{"id":1070,"date":"2017-04-10T15:41:35","date_gmt":"2017-04-10T15:41:35","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-04-10T15:41:35","modified_gmt":"2017-04-10T15:41:35","slug":"demencija-serganciu-pacientu-gydymas-ar-pavyksta-uztikrinti-gydymo-rezimo-laikymasi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/demencija-serganciu-pacientu-gydymas-ar-pavyksta-uztikrinti-gydymo-rezimo-laikymasi\/1070\/","title":{"rendered":"Demencija sergan\u010di\u0173 pacient\u0173 gydymas: ar pavyksta u\u017etikrinti gydymo re\u017eimo laikym\u0105si?"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulyje apie 47,5 mln. \u017emoni\u0173 diagnozuota de\u00admencija, o per metus nustatoma apie 7,7 mln. nauj\u0173 \u0161ios patologijos atvej\u0173. Tai viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u00ad\u010di\u0173, lemian\u010di\u0173 vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 ne\u012fgalum\u0105 ir nesu\u00adgeb\u0117jim\u0105 savaranki\u0161kai gyventi bei apsitarnauti (1). Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergamu\u00admas demencija ir Alzheimerio liga nuolat did\u0117ja ir nuo 2,15 atvejo t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173 2010 metais paki\u00adlo iki 3,21 atvejo 2015-aisiais. Bendrasis ligotumas demencija 2015 metais buvo 10,86 atvejo t\u016bkstan\u00ad\u010diui gyventoj\u0173, t. y. apie 31 t\u016bkst. demencija sergan\u00ad\u010di\u0173 asmen\u0173 i\u0161 viso m\u016bs\u0173 \u0161alyje (2). Pasaulio sveika\u00adtos organizacija pripa\u017e\u012fsta demencij\u0105 kaip visuome\u00adn\u0117s sveikatos prioritet\u0105 ir prane\u0161imu <i>Demencija: vi\u00adsuomen\u0117s sveikatos prioritetas <\/i>siekia teikti informa\u00adcij\u0105 ir didinti \u017emoni\u0173 supratingum\u0105 apie demencij\u0105, pagerinti j\u0173 prie\u017ei\u016br\u0105. Vienas svarbesni\u0173 demencija sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 prie\u017ei\u016bros klausim\u0173 yra su gydymo re\u017eimo laikymusi susijusios problemos (3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulyje gydymo re\u017eimo (vaist\u0173 vartojimo re\u00adkomendacij\u0173) nesilaiko daugyb\u0117 \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emoni\u0173. Tyrim\u0173 duomenimis, kiek geriau gydytojo sudaryto gydymo plano laikomasi sergant \u016bmin\u0117mis ligomis, ta\u010diau tik apie pus\u0117 sergan\u010di\u0173j\u0173 l\u0117tin\u0117mis ligomis vaistus vartoja taip, kaip paskirta. Jei l\u0117ti\u00adn\u0117 liga yra besimptom\u0117 (pvz., hipertenzija, cukrinis diabetas), tinkamai vaistus vartoja tik apie 20 proc. asmen\u0173. Pasteb\u0117ta, kad pra\u0117jus 6 ir daugiau m\u0117ne\u00adsi\u0173 nuo gydymo prad\u017eios, re\u017eimo besilaikan\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius taip pat gerokai ma\u017e\u0117ja (4, 5).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Priklausomai nuo metod\u0173 ir vertinimo trukm\u0117s, vyresnio am\u017eiaus pacient\u0173, nesergan\u010di\u0173 pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimu, bendrasis gydymo re\u017eimo laiky\u00admasis yra 26\u201384 proc., o sergan\u010di\u0173j\u0173 \u012fvairaus sun\u00adkumo demencija \u2013 42\u201397 proc. \u0160ie skai\u010diai rodo, kad asmenys, turintys pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutriki\u00adm\u0173, geriau laikosi gydymo re\u017eimo, ta\u010diau \u0161ie pro\u00adcentai paai\u0161kinami da\u017enesne artim\u0173j\u0173 ar pri\u017ei\u016brin\u00ad\u010di\u0173j\u0173 pagalba (6).