{"id":10707,"date":"2010-11-12T20:00:00","date_gmt":"2010-11-12T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-12T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-12T20:00:00","slug":"bruksizmas-organizmo-funkciju-sutrikimu-pasireiskimo-forma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/bruksizmas-organizmo-funkciju-sutrikimu-pasireiskimo-forma\/10707\/","title":{"rendered":"Bruksizmas – organizmo funkcij\u0173 sutrikim\u0173 pasirei\u0161kimo forma"},"content":{"rendered":"

Gyd. odontolog\u0117 Aurelija KIAU\u0160AIT\u0116, gyd. odontolog\u0117 Monika RYLI\u0160KYT\u0116,<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

recenzavo KMUK Veido ir \u017eandikauli\u0173 klinikos burnos chirurgas gyd. Tomas JANELI\u016aNAS.<\/o:p><\/span><\/i><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u012eVADAS<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Dant\u0173 grie\u017eimas (bruksizmas) – sutrikusi ar i\u0161kreipta dant\u0173 ir \u017eandikauli\u0173 sistemos funkcija, kuri da\u017enai pasirei\u0161kia kartu su pir\u0161to \u010diulpimu, l\u016bpos, pie\u0161tuko kand\u017eiojimu. Bruksizmo metu, susitraukiant kramtomiesiems raumenims, apatini\u0173 dant\u0173 pavir\u0161iai trinasi su vir\u0161utini\u0173<\/o:p><\/span> ir pasigirsta nemalonus, grie\u017eim\u0105 primenantis, garsas. Dant\u0173 grie\u017eimas da\u017eniau pasirei\u0161kia nakt\u012f, ta\u010diau gali ir dien\u0105 (1–3).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Dant\u0173 grie\u017eimas gali b\u016bti susij\u0119s su rimta organizmo patologija, pavyzd\u017eiui, onkologine liga, tod\u0117l grie\u017eiant\u012f dantimis pacient\u0105 b\u016btina si\u0173sti \u012f specialisto konsultacij\u0105. Bruksizmo prie\u017eas\u010di\u0173 yra daug: vaikai dantimis grie\u017eia, kai i\u0161auga pirmieji dantukai, kai dygsta nuolatiniai; suaugusieji – d\u0117l streso ar neurozi\u0173, sergantys naktine epilepsijos forma, taip pat grie\u017eimo prie\u017eastis gali b\u016bti blogas s\u0105kandis. \u012eprastai bruksizmo, varginan\u010dio nuo k\u016bdikyst\u0117s, gydyti nereikia (sulaukus 6–7 met\u0173 praeina) (4–8).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Nesant organin\u0117s patologijos, bruksizmui nepraeinant, reikia \u0161alinti s\u0105kand\u017eio defektus. Be odontologin\u0117s pagalbos, reikia vartoti magnio, kalcio, B grup\u0117s vitamin\u0173 papildus. Tinka ir raminamosios arbatos nak\u010diai, kurios atpalaiduoja ir ma\u017eina grie\u017eim\u0105 dantimis (9–15).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

ETIOLOGIJA IR PATOGENEZ\u0116<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Daugelio lig\u0173 etiologija yra tiksliai \u017einoma, o bruksizmas vis dar kelia nema\u017eai klausim\u0173 (1, 2). Manoma, kad jis gali b\u016bti susij\u0119s ne su vienu, o su keliais patologiniais veiksniais i\u0161 karto. Pirmieji \u0161io sutrikimo prie\u017eas\u010di\u0173 tyrimai atlikti 1979 m. (3–5). Teorij\u0173, ai\u0161kinan\u010di\u0173 bruksizmo etiologij\u0105, yra nema\u017eai, \u0161iuo metu pirmenyb\u0117 teikiama 2 hipotez\u0117ms: dant\u0173 grie\u017eimas susij\u0119s su odontologine patologija; dant\u0173 grie\u017eimas susij\u0119s su emocine krize.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Praktikoje skiriamos trys stambios veiksni\u0173 grup\u0117s, kurias b\u016btina vertinti, jei pacientas skund\u017eiasi dant\u0173 grie\u017eimu: centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos patologija (CNS), pavyzd\u017eiui, onkologin\u0117 liga; morfologiniai veiksniai (s\u0105kand\u017eio problemos), psichologiniai veiksniai (stresas) (6–10).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Dant\u0173 grie\u017eim\u0105 gali skatinti ir \u017ealingi \u012fpro\u010diai – alkoholio vartojimas, r\u016bkymas.<\/o:p><\/span> Taip pat kai kurie medikamentai, pavyzd\u017eiui, antidepresantai. \u0160ios aktyvios med\u017eiagos, veikdamos joms jautrius receptorius CNS, sukelia atsakom\u0105j\u0105 fiziologin\u0119 reakcij\u0105 – dant\u0173 grie\u017eim\u0105 (10–14).<\/o:p><\/span><\/p>\n

