0117l svarbu atpa\u017einti vyr\u0173 depresij\u0105?<\/strong><\/p>\n

Vyrai, segantys depresija<\/a>, re\u010diau ie\u0161ko pagalbos, jie link\u0119 u\u017esiskl\u0119sti savyje, dirba vi\u0161valand\u017eius, depresija<\/a> didina ir skyryb\u0173 rizik\u0105.<\/p>\n

Visi \u0161ie veiksniai po truput\u012f griauna vyro gyvenim\u0105 ir da\u017enai priveda prie vieno veiksmo \u2013 savi\u017eudyb\u0117s. Nors moterys da\u017eniau m\u0117gina nusi\u017eudyti, ta\u010diau vyr\u0173 savi\u017eudybi\u0173 skai\u010dius keturis kartus didesnis negu moter\u0173. Vyresni\u0173 kaip 70 met\u0173 vyr\u0173 savi\u017eudybi\u0173 netgi padaug\u0117ja, vyresni\u0173 kaip 85 metai \u2013 pasiekia auk\u0161\u010diausi\u0105 ta\u0161k\u0105. Vidutini\u0161kai vyrams reikia 12 m\u0117nesi\u0173, kad pereit\u0173 nuo svarstym\u0173 iki vykdymo, o moterims reikia 42 m\u0117nesi\u0173.<\/p>\n

Tod\u0117l sergant\u012fj\u012f depresija<\/a> svarbu atpa\u017einti ir gydyti, nes:<\/p>\n

\u2022 ankstyvas gydymas gali sustabdyti depresijos per\u0117jim\u0105 \u012f sunkesn\u0119 ar l\u0117tin\u0119 form\u0105;<\/p>\n

\u2022 pager\u0117ja darbingumas, gyvenimo kokyb\u0117;<\/p>\n

\u2022 suma\u017e\u0117ja ligos pasikartojimo tikimyb\u0117;<\/p>\n

\u2022 depresijos gydymas gali suma\u017einti savi\u017eudyb\u0117s rizik\u0105.<\/p>\n

Galimi gydymo b\u016bdai<\/strong><\/p>\n

Pirma yra labai svarbus artim\u0173j\u0173 supratimas ir palaikymas.\u00a0Pad\u0117kite u\u017esiimti reikiama veikla, pad\u0117kite suvokti depresij\u0105 kaip lig\u0105, kuri\u0105 reikia gydyti, padr\u0105sinkite. Bendraudami b\u016bkite jam atid\u016bs, i\u0161klausydami i\u0161gyvenimus, skatinkite neprarasti vilties, labiau tik\u0117ti. Pasistenkite i\u0161bla\u0161kyti blogas mintis ir jausmus, suteikite reikiam\u0105 pagalb\u0105, paremkite.<\/p>\n

Gydymas vaistais<\/em> \u2013 antidepresantais. Antidepresantai normalizuoja sutrikusi\u0105 neuromediatori\u0173 pusiausvyr\u0105. D\u0117l to ger\u0117ja pakitusios smegen\u0173 funkcijos ir nuotaika. Gydymas paprastai b\u016bna ilgas ir antidepresantus reikia vartoti net kai depresijos po\u017eymiai praeina. Pagrindin\u0117s vartojamos antidepresant\u0173 grup\u0117s yra selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), tricikliai antidepresantai (TA) ir monoaminooksidaz\u0117s inhibitoriai (MAO) ir kt.<\/p>\n

Svarbu \u017einoti, kad prad\u0117jus gydyti kartais tenka i\u0161m\u0117ginti ne vien\u0105 antidepresant\u0105 ar j\u0173 derin\u012f, kuris geriausiai tinka gydant varginan\u010dius simptomus, sukelia ma\u017eiausiai \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173 ir kur\u012f geriausiai pacientas toleruoja. Jei per 5\u20136 gydymo savaites paciento b\u016bkl\u0117 pager\u0117ja 50 proc., tai toliau dar gydoma 5\u20136 savaites, kad b\u016bt\u0173 u\u017ekirstas kelias depresijos atkry\u010diui. Jei per 5\u20136 savaites nepager\u0117ja arba per 12 savai\u010di\u0173 pager\u0117ja labai nedaug, reikia galvoti apie kit\u0105 gydymo b\u016bd\u0105: kit\u0105 vaist\u0105, psichoterapij\u0105, vaist\u0105 ir psichoterapij\u0105, elektros traukuli\u0173 terapij\u0105 (ETT).<\/p>\n

