{"id":10663,"date":"2010-11-15T20:00:00","date_gmt":"2010-11-15T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-15T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-15T20:00:00","slug":"sveikatos-apsaugos-ministerija-apie-nitratus-ir-ju-poveiki-sveikatai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sveikatos-apsaugos-ministerija-apie-nitratus-ir-ju-poveiki-sveikatai\/10663\/","title":{"rendered":"Sveikatos apsaugos ministerija \u2013 apie nitratus ir j\u0173 poveik\u012f sveikatai"},"content":{"rendered":"
\n

Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvo\u017eemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams turintiems azoto. Augalams \u0161ios azotin\u0117s med\u017eiagos yra b\u016btinos augimui, jas augalai pasisavina i\u0161 dirvo\u017eemio. Tam tikras j\u0173 kiekis augaluose visada yra nat\u016braliai. Nitrat\u0173 koncentracijos dar\u017eov\u0117se priklauso nuo naudojam\u0173 organini\u0173 ir mineralini\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 kiekio, azotini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekio jose, dar\u017eovi\u0173 r\u016b\u0161ies, klimatini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir kit\u0173 faktori\u0173. Nitratai taip pat gali patekti \u012f \u0161achtini\u0173 \u0161ulini\u0173 geriam\u0105j\u012f vanden\u012f.
\n <\/p>\n

Didel\u0117s nitrat\u0173 doz\u0117s, gaunamos su maistu ar geriamuoju vandeniu, gali b\u016bti toksi\u0161kos organizmui. Ypa\u010d nitratai pavojingi k\u016bdikiams iki trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus, ne jiems dar nesusiformavusi fermentin\u0117 nitrat\u0173 redukavimo sistema. Nitritams jungiantis su kraujo baltymu hemaglobinu susidaro methemoglobinas, kuris negali prisijungti deguonies ir vystosi hipoksija<\/a>. Methemaglobino koncentracijai kraujyje pasiekus 10 procent\u0173 pasirei\u0161kia klinikiniai simptomai: pykinimas, v\u0117mimas, silpnumas, galvos skausmas ir kiti. Nitratams taip pat jautrios besilaukian\u010dios moterys, \u017emon\u0117s turintys tam tikr\u0173 ferment\u0173 (gliukoz\u0117s-6-fosfalaz\u0117s arba methemoglobinreduktaz\u0117s) tr\u016bkum\u0105. Nitrat\u0173 poveikiui jautresni infekcin\u0117mis ligomis sergantys vaikai, senyvo am\u017eiaus \u017emon\u0117s, taip pat sergantieji kraujotakos bei kv\u0117pavimo sistemos ligomis, anemijomis. \u012erodyta, kad dalis nitrat\u0173 tam tikromis s\u0105lygomis organizme gali virsti nitritais, o \u0161ie jungtis su aminais ir sudaryti kancerogenines med\u017eiagas – nitrozaminus.<\/div>\n
 <\/div>\n
 Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad nitratais gali b\u016bti u\u017eter\u0161tas \u0161achtini\u0173 \u0161ulini\u0173 ir negili\u0173 individuali\u0173 gr\u0119\u017eini\u0173 vanduo. Nitratais ar nitritais u\u017eter\u0161tas vanduo neturi specifinio skonio, kvapo ar spalvos. Jie nepa\u0161alinami nei virinimu, nei buitiniais vandens filtrais. Nitratai ypa\u010d pavojingi naujagimiams ir pirm\u0173j\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiams, tod\u0117l mamos, nemaitinan\u010dios kr\u016btimi, o gaminan\u010dios k\u016bdikiams maist\u0105 i\u0161 saus\u0173 mi\u0161ini\u0173, turi b\u016bti \u012fsitikinusios, kad naudoja saug\u0173 vanden\u012f. Geriamajame vandenyje leid\u017eiama nitrat\u0173 norma yra 50 mg\/l. Apie konkretaus \u0161ulinio vandens saug\u0105 galima su\u017einoti tik atlikus laboratorinius tyrimus.<\/div>\n
 <\/div>\n
