{"id":10706,"date":"2010-11-15T20:00:00","date_gmt":"2010-11-15T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-15T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-15T20:00:00","slug":"zalingi-vaiku-iprociai-ir-ju-itaka-sakandzio-formavimuisi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/zalingi-vaiku-iprociai-ir-ju-itaka-sakandzio-formavimuisi\/10706\/","title":{"rendered":"\u017dalingi vaik\u0173 \u012fpro\u010diai ir j\u0173 \u012ftaka s\u0105kand\u017eio formavimuisi"},"content":{"rendered":"

Gyd. odontolog\u0117 Aurelija KIAU\u0160AIT\u0116, gyd. odontolog\u0117 Monika RYLI\u0160KYT\u0116,<\/o:p><\/span> recenzavo KMUK Veido ir \u017eandikauli\u0173 klinikos burnos chirurgas gyd. Tomas JANELI\u016aNAS.<\/o:p><\/span><\/p>\n

<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012eVADAS<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Vaik\u0173 dant\u0173 prie\u017ei\u016bra yra ypa\u010d svarbi vaikyst\u0117je. Ta\u010diau gydytojai odontologai, \u0161eimos gydytojai ir patys t\u0117vai turi steb\u0117ti ne tik bendr\u0105 dant\u0173 b\u016bkl\u0119, bet ir s\u0105kand\u017eio formavim\u0105si. S\u0105kand\u017eio anomalij\u0173 atsiradimo prie\u017eastys yra \u012fgimtos ir \u012fgytos. Svarbu laiku pasteb\u0117ti esam\u0105 ar gresian\u010di\u0105 problem\u0105 ir tai lemian\u010dius veiksnius bei laiku prad\u0117ti gydym\u0105. Aktyviai besiformuojant \u017eandikauliams, papildomai veikian\u010dios j\u0117gos gali lemti netaisykling\u0105 \u017eandikauli\u0173 i\u0161sivystym\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Normaliai dantis ir supant\u012f apydant\u012f veikia lie\u017euvio, l\u016bp\u0173 ir skruost\u0173 spaudimas. J\u0117g\u0173 pusiausvyra pradeda keistis kramtymo, rijimo metu. Esant vir\u0161utini\u0173 ir apatini\u0173 dant\u0173 kontaktui, kei\u010diasi mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 spaudimas, ta\u010diau tai netaisyklingo s\u0105kand\u017eio formavimuisi didel\u0117s \u012ftakos neturi, nes susidariusi didel\u0117 j\u0117ga veikia tik trump\u0105 laik\u0105 (1).<\/o:p><\/span><\/p>\n

J\u0117g\u0173 pusiausvyros sutrikimas gali lemti poky\u010dius stomatognatin\u0117je sistemoje. Tam \u012ftakos turi vaik\u0173 \u017ealingi \u012fpro\u010diai: pir\u0161to \u010diulpimas, l\u016bpos kramtymas ir \u010diulpimas, nag\u0173 ir kit\u0173 daikt\u0173 kramtymas, bruksizmas, sav\u0119s \u017ealojimas, kv\u0117pavimas pro burn\u0105, da\u017enas lie\u017euvio kai\u0161iojimas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iuolaikin\u0117je literat\u016broje apie tai jau galime rasti informacijos: kad ir kaip keistai atrodyt\u0173, netgi ydinga laikysena priskiriama prie \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, kurie gali lemti s\u0105kand\u017eio formavim\u0105si. Pir\u0161to \u010diulpimas vaikams ir k\u016bdikiams asocijuojasi su mamos kr\u016btimi. Tai yra normalus rei\u0161kinys, nes suteikia saugumo ir pasitenkinimo jausm\u0105. Manoma, kad \u0161ie \u012fpro\u010diai lieka, jei vaikas da\u017enai patiria emocin\u012f stres\u0105, psichologin\u012f diskomfort\u0105, nesijau\u010dia saugus (2).