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kod\u0117l svarbu tinkamai laikytis vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikymasis yra svar\u00adbus geb\u0117jimas, padedantis pacientui i\u0161likti sava\u00adranki\u0161kam. Deja, sutrikus pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms, ne visiems pacientams pavyksta vaistus vartoti tin\u00adkamai (7). Tyrim\u0173 duomenimis, vyresnio am\u017eiaus asmenys ir asmenys, kuriems diagnozuota demen\u00adcija, kur kas da\u017eniau netinkamai vartoja vaistus. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties nepasiekiamas reikiamas te\u00adrapinis efektas, da\u017eniau stebimas ligos progresa\u00advimas, d\u0117l neai\u0161kaus gydymo rezultato atliekama daugiau diagnostini\u0173 tyrim\u0173, did\u0117ja i\u0161ra\u0161om\u0173 vaist\u0173 skai\u010dius. Visi \u0161ie veiksniai lemia didesn\u0119 nepagei\u00addaujam\u0173 reakcij\u0173 ir pirmin\u0117s ar pakartotin\u0117s hos\u00adpitalizacijos rizik\u0105 (8).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibr\u0117\u017eimai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikymasis yra sud\u0117tin\u00adgas elgesys, tod\u0117l kyla problem\u0173 apibr\u0117\u017eiant tok\u012f el\u00adges\u012f ir kuriant efektyvias strategijas jam pagerinti. Gydymo re\u017eimo laikymasis (angl. <i>Adherence<\/i>) api\u00adbr\u0117\u017eiamas kaip paciento elgesys, kuris atitinka svei\u00adkatos prie\u017ei\u016bros specialisto jam pateiktus patarimus ir rekomendacijas. Toks elgesys atspindi gydytojo ir paciento terapin\u012f santyk\u012f, ir pacientas, besilaikantis \u0161io re\u017eimo, n\u0117ra tik pasyvus dalyvis (4). Kiti autoriai gydymo re\u017eimo laikym\u0105si apibr\u0117\u017eia kaip lyg\u012f, kuriuo pacientas vartoja dozes tokiais intervalais, kurie ati\u00adtinka jo vaist\u0173 vartojimo rekomendacijas. Da\u017eniau\u00adsiai toks lygis apibr\u0117\u017eiamas, kai santykis tarp suvar\u00adtot\u0173 ir i\u0161ra\u0161yt\u0173 vaist\u0173 per tam tikr\u0105 laik\u0105 yra didesnis nei 80 proc. Ta\u010diau \u010dia kyla problem\u0173, nes ir savait\u0119 vaist\u0173 nevartoj\u0119s pacientas vis dar gali b\u016bti laiko\u00admas besilaikan\u010diu gydymo re\u017eimo, tad n\u0117ra visi\u0161kai ai\u0161ku, kur yra riba tarp gydymo re\u017eimo laikymosi ir nesilaikymo (10). Neretai literat\u016broje vartojamas ir kitas sinonimi\u0161kas terminas, apib\u016bdinantis vais\u00adt\u0173 vartojimo re\u017eimo laikym\u0105si, \u2013 <i>compliance, <\/i>nors<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">kai kurie autoriai nurodo, kad tai daugiau pasyvus gydytojo nurodym\u0173 laikymasis (9).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo nesilaikymo problemos aktualumas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) gydy\u00admo re\u017eimo nesilaikymas apytiksliai lemia 100\u2013 300 mlrd. doleri\u0173 i\u0161vengiam\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros i\u0161laid\u0173 kasmet ir sudaro 3\u201310 proc. bendr\u0173j\u0173 JAV i\u0161laid\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016brai (11).