Psichoterapija<\/em>. Da\u017enai tai \u2013 pagalbinis metodas. Jis reikalauja daug laiko ir paciento pasiry\u017eimo, ta\u010diau, \u012fd\u0117jus pastang\u0173, \u2013 labai efektyvus. Psichoterapija tinka lengvoms ir vidutinio sunkumo depresijoms gydyti.<\/p>\n

Kiti b\u016bdai<\/em> (elektros traukuli\u0173 terapija, smegen\u0173 magnetin\u0117 stimuliacija, \u0161viesos terapija). Elektros traukuli\u0173 terapija (ETT) taikoma sunkios depresijos atvejais, kai vaistai nepadeda arba labai ry\u0161kios suicidin\u0117s (nenoras gyventi) mintys.<\/p>\n

Prie\u0161 ETT sukeliama trumpalaik\u0117 narkoz\u0117, skiriama raumenis atpalaiduojan\u010di\u0173 vaist\u0173 (relaksant\u0173). Ant smilkini\u0173 u\u017ededami elektrodai, kuriais siun\u010diami elektros impulsai. Pacientas, kuriam taikoma ETT, sudirginamas b\u016bdamas nes\u0105moningas. Norint gauti gydom\u0105j\u012f poveik\u012f, reikia keli\u0173 ETT seans\u0173. Tikslus jos poveikis ne\u017einomas, bet manoma, kad pakei\u010diama neurotransmiteri\u0173 koncentracija. Da\u017eniausias \u0161alutinis elektros traukuli\u0173 terapijos poveikis \u2013 nuo keli\u0173 minu\u010di\u0173 iki keleto valand\u0173 trunkantis sumi\u0161imas.<\/p>\n

Smegen\u0173 magnetin\u0117 stimuliacija<\/em> leid\u017eia suma\u017einti depresijos simptomus. Stimuliuojant speciali magnetin\u0117 rit\u0117 pridedama prie galvos ir, pro j\u0105 leid\u017eiant atitinkam\u0173 parametr\u0173 elektros srov\u0119, sukeliami magnetinio lauko impulsai, kurie daro poveik\u012f smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 bioelektriniam aktyvumui ir sukelia atitinkam\u0173 smegen\u0173 sri\u010di\u0173 neuromediatori\u0173, med\u017eiag\u0173, perduodan\u010di\u0173 nervinius impulsus, poky\u010dius. Tai normalizuoja biochemin\u0119 pusiausvyr\u0105 smegenyse ir pa\u0161alina neuromediatori\u0173 sutrikimo sukeltus psichikos negalavimus. Magnetin\u0117 smegen\u0173 stimuliacija \u2013 tai saugi ambulatori\u0161kai atliekama proced\u016bra.<\/p>\n

\u0160viesos terapija<\/em>. Taikoma, jei depresija<\/a> pa\u016bm\u0117ja sezoni\u0161kai, paprastai ruden\u012f ir \u017eiem\u0105, kai trumpesn\u0117 \u0161viesioji paros dalis. Gydoma ryte, veikiant specifine ry\u0161kia \u0161viesa, taip slopinant melatonino gamyb\u0105, kurio pasigamina tamsiuoju paros metu ir \u017eiem\u0105 ir kuris daro \u012ftak\u0105 depresin\u0119 simptomams.
\n\u00a0<\/p>\n

Gydytoja Jurgita VASILIAUSKAIT\u0116-TREINAVI\u010cIEN\u0116<\/div>\n

\"Vyr\u0173<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Depresija<\/a> (lot. depressus<\/em> – tylus, \u017eemas, nuleistas, gilus) – liguistai prisl\u0117gta nuotaika. Medicininiu psichiatriniu po\u017ei\u016briu depresija – tai \u012fvairi\u0173 vidini\u0173 ir i\u0161orini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nulemtas psichikos sutrikim\u0173 simptom\u0173 derinys, kuri\u0173 pagrindiniai yra prisl\u0117gta nuotaika, malonumo jausmo praradimas bei aktyvumo suma\u017e\u0117jimas. \u0160i\u0173 bei juos lydin\u010di\u0173 simptom\u0173 derinys turi t\u0119stis ne ma\u017eiau kaip vien\u0105 m\u0117nes\u012f.Kokios galimos \u0161ios ligos prie\u017eastys?
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1240,109,7,141,20,1410,485,60,138,2767,127],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10658","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-antidepresantai","tag-depresija","tag-inhibitoriai","tag-insultas","tag-psichikos","tag-psichoterapija","tag-savizudybes","tag-terapija","tag-vaistai","tag-vyru-depresijos","tag-ziema"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10658","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10658"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10658\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10658"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10658"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10658"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10658"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10658"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}