\u0160iandien labiausiai tyrin\u0117jami psichologiniai dant\u0173 grie\u017eimo rizikos veiksniai: nuolatinis skub\u0117jimas ir d\u0117l to kylantis stresas, baim\u0117, emocin\u0117s traumos. Tiriamos ir psichiatrin\u0117s problemos, tokios kaip depresija<\/a>, \u012fvair\u016bs kiti nuotaik\u0173 sutrikimai. Vertinama kit\u0173 lig\u0173 \u012ftaka: Parkinsono liga<\/a>, LOR patologija. Nustatyta gen\u0173 \u012ftaka ir paveld\u0117jimas (15–18) dant\u0173 grie\u017eimo vystymuisi: atlikus giminai\u010di\u0173, grie\u017eian\u010di\u0173 dantimis, genealoginius tyrimus, tarp dvyni\u0173 nustatyta genetin\u0117 predispozicija.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Miego specialistai teigia, kad dant\u0173 grie\u017eimas da\u017enai susij\u0119s su miego sutrikimais, tokiais kaip kalb\u0117jimas, neramus miegas, da\u017enas pabudimas, nemiga. Tod\u0117l gali prireikti poilsio re\u017eimo higienos, miego sutrikim\u0173 korekcijos (14–16). Bruksizmo tyrin\u0117tojas F. Lobezoo<\/i> su kolegomis \u0161i\u0105 patologij\u0105 skirsto \u012f dvi grupes: centriniai veiksniai ir periferiniai veiksniai. Prie centrini\u0173 veiksni\u0173 b\u016bt\u0173 priskiriamos visos b\u016bkl\u0117s, sukeltos centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos patologijos, o prie<\/o:p><\/span><\/p>\n

periferini\u0173 – odontogenin\u0117s (1).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Pasak Dr. Messina<\/i>, organizmui patiriant stres\u0105, suaktyvinami ir i\u0161laisvinami kovos (stresiniai) hormonai, aktyvinama neurohumoralin\u0117 sistema. \u0160ie hormonai suaktyvina raumen\u0173 veikl\u0105, pasirei\u0161kia j\u0173 susitraukin\u0117jimas: tokie kramtom\u0173j\u0173 raumen\u0173 judesiai sukelia dant\u0173 grie\u017eim\u0105. Remiantis Z. Gungormus<\/i>, bruksistams b\u016bdinga ir didesn\u0117 katecholamin\u0173 (adrenalino, noradrenalino, dopamino), sintetinam\u0173 antinks\u010di\u0173 \u0161erdyje ir postganglin\u0117se nervin\u0117se skaidulose, koncentracija. \u0160ie hormonai taip pat aktyvina raumen\u0173 motorin\u0119 funkcij\u0105 (8,<\/o:p><\/span> 17, 18).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Yra atlikti tyrimai, kurie nagrin\u0117jo gan\u0117tinai egzoti\u0161kas hipotezes: bruksizmas – tai savoti\u0161ka i\u0161krovos forma, kaip sportas ir meditacija, joga, tik organizmo. Organizmas, veikiamas neigiam\u0173 emocij\u0173, reaguoja, skatindamas raumen\u0173, \u0161iuo atveju veido ir \u017eandikauli\u0173, susitraukimus, ir \u017emogus grie\u017eia dantimis. Tai tarsi psichoemocin\u0117 organizmo i\u0161krova (15–19).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