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Metaanaliz\u0117s, kurioje tirta 19 t\u016bkst. pacient\u0173, duomenimis, tikimyb\u0117 pacientams, kurie laikosi gy\u00addymo re\u017eimo, sulaukti ger\u0173 i\u0161ei\u010di\u0173 yra beveik 3 kar\u00adtus didesn\u0117 nei tikimyb\u0117 tiems, kurie vaist\u0173 vartoji\u00admo re\u017eimo nesilaiko (12). Gydymo re\u017eimo nesilai\u00adkymas yra susij\u0119s ir su padid\u0117jusiu mirtingumu, da\u017e\u00adnesne hospitalizacija ir didesn\u0117mis i\u0161laidomis (13).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Veiksniai, lemiantys vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikym\u0105si <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Veiksnius, kurie daro \u012ftak\u0105 vis\u0173 pacient\u0173 geb\u0117\u00adjimui laikytis vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo, apibendrino R. A. Elliot su bendraautoriais 2015 met\u0173 ap\u017evalgo\u00adje (<i>1 lentel\u0117<\/i>). Juos i\u0161skyr\u0117 \u012f 3 grupes: veiksniai, susi\u00adj\u0119 su pacientu, su vaisto vartojimo re\u017eimu ir su svei\u00adkatos prie\u017ei\u016bros paslaugomis. Veiksni\u0173 grup\u0117s yra susijusios ir nuolat veikia vienos kitas. Nema\u017eai \u0161i\u0173 veiksni\u0173 yra b\u016bdingi ir pacientams, sergantiems de\u00admencija. Be to, pati demencija lemia didesn\u0119 rizik\u0105 nesilaikyti gydymo re\u017eimo. \u012etakos gali tur\u0117ti daugy\u00adb\u0117 kit\u0173 veiksni\u0173 (14).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">2011 met\u0173 studija nurod\u0117 veiksnius, galin\u010dius pad\u0117ti demencija sergantiems \u017emon\u0117ms vaistus var\u00adtoti saugiai (15). Min\u0117ti veiksniai buvo suskirstyti \u012f pagalbinius ir barjerinius. Pagalbiniai veiksniai ap\u00ad\u0117m\u0117 tarpdisciplinin\u012f bendradarbiavim\u0105, geriatrin\u012f i\u0161tyrim\u0105, pri\u017ei\u016brin\u010dio \u017emogaus pagalb\u0105, pasitik\u0117ji\u00adm\u0105 tarp pri\u017ei\u016br\u0117tojo ir paciento, tarp pri\u017ei\u016br\u0117tojo ir sveikatos apsaugos specialisto. Prie \u0161i\u0173 veiksni\u0173 pri\u00adskirtini ir ryte vartojami vaistai bei apskritai vaist\u0173 vartojimo rutina. Tarp barjerini\u0173 veiksni\u0173 pamin\u0117\u00adti gyvenimas vienatv\u0117je, u\u017emar\u0161umas, sumi\u0161imas, \u012f\u017evalgos stoka, prie\u017ei\u016bros darbuotojo neprieinamu\u00admas ir ner\u016bpestingumas, nauji medikamentai, me\u00addikament\u0173 skai\u010dius ir vartojimo da\u017enis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160io tyrimo autoriai padar\u0117 i\u0161vadas, kaip kei\u010diasi paciento gydymo re\u017eimo laikymasis priklausomai nuo demencijos stadijos. Ankstyvosiose demencijos stadi\u00adjose vaist\u0173 vartojimui b\u016bdingas paciento tro\u0161kimas i\u0161\u00adlaikyti savaranki\u0161kum\u0105, atsisakyti pagalbos, problem\u0173 bei ligos neigimas, pyktis, neretai lemiantis vaist\u0173 var\u00adtojimo nutraukim\u0105. V\u0117lyvosiose demencijos stadijose<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo nesilaikymas labiau yra susi\u00adj\u0119s su m\u0105stymo pakitimais, d\u0117l ko pri\u017ei\u016brintys asmenys yra priversti perimti vis\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e paciento vaist\u0173 vartojim\u0105. Taigi supratimas apie paciento demencijos stadijas taip pat gali pad\u0117ti suprasti su vaist\u0173 vartoji\u00admo re\u017eimu susijusias problemas ir j\u0173 sprendim\u0173 b\u016bdus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kaip pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai daro \u012ftak\u0105 gydymo re\u017eimo laikymuisi? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Klinikin\u0117je praktikoje \u012fprasta manyti, kad paci\u00adentai, turintys pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173, tur\u0117s sunkum\u0173, susijusi\u0173 su vaist\u0173 vartojimo u\u017emir\u0161imu, ta\u010diau yra ir kit\u0173 problem\u0173, kuri\u0173 gali kilti \u0161iems pacientams:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li><b>pa\u017eintin\u0117s funkcijos ir vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikymasis<\/b>. Demencijai progresuojant ir trinkant atmin\u010diai bei kitoms pa\u017eintin\u0117ms funkcijoms, sutrinka ir geb\u0117jimas planuoti, orga\u00adnizuoti ir vykdyti u\u017eduotis, susijusias su tinkamu vaist\u0173 vartojimu. Darbin\u0117 atmintis yra svarbi tuo, kad pacientas turi i\u0161laikyti ketinim\u0105 vartoti vaistus net ir atlikdamas \u012fvairius darbus. Be to, vykdomosios funkcijos ir darbin\u0117 atmintis yra svarb\u016bs prognostiniai veiksniai, nurodantys gy\u00addymo re\u017eimo laikymosi problemas, ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinami tiems, kam kyla problem\u0173 d\u0117l tinkamo vaist\u0173 vartojimo (16). Gydymo re\u017eimo nesilai\u00adkymas, esant pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimams, susij\u0119s su prastesn\u0117mis terapin\u0117mis i\u0161eitimis ar gydymo nes\u0117km\u0117mis, didesne nepageidaujam\u0173 reakcij\u0173 \u012f vaistus ir hospitalizacij\u0173 rizika (8);<\/li>\n<li><b>pa\u017eintin\u0117s funkcijos ir paciento funkcin\u0117 b\u016bkl\u0117<\/b>. Pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimai ne tik tiesiogiai lemia prastesn\u012f gydymo re\u017eimo lai\u00adkym\u0105si, bet gali sutrikdyti ir funkcin\u0119 paciento b\u016bkl\u0119, kuri svarbi tinkamam vaist\u0173 vartojimui, pavyzd\u017eiui, demencija ir \u017eemas Protin\u0117s b\u016bkl\u0117s trumpo testo (angl. <i>Mini Mental State Exami\u00adnation \u2013 <\/i>MMSE) \u012fvertis kai kuriuose tyrimuose buvo stipriai susietas su prastesniu geb\u0117jimu atidaryti vaist\u0173 pakuotes (17).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kaip atpa\u017einti ir \u012fvertinti sutrikusius geb\u0117jimus tinkamai vartoti vaistus? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gydymo re\u017eimo nesilaikymo nustatymo b\u016bdai, kurie pritaikomi visiems asmenims, gali b\u016bti naudo\u00adjami ir pritaikomi \u017emon\u0117ms, sergantiems demencija. Yra daug \u012fvairi\u0173 gydymo re\u017eimo laikymosi vertinimo metod\u0173. \u0160ie metodai da\u017eniausiai skirstomi \u012f tiesiogi\u00adnius ir netiesioginius (<i>2 lentel\u0117<\/i>) (4). Tiesioginiai gydy\u00admo re\u017eimo vertinimo metodai (pvz., tiesioginis steb\u0117\u00adjimas ar vaist\u0173 metobolit\u0173 matavimai kraujyje) reika\u00adlauja nema\u017eai l\u0117\u0161\u0173 ir yra sunkiai pritaikomi klinikin\u0117je praktikoje, o taikant netiesioginius metodus, kyla kit\u0173<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">problem\u0173, nes n\u0117ra ai\u0161ku, ar pacientas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 var\u00adtoja vaistus: vaist\u0173 recept\u0173 i\u0161ra\u0161ymas ar tu\u0161\u010dios vaist\u0173 d\u0117\u017eut\u0117s parodymas ne\u012frodo, kad vaistai buvo suvarto\u00adti. Tai paai\u0161kina, kod\u0117l gali kilti netikslum\u0173 tyrimuose apie vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikym\u0105si (10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatant gydymo re\u017eimo nesilaikym\u0105, klini\u00adkin\u0117je praktikoje da\u017eniausiai remiamasi <b>paties pa\u00adciento <\/b>(angl. <i>Self-report<\/i>) <b>arba u\u017e j\u012f atsakingo as\u00admens teigimu <\/b>(angl. <i>Informant Report<\/i>). Ta\u010diau da\u017e\u00adnai pacientai nepasako apie pakitus\u012f vaist\u0173 vartoji\u00admo re\u017eimo laikym\u0105si, o gydytojas \u012fprasto i\u0161tyrimo metu gali to ne\u012fvertinti. Tod\u0117l gydymo re\u017eimo ne\u00adsilaikymas da\u017enai i\u0161lieka pasl\u0117ptas. Vieno tyrimo rezultatai parod\u0117, kad 83 proc. pacient\u0173 nepasako gydytojui, kad jie neketina i\u0161sira\u0161yti naujo recepto, nors gydytojai mano, kad tik 9 proc. nuo j\u0173 nusl\u0117ps toki\u0105 informacij\u0105 (18). D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 gydymo re\u017eimo laikymosi skai\u010diavimas, remiantis paciento \u017eod\u017eiais, pervertina vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laiky\u00adm\u0105si net 200 proc. (19). Be to, pacientai, turintys pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173, susiduria su papil\u00addomomis problemomis \u012fvertindami savo geb\u0117jimus ir da\u017eniausiai juos pervertina (20). Paciento prisi\u00adpa\u017einimas priklauso ir nuo to, kokie klausimai u\u017e\u00adduodami, kas ir kaip juos u\u017eduoda. Be to, pacientai da\u017enai sako tai, k\u0105 nori i\u0161girsti gydytojas, baimina\u00adsi nubaudimo ar sug\u0117dinimo. Tad nekaltinamas b\u016b\u00addas paklausti paciento apie vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikym\u0105si yra svarbiausias (10).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Yra b\u016bd\u0173, kurie gali pad\u0117ti nustatyti pacientus, turin\u010dius pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173: \u25cf <b>kognityvinio \u012fvertinimo testai. <\/b>Kadangi \u017einoma priklausomyb\u0117 tarp MMSE \u012fver\u010dio ir gydymo re\u017eimo laikymosi, naudojami pa\u017eintini\u0173 funk\u00adcij\u0173 \u012fvertinimo testai (21). Pavyzd\u017eiui, didesnis MMSE \u012fvertis susietas su geresniu naudojimusi daugkartiniu inhaliatoriumi (22). Ta\u010diau naudo\u00adjantis kognityvini\u0173 funkcij\u0173 testais, n\u0117ra ai\u0161ku, kokie b\u016btent \u012fver\u010diai nurodo sutrikus\u012f paciento geb\u0117jim\u0105 laikytis vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo. MMSE netur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamas besilaikan\u010di\u0173 j\u0173 ir nesilaikan\u010di\u0173j\u0173 gydymo re\u017eimo atskyrimui, ta\u010diau \u0161is testas yra geras pradinis atrankinis testas, kuris gali nurodyti, kuriems pacientams b\u016bt\u0173 tikslingas tolesnis i\u0161tyrimas (21); \u25cf <b>funkcinio \u012fvertinimo testai<\/b>. Kai kuriuose funk\u00adcinio \u012fvertinimo testuose, pavyzd\u017eiui, instru\u00admentin\u0117s veiklos funkcinis \u012fvertinimas Lawton IADL skale (angl. <i>Instrumental Activities of Daily Living<\/i>), yra \u012ftraukti klausimai, susij\u0119 su geb\u0117jimu tinkamai vartoti vaistus. Jie da\u017eniausiai remiasi paties paciento ar u\u017e j\u012f atsakingo asmens prane\u0161imais, ta\u010diau tam skiriami tik vienas ar keli punktai, nors gydymo re\u017eimo nesilaikymo problema yra daugialyp\u0117. Tad \u0161ie testai gali pervertinti pacient\u0173 geb\u0117jimus susitvarkyti su vaistais (23); \u25cf <b>standartizuoti vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikymosi \u012fvertinimo testai. <\/b>Yra daug struk\u00adt\u016bruot\u0173, standartizuot\u0173, paciento atlikimu pagr\u012fst\u0173 \u012fvertinimo \u012franki\u0173, ta\u010diau tik keli kai kuriose ligonin\u0117se yra naudojami rutini\u0161kai. \u0160iuos \u012frankius galima suskirstyti \u012f 2 grupes: \u012frankiai, kurie vertina real\u0173 paciento vaist\u0173 var\u00adtojim\u0105, ir \u012frankiai, kurie vertina simuliuojam\u0105 gydymo re\u017eimo laikym\u0105si. I\u0161 vis\u0173 \u012fvertinimo \u012franki\u0173 R. A. Elliot ir bendraautoriai (14), remdamiesi kit\u0173 autori\u0173 duomenimis, i\u0161skyr\u0117 2 pagrindinius \u012frankius, kurie turi pagr\u012fst\u0105 patikimum\u0105 ir validum\u0105: DRUGS (angl. <i>Drug Regimen Unassistet Grading Scale<\/i>) (24) ir MMAA (angl. <i>Medication Management Ability Assessment<\/i>) (25). Tiesa, \u0161ie \u012frankiai klinikin\u0117je praktikoje naudojami retai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u00a0<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Strategijos, padedan\u010dios \u017emon\u0117ms, turintiems pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173, laikytis gydymo re\u017eimo <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Svarbiausias vis\u0173 strategij\u0173, gerinan\u010di\u0173 paci\u00adent\u0173 vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikym\u0105si, tikslas yra atpa\u017einti \u017emones, turin\u010dius sunkum\u0173 vartoti vaistus, anks\u010diau, nei pasitaiko vartojimo klaid\u0173 ar visai nu\u00adstojama laikytis gydymo re\u017eimo. Problem\u0173 spren\u00addimas vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikymosi srityje yra tikrai nelengvas. Sistemin\u0117 78 tyrim\u0173 ap\u017evalga (26) parod\u0117, kad yra ma\u017eai sud\u0117tini\u0173 intervencij\u0173 ir n\u0117 vienos paprastos, kuri pagerint\u0173 ilgalaik\u012f vaist\u0173 var\u00adtojimo re\u017eimo laikym\u0105si ir gydymo i\u0161eitis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikymasis yra sud\u0117\u00adtingas geb\u0117jimas, kuris gali pasireik\u0161ti kaip visi\u0161\u00adkas savaranki\u0161kumas arba visi\u0161ka priklausomyb\u0117 nuo kit\u0173 \u017emoni\u0173. Norint keisti pacient\u0173, sergan\u010di\u0173 pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimais, gydymo re\u017eimo lai\u00adkym\u0105si, gali prireikti skirting\u0173 intervencij\u0173, kurios priklauso nuo re\u017eimo nesilaikymo prie\u017easties:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>motyvacij\u0173, nuostat\u0173 ir \u012fsitikinim\u0173 supratimas svarbus siekiant pakeisti su vaist\u0173 vartojimu susijus\u012f pacient\u0173 elges\u012f. Pacientai geriau laikosi gydymo re\u017eimo, kai tiki, kad medikamentai yra svarb\u016bs j\u0173 gerovei ir savaranki\u0161kumui palaikyti (20). Taip pat svarbus pasitik\u0117jimu paremto terapinio santykio u\u017emezgimas, kuris gali sustiprinti paciento pasitik\u0117jim\u0105 gydytoju ir paskatinti aktyviau \u012fsitraukti \u012f sprendim\u0173, susijusi\u0173 su medikamentais, pri\u0117mim\u0105 (14);<\/li>\n<li>\u017emon\u0117ms, turintiems pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutriki\u00adm\u0173, padeda strategijos, supaprastinan\u010dios varto\u00adjam\u0173 vaist\u0173 re\u017eimus. Vienas veiksni\u0173, lemian\u010di\u0173 geb\u0117jim\u0105 vartoti