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Esant \u017ealingam \u012fpro\u010diui iki 3–6 met\u0173, dentoalveoliariniai poky\u010diai da\u017eniausiai b\u016bna gr\u012f\u017etami. Bet v\u0117liau netinkamas vaiko \u012fprotis gali pakeisti nuolatini\u0173 dant\u0173 krypt\u012f, lemti dant\u0173 lank\u0173 plo\u010dio pakitimus, kuriems jau reikia specialaus gydymo. \u017daling\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 sukelti padariniai priklauso nuo intensyvumo, laiko ir da\u017enumo. Kartojant atitinkam\u0105 veiksm\u0105 4–6 valandas per par\u0105, atsiras poky\u010di\u0173 dant\u0173 lanke (1, 3).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

PIR\u0160TO \u010cIULPIMAS IR KITI \u012ePRO\u010cIAI<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Pir\u0161to \u010diulpimas, kai pradeda dygti nuolatiniai dantys, gali sukelti s\u0105kand\u017eio anomalijas, nes pir\u0161tas burnoje apatinius kand\u017eius stumia \u012f lie\u017euvio pus\u0119, o vir\u0161utinius – \u012f l\u016bp\u0173 pus\u0119. Taip susiformuoja patologinis atviras s\u0105kandis. Smarkiai ir da\u017enai \u010diulpiant pir\u0161t\u0105, vaiko dant\u0173 vainikai po truput\u012f gali b\u016bti \u012fstumti \u012f alveol\u0119. Tai gali lemti ir \u0161onini\u0173 dant\u0173 pailg\u0117jim\u0105, tad<\/o:p><\/span> atviras s\u0105kandis dar daugiau padid\u0117ja. Sutrikus mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 vystymuisi, s\u0105nario kapsul\u0117s funkcijai, padid\u0117ja spaudimas \u012f dantis i\u0161 skruosto pus\u0117s. Tod\u0117l labiau<\/o:p><\/span> spaud\u017eiamas vir\u0161utinis dant\u0173 lankas siaur\u0117ja, o tai gali lemti ir kry\u017emin\u012f dant\u0173 s\u0105kand\u012f. Itin ry\u0161k\u016bs netaisyklingo s\u0105kand\u017eio po\u017eymiai pastebimi vaikams, kurie miega su nyk\u0161\u010diu burnoje (1, 4).<\/o:p><\/span><\/p>\n

L\u016bpos \u010diulpimas taip pat gali sukelti \u012fvairi\u0173 problem\u0173. Da\u017eniausiai vaikai kramto ar \u010diulpia apatin\u0119 l\u016bp\u0105, u\u017eki\u0161dami j\u0105 u\u017e priekini\u0173 kand\u017ei\u0173. Tod\u0117l vir\u0161utiniai kand\u017eiai lenkiasi \u012f l\u016bpos pus\u0119, o apatiniai – \u012f lie\u017euvio. Taip padid\u0117ja vertikali kand\u017ei\u0173 perdanga (5). Da\u017enai raumenys m. mentalis <\/i>ir m. orbicularis oris<\/i> yra padid\u0117jusio tonuso (6). L\u016bpos \u010diulpimas gali b\u016bti susij\u0119s ir su vaiko psichologine b\u016bsena.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Lie\u017euvio \u010diulpimo ir kramtymo \u012fprotis taip pat gali lemti netaisykling\u0105 dant\u0173 pad\u0117t\u012f. Jei lie\u017euvis ydingai ki\u0161amas tarp dant\u0173 arba ryjant ir kramtant nespaud\u017eiamas prie gomurio, tai gali tur\u0117ti \u012ftakos ir dant\u0173 pozicijai: priekiniai dantys gali palinkti \u012f l\u016bpos pus\u0119. Toks rijimas vadinamas infantili\u0161ku. Literat\u016broje ra\u0161oma, kad kramtant ir ryjant ki\u0161amas tarp dant\u0173 lie\u017euvis netur\u0117t\u0173 sukelti s\u0105kand\u017eio poky\u010di\u0173, jei tai n\u0117ra patologinis veiksmas, kartojamas daugyb\u0119 kart\u0173. Per dien\u0105 nuryjama daugiausiai iki 1000 kart\u0173. Vadinasi, lie\u017euvis ki\u0161amas tik kelias minutes per dien\u0105 – per tok\u012f trump\u0105 laikotarp\u012f lie\u017euvio j\u0117ga neturi \u012ftakos s\u0105kand\u017eio formavimuisi (1, 2).