BRUKSIZMO KLINIKA<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Ramyb\u0117s metu l\u016bpos b\u016bna prisilietusios viena prie kitos, raumenys atsipalaidav\u0119, tarp dant\u0173 – tarpelis. Tai vadinama fiziologine ramyb\u0117s b\u016bsena. Esant bruksizmui, l\u016bpos i\u0161lieka su\u010diauptos, burnoje nebelieka tarpelio tarp dant\u0173, buvusio ramyb\u0117s b\u016bsenoje, aktyvinama kramtom\u0173j\u0173 raumen\u0173 motorika ir dantys stipriai sukandami. Jei tikroji etiologin\u0117 prie\u017eastis yra netaisyklingas s\u0105kandis, pavyzd\u017eiui, d\u0117l per didel\u0117s horizontalios dant\u0173 perdangos, gilaus s\u0105kand\u017eio ar pan., dantys nevalingai ie\u0161ko taisyklingesn\u0117s pozicijos (angl. clenching<\/i>).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Taigi, kramtomieji raumenys \u012fsitemp\u0119, s\u0105narin\u0117 galvut\u0117 spaud\u017eia disk\u0105, dantys itin susiglaud\u0119, didel\u0117 j\u0117ga perduodama periodontui, vyksta bruksizmo epizodai ir ilgainiui pasirei\u0161kia klinikiniai simptomai (4, 7, 9, 16, 18) bei komplikacijos: periodonto pa\u017eeidimai, dant\u0173 nudilimas, \u017eandikaulio s\u0105nario skausmas.<\/o:p><\/span><\/p>\n

B\u016bdravimo b\u016bsenos bruksizmas da\u017eniausiai atsiranda d\u0117l streso (psichologini\u0173 veiksni\u0173) – tai b\u016bkl\u0117, nesusijusi su odontologine kilme. B\u016btina \u012fvertinti prie\u017eastis ir surinkti tinkam\u0105 anamnez\u0119, nes nuo to priklauso diagnostikos ir gydymo tikslingumas. Ta\u010diau net b\u016bdravimo b\u016bsenos bruksizmas da\u017enai nepastebimas pa\u010di\u0173 pacient\u0173, tik retkar\u010diais jie tarsi savaime pastebi, kad grie\u017eia dantimis arba tai pasako kiti \u017emon\u0117s. Apibendrinant galima teigti, kad dieninis bruksizmas susij\u0119s su psichoemociniais veiksniais, remiantis kai kuriais tyrimais, galima teigti, kad grie\u017eti dantimis retkar\u010diais gali apie 20 proc. bendros populiacijos, daugiau moter\u0173 negu vyr\u0173 (15, 19).<\/o:p><\/span><\/p>\n

Naktinis bruksizmas apibr\u0117\u017eiamas kaip nevalingas, ritmi\u0161kas, spazminis dant\u0173 grie\u017eimas miego metu. \u010cia, kitaip negu dieninio bruksizmo atveju, pasirei\u0161kia apatinio \u017eandikaulio judinimas, kontaktuojant skirtingiems dant\u0173 kramtomiesiems pavir\u0161iams. Dauguma \u017emoni\u0173, grie\u017eian\u010di\u0173 dantimis nakties metu, patys net ne\u012ftaria, kad turi \u0161\u012f sutrikim\u0105. Da\u017eniausiai i\u0161girsta tai i\u0161 artim\u0173j\u0173 arba diagnozuoja gydytojai odontologai, vertindami dant\u0173 morfologijos pakitimus.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Naktinis bruksizmas taip pat gali b\u016bti susij\u0119s su odontologin\u0117mis problemomis, psichoemocine \u012ftampa (net praeities i\u0161gyvenimais – smegenys atkuria senus i\u0161gyvenimus, ir \u017emogus grie\u017eia dantimis), kartais – su sistemin\u0117mis ar onkologin\u0117mis ligomis. Statisti\u0161kai naktinis bruksizmas pasirei\u0161kia nuo 5 iki 20 proc. bendros populiacijos (3, 15). Jei pacientas skund\u017eiasi dant\u0173, gleivin\u0117s poky\u010diais, raumen\u0173, galvos ir veido skausmais, veido raumen\u0173 skausmais, skausmingu i\u0161si\u017eiojimu, b\u016btina \u012ftarti bruksizm\u0105. Tada reik\u0117t\u0173 vertinti objektyvius simptomus, tokius kaip dant\u0173 jautrumas terminiams dirgikliams (\u0161altas\/kar\u0161tas maistas), ligai pa\u017eengus dantys gali skilti, galima j\u0173 netekti. Detalesnei diagnostikai rekomenduojama gydytojo odontologo konsultacija. Kryptinga anamnez\u0117 padeda \u012ftarti bruksizmo prie\u017east\u012f, parinkti kryptingus diagnostikos metodus ir gydymo taktik\u0105 (1, 4, 14).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