vaistus, yra vaisto sud\u0117tingumo indeksas (angl. <i>Medication Complexity Indec \u2013 <\/i>MCI), kuris apskai\u010diuojamas pagal tai, kiek table\u010di\u0173 vartoti vienu kartu, kiek kart\u0173 per dien\u0105 jas reikia vartoti, koki\u0173 papildom\u0173 nuorod\u0173 reikia laikytis. Nors pacientams, sergantiems lengvo ir vidutinio laipsnio pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimu, buvo did\u017eiausia tikimyb\u0117 padaryti klaid\u0105 nepaisant MCI, ta\u010diau tyr\u0117jai parod\u0117, kad tokiems pacientams klaid\u0173 tikimyb\u0117 padid\u0117ja, kai MCI \u012fvertis per\u017eengia slenkstines ribas (27). Tad sergantiems demencija pacientams svarbu skirti papildom\u0173 vaist\u0173 tik tada, kai j\u0173 nauda tikrai vir\u0161ija galim\u0105 \u017eal\u0105. Reik\u0117t\u0173 skirti kiek \u012fmanoma ma\u017eiau vaist\u0173 ir paprastesniais varto\u00adjimo re\u017eimais. Yra gair\u0117s, kaip nutraukti vaist\u0173 nuo \u012fvairi\u0173 lig\u0173 skyrim\u0105 demencija sergantiems pacientams, remiantis pakitusiu naudos ir \u017ealos santykiu (28), ta\u010diau tai padaryti rutini\u0161kai yra sunku, nes reikia tur\u0117ti omenyje paciento ligos istorij\u0105 ir vartojamus vaistus;<\/li>\n<li>yra strategij\u0173, padedan\u010di\u0173 susieti vaist\u0173 varto\u00adjim\u0105 su kasdiene veikla pasitelkiant garsines ir kitas priemones. Vieno tyrimo rezultatai parod\u0117, kad tokios priemon\u0117s, kurios primindavo paci\u00adentams apie vaisto vartojimo laik\u0105 garsu, vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo laikym\u0105si per 1 savait\u0119 pageri\u00adno 72,2 proc. pacientams, kuriems diagnozuotas lengvas pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 susilpn\u0117jimas (29);<\/li>\n<li>kartais pasitelkiamos pagalbin\u0117s vaist\u0173 vartojimo sistemos, tarkime, vaist\u0173 dozavimo d\u0117\u017eut\u0117s, ta\u00ad\u010diau n\u0117ra daug tyrim\u0173, \u012frodan\u010di\u0173 j\u0173 efektyvum\u0105. Jos yra efektyvios tik pacientams, darantiems specifini\u0173 vaist\u0173 vartojimo klaid\u0173, bet ne visiems pacientams, turintiems labai skirting\u0173 gydymo re\u017eimo nesilaikymo prie\u017eas\u010di\u0173. 2011 met\u0173 siste\u00admin\u0117 ap\u017evalga (30) nurod\u0117, kad vaist\u0173 vartojimo pagalbin\u0117s sistemos nedaug (vidutini\u0161kai apie 11 proc.) padidina suvartojam\u0173 vaist\u0173 procent\u0105;<\/li>\n<li>asmenims, turintiems pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 su\u00adtrikim\u0173, svarbi artim\u0173j\u0173 ar pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 pagalba. Verta pamin\u0117ti, kad priminimai telefonu ar skambu\u010diu su vaizdu pad\u0117jo demencija ser\u00adgantiems pacientams laikytis gydymo re\u017eimo (tyrimo pabaigoje vaist\u0173 re\u017eimo laikymasis tiriamojoje grup\u0117je buvo 81 proc., o kontroli\u00adn\u0117je \u2013 66 proc.) (32). N. Campbell ir bendra\u00adautoriai sistemin\u0117je ap\u017evalgoje (6) apra\u0161\u0117 keli\u0173 intervencijos strategij\u0173, kurios buvo paremtos priminim\u0173 ir u\u017euomin\u0173 sistema, veiksmingum\u0105 ir padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad u\u017euominomis gr\u012fstos vaist\u0173 vartojimo sistemos gali b\u016bti efektyvesn\u0117s, kai taikomos artim\u0173j\u0173 ar kit\u0173 pri\u017ei\u016brin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173, nei automatiniai ar kiti metodai, ta\u010diau reikia daugiau tyrim\u0173 tam patvirtinti. Rezultat\u0173 \u012fvairo\u00adv\u0117 tik pabr\u0117\u017eia, kokie i\u0161\u0161\u016bkiai laukia stengiantis i\u0161spr\u0119sti problemas, kylan\u010dias \u0161ioje didel\u0117s rizikos \u017emoni\u0173 grup\u0117je.