 Dar\u017eov\u0117se nitrat\u0173 kiekiai pasiskirsto nevienodai. Nema\u017e\u0105 \u012ftak\u0105 nitrat\u0173 kaupimuisi turi augalo veisl\u0117 ir augimo s\u0105lygos. \u0160i\u0173 ter\u0161al\u0173 kiekis labai priklauso nuo ap\u0161vietimo, tod\u0117l \u012fvairiu met\u0173 laiku, ypa\u010d auginant dar\u017eoves \u0161iltnamiuose, nitrat\u0173 kiekis jose labai svyruoja. Kai dar\u017eov\u0117s auga atvirame grunte ir gauna daug \u0161viesos (liepos – rugpj\u016b\u010dio m\u0117nesiais) nitrat\u0173 susikaupia ma\u017eiausiai. Daugiausiai nitrat\u0173 susikaupia intensyvaus augimo metu, dar\u017eov\u0117ms br\u0119stant, j\u0173 kiekis ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l rekomenduojama derli\u0173 nuimti laiku. Ekologi\u0161kai auginamos dar\u017eov\u0117s, taip pat gali tur\u0117ti nitrat\u0173 kaip ir \u012fprastin\u0117s. Ekologiniame \u016bkyje nitrat\u0173 \u0161altiniu yra organin\u0117se tr\u0105\u0161ose esantis azotas. Ta\u010diau \u017einant, kad organin\u0117s tr\u0105\u0161os mineralizuojasi per ilg\u0105 laik\u0105, tik\u0117tina, kad ekologi\u0161kai auginamos dar\u017eov\u0117s sukaups ma\u017eiau nitrat\u0173 nei auginamos intensyvios \u017eemdirbyst\u0117s b\u016bdu.<\/div>\n
 <\/div>\n
Suma\u017einti nitrat\u0173 kiek\u012f galima ir tinkamai ruo\u0161iant dar\u017eoves. Reik\u0117t\u0173 naudoti tas dar\u017eovi\u0173 dalis, kuriose kaupiasi ma\u017eesnis nitrat\u0173 kiekis, pavyzd\u017eiui nulupus agurk\u0105 bei nupjovus prie kotelio esan\u010di\u0105 (2–3 cm) dal\u012f, nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja 15–20 %. Nitrat\u0173 kiek\u012f dar\u017eov\u0117se galima suma\u017einti jas atitinkamai apdorojant – verdant, mirkant, konservuojant, rauginant, naudojant drusk\u0105, vitamin\u0105 C. Pavyzd\u017eiui, luptose virtose bulv\u0117se nitrat\u0173 kiekis gali suma\u017e\u0117ti 65–80 %, virtose morkose – 60 %, burok\u0117liuose – 40 %. Verdant dar\u017eoves, nitrat\u0173 kiekis jose suma\u017e\u0117ja priklausomai nuo u\u017epilto vandens kiekio. Verdant 1% valgomosios druskos tirpale, nitrat\u0173 kiekis suma\u017e\u0117ja daugiau (20 %), negu verdant be druskos. Sriubai nereik\u0117t\u0173 naudoti sultinio, kuriame vir\u0117 dar\u017eov\u0117s, nes nitratai pereina \u012f vanden\u012f, kuriame jos verdamos. Laikant \u0161aldytas dar\u017eoves, nitrat\u0173 ir nitrit\u0173 kiekis jose nekinta. Mirkant par\u016bg\u0161tintame vandenyje nitrat\u0173 suma\u017e\u0117ja apie 15–20 % daugiau, negu mirkant nepar\u016bg\u0161tinus. Konservuojant bei rauginant dar\u017eoves nitrat\u0173 kiekis taip pat suma\u017e\u0117ja (62–66 %). S\u016bdant gaunamas efektas ma\u017eesnis – 45 % ir padid\u0117ja nitrit\u0173 kiekis. Dar\u017eov\u0117se, laikomose r\u016bsiuose per \u017eiem\u0105, esant pastoviai temperat\u016brai ir dr\u0117gmei, nitrat\u0173 kiekis taip pat suma\u017e\u0117ja: morkose ir kop\u016bstuose iki 20 %, burok\u0117liuose iki 30–40 %, bulv\u0117se – 20–25 %.<\/div>\n
 <\/div>\n
 Pasaulyje ir Europos S\u0105jungoje yra nustatyta vieninga leid\u017eiama nitrat\u0173 paros norma (ADI – acceptable daily intake), kiekis maiste, kur\u012f suvartojant kasdien, per par\u0105 kilogramui k\u016bno svorio per vis\u0105 gyvenim\u0105 nesukeliamas neigiamas poveikis sveikatai – 3,7 mg\/kg k\u016bno svorio\/par\u0105, t.y. 60 kg sveriantis \u017emogui yra saugu suvartoti iki 222 mg nitrat\u0173, o 15 kg sverian\u010diam vaikui iki 55 mg per par\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
 Tyrimais nustatyta, kad vartojant dar\u017eoves, nesuvartojamas toks nitrat\u0173 kiekis, kuris gal\u0117t\u0173 kelti rizik\u0105 vartotojo sveikatai, tod\u0117l Europos Komisijos Reglamentas (EB) Nr. 1881\/2006 nustatantis did\u017eiausias leistinas tam tikr\u0173 ter\u0161al\u0173 maisto produktuose koncentracijas (OL L 364, 2006 12 20, p. 5) nitratus normuoja tik \u0161pinatuose, salotose ir k\u016bdiki\u0173 bei ma\u017e\u0173 vaik\u0173 maiste.
\n<\/strong><\/div>\n
 <\/div>\n
Normos yra tokios<\/strong>:
\n1. \u0160vie\u017ei \u0161pinatai (Spinacia oleracea): i\u0161auginti nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d. − 3000 mg NO3\/kg, i\u0161auginti nuo baland\u017eio 1 d. iki rugs\u0117jo 30 d. − 2500 mg NO3\/kg.