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Gana sunku pasteb\u0117ti lie\u017euvio kai\u0161iojim\u0105, nes vaikas gali b\u016bti susi\u010diaup\u0119s. \u0160\u012f judes\u012f galima pasteb\u0117ti tik i\u0161 \u012fsitempusi\u0173 raumen\u0173. Vienoje literat\u016broje teigiama, kad lie\u017euvio kai\u0161iojimas gali sukelti s\u0105kand\u017eio poky\u010di\u0173 (7), kitoje – kad negali (8). Tiksliai apibr\u0117\u017et\u0173 i\u0161ki\u0161im\u0173 skai\u010diaus, kuris lemt\u0173 s\u0105kand\u017eio patologijos formavim\u0105si, nenurodoma. Tokie \u012fpro\u010diai, kaip nag\u0173, pie\u0161tuk\u0173, tu\u0161inuk\u0173 kramtymas, \u012ftakos turi daugiau dant\u0173 morfologiniams poky\u010diams. Ta\u010diau nereikt\u0173 pamir\u0161ti, kad daug kas priklauso nuo veiksm\u0173 da\u017enio, intensyvumo ir nuo \u012fpro\u010dio kartojimo skai\u010diaus. Kiet\u0173 daikt\u0173 kramtymas gali pa\u017eeisti danties vir\u0161\u016bn\u0117s strukt\u016br\u0105 – emal\u012f (7–10).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

KV\u0116PAVIMO \u012eTAKA<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Kv\u0117pavimas pro burn\u0105, o ne pro nos\u012f gali lemti netaisykling\u0105 galvos, kaklo ir lie\u017euvio pad\u0117t\u012f. Tai gali b\u016bti ilgo veido susiformavimo prie\u017eastis. Esant atvirai burnai, gali pailg\u0117ti \u0161oniniai dantys, apatinis \u017eandikaulis rotuoti \u017eemyn ir atgal, o tai lemia atviro s\u0105kand\u017eio susiformavim\u0105. Toks veidas vadinamas adenoidiniu veidu (1).<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017dmogaus organizmas yra prisitaik\u0119s kv\u0117puoti pro nos\u012f, bet jeigu ji u\u017esikim\u0161usi, kv\u0117puojama pro burn\u0105. Esant l\u0117tiniam u\u017edegimui, nosies gleivin\u0117 ilgesn\u012f laik\u0105 b\u016bna paburkusi – tam \u012ftakos gali tur\u0117ti alergija, l\u0117tin\u0117 infekcija. Vaik\u0173 rykl\u0117s tonzil\u0117s ir adenoidai itin padid\u0117ja, tod\u0117l vaikai d\u0117l u\u017edegimo kv\u0117puoja pro burn\u0105. Bet ir u\u017edegimui pra\u0117jus jie toliau kv\u0117puoja pro burn\u0105, kol tai tampa \u017ealingu \u012fpro\u010diu (9, 10). Be to, kv\u0117puojant pro burn\u0105 kei\u010diasi ir galvos pad\u0117tis: kaklo slanksteli\u0173 pad\u0117tis gali pasikeisti ma\u017edaug 5 laipsniais (1), tod\u0117l galva palinksta \u017eemyn. Kai i\u0161nyksta nosies obstrukcija, galvos pad\u0117tis gr\u012f\u017eta \u012f normali\u0105 pad\u0117t\u012f. Jeigu tokie u\u017edegimai labai da\u017eni, galb\u016bt vaikui reikia atlikti tonzilektomij\u0105 ir adenoidektomij\u0105. 1990 m. Behlfeltas \u012frod\u0117, kad padid\u0117jusios tonzil\u0117s lemia kaukol\u0117s ir kaklo kamp\u0105. Pa\u0161alinus patologij\u0105, jis tapo keturiais a\u0161tuoniais laipsniais tiesesnis (9).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