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u00a0<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Geb\u0117jimas laikytis gydymo re\u017eimo yra sud\u0117tingas procesas, kuriam \u012ftakos turi pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutri\u00adkimai. D\u0117l didelio procento pacient\u0173, kurie nesilaiko gydymo re\u017eimo, strategijos, gerinan\u010dios tinkam\u0105 esa\u00adm\u0173 vaist\u0173 vartojim\u0105, gali b\u016bti naudingesn\u0117s u\u017e nau\u00adj\u0173 medikament\u0173 k\u016brim\u0105. Pacient\u0173, kuriems diagno\u00adzuota demencija, re\u017eimo laikymuisi \u012ftakos gali tur\u0117\u00adti nema\u017eai prie\u017eas\u010di\u0173, kurias pasteb\u0117ti ir \u012f jas sutelkti intervencijas gali b\u016bti keblu. Tad svarbu i\u0161siai\u0161kinti paciento po\u017ei\u016br\u012f \u012f gydym\u0105, kiek galima supaprastinti medikament\u0173 vartojimo re\u017eimus, paliekant tik tuos, kuri\u0173 nauda vir\u0161ija \u017eal\u0105, taip pat pasitelkti pagalbi\u00adnes priminim\u0173 ar u\u017euomin\u0173 strategijas bei \u012f prie\u017ei\u016b\u00adr\u0105 \u012ftraukti artimuosius ir kitus pri\u017ei\u016brin\u010dius asmenis.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u00a0<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pareng\u0117 Mindaugas Petra\u0161i\u016bnas<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u0160altinis: \u201eInternistas\u201c , Nr.1, \u00a02017m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Pasaulyje apie 47,5 mln. \u017emoni\u0173 diagnozuota de\u00admencija, o per metus nustatoma apie 7,7 mln. nauj\u0173 \u0161ios patologijos atvej\u0173. Tai viena pagrindini\u0173 prie\u017eas\u00ad\u010di\u0173, lemian\u010di\u0173 vyresni\u0173 \u017emoni\u0173 ne\u012fgalum\u0105 ir nesu\u00adgeb\u0117jim\u0105 savaranki\u0161kai gyventi bei apsitarnauti (1). Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje sergamu\u00admas demencija ir Alzheimerio liga nuolat did\u0117ja ir nuo 2,15 atvejo t\u016bkstan\u010diui gyventoj\u0173 2010 metais paki\u00adlo iki&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1071,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1214,25686,267,25688,25690,25689,9855,827,25687,5972,25691,25692,12667,6175,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-1070","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atmintis","tag-demencija","tag-diagnozuota","tag-elliot","tag-laikymasi","tag-laikymuisi","tag-lentele","tag-medikamentai","tag-nesilaikymas","tag-pacientas","tag-pritaikomi","tag-report","tag-susietas","tag-tikimybe","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1070","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1070"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1070\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1071"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1070"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1070"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1070"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1070"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1070"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}