\n2. Konservuoti, stipriai su\u0161aldyti arba su\u0161aldyti \u0161pinatai − 2000 mg NO3\/kg.
\n3. \u0160vie\u017eios salotos (Lactuca sativa L.): i\u0161augintos nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d.: auginamos u\u017edengtos – 4500 mg NO3\/kg, auginamos lauke – 4000 mg NO3\/kg, o i\u0161augintos nuo baland\u017eio 1 d. iki rugs\u0117jo 30 d.: auginamos u\u017edengtos – 3500 mg NO3\/kg, auginamos lauke – 2500 mg NO3\/kg.
\n4. G\u016b\u017ein\u0117s salotos: auginamos u\u017edengtos – 2500 mg NO3\/kg, auginamos lauke – 2000 mg NO3\/kg.
\n5. K\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams skirti perdirbti gr\u016bdiniai maisto produktai ir k\u016bdiki\u0173 maistas – 200 mg NO3\/kg.<\/div>\n
 <\/div>\n
Nitrat\u0173 dedama \u012f de\u0161ras ir m\u0117sos gaminius, Lietuvos higienos norma HN 53:2010 „Leid\u017eiami naudoti maisto priedai“ nustato, kad m\u0117sos gaminiuose leid\u017eiama yra 250 mg nitrat\u0173\/kg produkto. Tokia pat norma yra ir kitose ES \u0161alyse.<\/div>\n
 <\/div>\n
Remiantis Lietuvos suaugusi\u0173j\u0173 gyventoj\u0173 faktin\u0117s mitybos, mitybos ir gyvensenos \u012fpro\u010di\u0173 tyrimo duomenimis per par\u0105 m\u016bs\u0173 \u0161alies gyventojai vidutini\u0161kai suvartoja apie 285 g dar\u017eovi\u0173, \u012fskaitant gaunamas su sriubomis bei 37 g m\u0117sos gamini\u0173, kuriuose gali b\u016bti nitrat\u0173 ar nitrit\u0173. \u0160ie skai\u010diai rodo, kad Lietuvos gyventojai su visais maisto produktais, \u012fskaitant vanden\u012f, negauna sveikatai pavojing\u0173 nitrat\u0173 kieki\u0173. Ta\u010diau gaminant maist\u0105 k\u016bdikiams (pvz., skied\u017eiant sausus pieno mi\u0161inius) nereik\u0117t\u0173 naudoti \u0161ulini\u0173, u\u017eter\u0161t\u0173 nitratais, vandens.<\/div>\n
 <\/div>\n
Dar\u017eov\u0117s ir vaisiai yra labai reikalingi organizmui maisto produktai. Rekomenduojama vartoti \u0161vie\u017eias, nevirtas dar\u017eoves. Pagal maisto produkt\u0173 pasirinkimo piramid\u0119 reikia suvartoti 3–5 porcijas dar\u017eovi\u0173 (400 g.) per dien\u0105. Dar\u017eov\u0117s – lengvai organizmo pasisavinami angliavandeniai, baltymai, maistin\u0117s skaidulos, didel\u0117 \u012fvairov\u0117 ferment\u0173, mineralini\u0173 drusk\u0173, vitamin\u0173 ir kit\u0173 biologi\u0161kai aktyvi\u0173 med\u017eiag\u0173. Su dar\u017eov\u0117mis gauname didel\u0119 dal\u012f \u017emogui labai svarbaus vitamino C, karotino, \u0161armini\u0173 element\u0173 – kalio, kalcio, natrio, kuri\u0173 nedaug gr\u016bdiniuose ir m\u0117sos produktuose, antioksidatori\u0173. Dar\u017eovi\u0173 vartojimas yra svarbus siekiant i\u0161vengti ar suma\u017einti sergamum\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 bei onkologin\u0117mis ligomis.<\/div>\n

\niMed <\/span><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nitratai – tai azoto junginiai, susidarantys dirvo\u017eemyje nitrifikacijos proceso metu bei mineralizuojantis organiniams junginiams turintiems azoto. Augalams \u0161ios azotin\u0117s med\u017eiagos yra b\u016btinos augimui, jas augalai pasisavina i\u0161 dirvo\u017eemio. Tam tikras j\u0173 kiekis augaluose visada yra nat\u016braliai. Nitrat\u0173 koncentracijos dar\u017eov\u0117se priklauso nuo naudojam\u0173 organini\u0173 ir mineralini\u0173 tr\u0105\u0161\u0173 kiekio, azotini\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekio jose, dar\u017eovi\u0173 r\u016b\u0161ies, klimatini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ir kit\u0173 faktori\u0173. Nitratai taip pat gali patekti \u012f \u0161achtini\u0173 \u0161ulini\u0173 geriam\u0105j\u012f vanden\u012f.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[184,1654,36],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10663","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-maiste","tag-maisto-produktai","tag-vanduo"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10663","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10663"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10663\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10663"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10663"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10663"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10663"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10663"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}