YDINGA VAIKO LAIKYSENA<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012evairioje literat\u016broje ie\u0161koma ry\u0161io tarp Angle <\/i>klasi\u0173 ir ortopedini\u0173 duomen\u0173. Daugelyje tyrim\u0173 fiksuojamas ry\u0161ys tarp skolioz\u0117s ir Angle <\/i>II klas\u0117s, taip pat tarp silpnos k\u016bno laikysenos ir Angle <\/i>II klas\u0117s s\u0105kand\u017eio sutrikim\u0173. Robinas 1902 m. pateik\u0117 hipotez\u0119 – k\u016bno pad\u0117ties \u012ftaka \u017eandikaulio pozicijai. Miuleris ir Vachendorfas i\u0161tyr\u0117 1200 vaik\u0173 ir u\u017efiksavo, kad veido ir \u017eandikauli\u0173 malkliuzij\u0173 padaug\u0117ja esant netaisyklingai, „silpnai“, laikysenai bei jos patologijoms. Prageris man\u0117 – kad yra ry\u0161iui tarp fizin\u0117s asimetrijos ir vienpusio kry\u017eminio s\u0105kand\u017eio (11).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Apatinis \u017eandikaulis susij\u0119s su nugaros raumenimis. Tai susij\u0119 su glaud\u017eiu fascij\u0173 bei nerv\u0173 (sensoriniu ir motoriniu) ry\u0161iu ir anatomija. Buvo prieita prie i\u0161vados, kad reikia steb\u0117ti vaikus nuo jaunyst\u0117s, kaip vystosi \u017eandikauliai, kokia yra laikysena (12). K\u016bnas ir jo dalys palaikomi raumen\u0173 ir d\u0117l j\u0173 tonuso sukuriama k\u016bno harmonija bei pusiausvyra. K\u016bno pad\u0117tis ir laikysena priklauso nuo k\u016bno svorio, sensomotorinio komplekso, vidin\u0117s ausies labirinto, Pacini <\/i>k\u016bneli\u0173, Goldi <\/i>aparato, s\u0105nari\u0173 ir p\u0117d\u0173 plok\u0161\u010di\u0173j\u0173 pavir\u0161i\u0173. Svarbu nustatyti ry\u0161\u012f tarp kaukol\u0117s pad\u0117ties ir veido morfologijos ir \u017einoti k\u016bno pad\u0117ties nat\u016bral\u0173 reguliavimo mechanizm\u0105. Visas organizmas veikia darniai, o kurios nors jo dalies sutrikimas gali paveikti ne vien\u0105 organ\u0173 sistem\u0105 (13). Organizmas – vientisa sistema, tod\u0117l korekcija tur\u0117t\u0173 b\u016bti sistemin\u0117.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Literat\u016broje prie vaiko \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 gali b\u016bti priskirtas miegojimas ant pilvo ir nuolatinis skruosto par\u0117mimas delnu. Jei vaikas nuolatos taip miega, jo skruostas yra veikiamas 2–4 kilogram\u0173 nat\u016bralios k\u016bno j\u0117gos. D\u0117l \u0161i\u0173 veiksni\u0173 gali formuotis veido asimetrija, vienpusis kry\u017eminis s\u0105kandis.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Krep\u0161io ne\u0161iojimas ant vieno peties neigiamai veikia \u017eandikaulius: vienas petys pakyla, bet pakyla ir galva, nes reikia i\u0161lyginti k\u016bno balans\u0105, o kaklo raumenys, palaikantys galv\u0105, veikia ir dentoalveoliarin\u012f kompleks\u0105. Tai irgi gali lemti apatinio \u017eandikaulio deformacij\u0105, asimetrij\u0105 (14).