BRUKSIZMO GYDYMAS<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Gydymas nesant sistemin\u0117s patologijos da\u017eniausiai susideda i\u0161 paciento motyvacijos ir noro pasveikti bei odontologo pagalbos. Pirmiausia pacientas turi vengti stresini\u0173 situacij\u0173, alkoholio, kofeino ir pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio psichotropini\u0173 med\u017eiag\u0173, nikotino. Stengtis laikytis dienos ir nakties re\u017eimo (pakankamai miegoti), sportuoti. Taip pat, esant dieniniam bruksizmui, kontroliuoti sukandim\u0105.<\/o:p><\/span><\/p>\n

Gydytojas odontologas privalo kiekvienam bruksistui pasi\u016blyti naktin\u0119 apsaugin\u0119 kap\u0105, kuri gaminama i\u0161 plastiko, ir j\u0105 ant dant\u0173 d\u0117tis kiekvien\u0105 nakt\u012f. Da\u017enai pacientai nustemba, kai po kurio laiko kapa nudyla.<\/o:p><\/span> Gali prireikti psichologo, psichiatro konsultacijos, o \u012ftariant sistemin\u0119 ar onkologin\u0119 lig\u0105 (smegen\u0173 \u017eiev\u0117s ar kamieno pa\u017eeidimas sukelia bruksizm\u0105) – ir specialist\u0173 komandos pagalbos. Naujausioje literat\u016broje si\u016bloma \u012f kramtomuosius raumenis suleisti botulino toksino, kuris blokuoja sinapses tarp nervo ir raumen\u0173, tad raumuo po suleidimo 3–5 m\u0117nesius b\u016bna atsipalaidav\u0119s, tod\u0117l bruksistas negali stipriai suk\u0105sti dant\u0173 ir grie\u017eti dantimis. Netaisyklingas s\u0105kandis, kaip ir \u0161ios patologijos pasekm\u0117s, gydomos gydytoj\u0173 odontolog\u0173, odontolog\u0173-ortoped\u0173, burnos chirurg\u0173 ir kit\u0173 specialist\u0173. Papildomam gydymui reikia vartoti<\/o:p><\/span> magnio, kalcio ir B grup\u0117s vitamin\u0173, raminam\u0173j\u0173 arbat\u0173. \u0160iam sutrikimui gydyti reikia detalios anamnez\u0117s ir \u012fvairi\u0173 veiksni\u0173 korekcijos, tod\u0117l b\u016btina politerapija – nuo psichoterapijos iki odontologin\u0117s korekcijos.<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

APIBENDRINIMAS<\/o:p><\/span><\/b><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

Bruksizmas buvo ir teb\u0117ra \u012fvairi\u0173 medicinos sri\u010di\u0173 atstovus dominantis rei\u0161kinys. Nors tai burnos ertm\u0117s patologija, gydytojai skatinami ie\u0161koti jos prie\u017eas\u010di\u0173 ne kaip burnos ertm\u0117s sutrikim\u0173, o kaip viso \u017emogaus – vientiso organizmo, kurio visos sistemos glaud\u017eiai susijusios. Ta\u010diau kad ir kokia populiari b\u016bt\u0173 dabartin\u0117 psichoemocin\u0117 bruksizmo etiologin\u0117<\/o:p><\/span> dogma, nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti ankstesniais tyrimais nustatyt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: bruksizmas gali b\u016bti labai rimtos patologijos prie\u017eastis ar net pirmas simptomas (18, 19).<\/o:p><\/span><\/p>\n

 <\/o:p><\/span><\/p>\n

\u017durnalas „Internistas“<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dant\u0173 grie\u017eimas (bruksizmas) – sutrikusi ar i\u0161kreipta dant\u0173 ir \u017eandikauli\u0173 sistemos funkcija, kuri da\u017enai pasirei\u0161kia kartu su pir\u0161to \u010diulpimu, l\u016bpos, pie\u0161tuko kand\u017eiojimu. Bruksizmo metu, susitraukiant kramtomiesiems raumenims, apatini\u0173 dant\u0173 pavir\u0161iai trinasi su vir\u0161utini\u0173<\/o:p><\/span> ir pasigirsta nemalonus, grie\u017eim\u0105 primenantis, garsas. Dant\u0173 grie\u017eimas da\u017eniau pasirei\u0161kia nakt\u012f, ta\u010diau gali ir dien\u0105 (1–3).<\/o:p><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[477,399,205,1809,85,114,195,54,125,991],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10707","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bendros","tag-dantys","tag-gydytojai","tag-lupos","tag-miego","tag-nervu-sistemos","tag-raumenys","tag-rezimo","tag-rukymas","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10707","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10707"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10707\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10707"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10707"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10707"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10707"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10707"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}