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017dalingi \u012fpro\u010diai ir bloga laikysena gali lemti s\u0105kand\u017eio patologij\u0105. Norint i\u0161vengti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173, svarbiausia bendradarbiauti su vaiku. Galima pasirinkti kelis gydymo b\u016bdus. Vaikui reikia nuolat priminti apie jo veiksm\u0105, paskatinti j\u012f atsisakyti \u017ealingo \u012fpro\u010dio. Da\u017enai \u010diulpian\u010diam pir\u0161t\u0105 vaikui galima naudoti pleistr\u0105, kuris nuolat primint\u0173, kad to daryti negalima. Toks gydymas neturi b\u016bti suprastas kaip bausm\u0117, o apdovanojimas u\u017e ger\u0105 elges\u012f tur\u0117t\u0173 vaik\u0105 motyvuoti atsisakyti \u012fpro\u010dio. Ta\u010diau, jeigu \u0161ie metodai nepadeda, reikia gaminti special\u0173<\/o:p><\/span> ortodontin\u012f aparat\u0105. Jis sudaryt\u0173 nepatogum\u0173 kalbant, valgant ar miegant, ta\u010diau tai b\u016bt\u0173 pagalba vaikui ateityje i\u0161vengti sud\u0117ting\u0173 s\u0105kand\u017eio korekcij\u0173 ar net chirurgin\u0117s intervencijos.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Da\u017eniausiai tokiais aparatais gydoma pus\u0119 met\u0173. Jie gali b\u016bti i\u0161imami ir fiksuoti (15, 16).<\/o:p><\/span> Taip pat reikia i\u0161siai\u0161kinti psichologin\u0119 bei emocin\u0119 vaiko b\u016bkl\u0119, su\u017einoti, kas jam kelia nerim\u0105 – tam gali prireikti psichologo pagalbos.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Esant kv\u0117pavimo sutrikimams, gydym\u0105 parenka LOR specialistas, atliekami alergologiniai m\u0117giniai, stengiamasi vengti nosies gleivin\u0117s paburkim\u0105 lemian\u010di\u0173 veiksni\u0173. Vaikas pats turi nor\u0117ti bendradarbiauti ir b\u016bti motyvuotas atsisakyti \u012fpro\u010dio.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas „Internistas“<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vaik\u0173 dant\u0173 prie\u017ei\u016bra yra ypa\u010d svarbi vaikyst\u0117je. Ta\u010diau gydytojai odontologai, \u0161eimos gydytojai ir patys t\u0117vai turi steb\u0117ti ne tik bendr\u0105 dant\u0173 b\u016bkl\u0119, bet ir s\u0105kand\u017eio formavim\u0105si. S\u0105kand\u017eio anomalij\u0173 atsiradimo prie\u017eastys yra \u012fgimtos ir \u012fgytos. Svarbu laiku pasteb\u0117ti esam\u0105 ar gresian\u010di\u0105 problem\u0105 ir tai lemian\u010dius veiksnius bei laiku prad\u0117ti gydym\u0105. Aktyviai besiformuojant \u017eandikauliams, papildomai veikian\u010dios j\u0117gos gali lemti netaisykling\u0105 \u017eandikauli\u0173 i\u0161sivystym\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[174,398,399,205,1462,2576,1710,1809,1090,195],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10706","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-alergija","tag-dantis","tag-dantys","tag-gydytojai","tag-iprociai","tag-jega","tag-kvepavimas","tag-lupos","tag-patologinis","tag-raumenys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10706","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10706"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10706\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10706"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10706"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10706"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10706"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10706"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}