{"id":1074,"date":"2017-04-10T15:13:37","date_gmt":"2017-04-10T15:13:37","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-04-10T15:13:37","modified_gmt":"2017-04-10T15:13:37","slug":"gripo-diagnostika-gydymas-ir-profilaktika","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/gripo-diagnostika-gydymas-ir-profilaktika\/1074\/","title":{"rendered":"Gripo diagnostika, gydymas ir profilaktika"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sezoninis gripas yra \u016bmin\u0117 virusin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, kuri\u0105 sukelia <i>influenza <\/i>virusai, cirku\u00adliuojantys visame pasaulyje. \u017dinomi 3 sezoninio gri\u00adpo tipai \u2013 A, B ir C.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">A tipo <i>influenza <\/i>virusai yra klasifikuojami \u012f poti\u00adpius pagal ant viruso pavir\u0161iaus esan\u010di\u0173 dviej\u0173 skir\u00adting\u0173 baltym\u0173 \u2013 hemaglutinino (H) ir neuraminida\u00adz\u0117s (N) \u2013 derinius. \u0160iuo metu tarp \u017emoni\u0173 cirkuliuo\u00adja <i>influenza <\/i>A viruso A(H1N1) ir A(H3N2) potipiai. <i>Influenza <\/i>B virusai gali b\u016bti skirstomi \u012f 2 pagrindines grupes (linijas) \u2013 B \/ Jamagata ir B \/ Viktorija. <i>Influ\u00adenza <\/i>B virusai n\u0117ra klasifikuojami \u012f potipius. <i>Influ\u00adenza <\/i>A ir B virusai gali sukelti ligos protr\u016bkius ir epi\u00addemijas, ta\u010diau pandemijas sukelia tik A tipo virusas. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties <i>influenza <\/i>A ir B viruso atmainos \u012feina \u012f sezonin\u0117s gripo vakcinos sud\u0117t\u012f. <i>Influenza <\/i>C tipo virusas nustatomas daug re\u010diau ir da\u017eniausiai su\u00adkelia lengvos eigos infekcijas (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Vidutinio klimato \u0161alyse sezoninio gripo epidemi\u00adja pasirei\u0161kia \u017eiem\u0105, o tropinio klimato kra\u0161tuose \u0161i infekcija gali plisti visus metus, sukeldama protr\u016bkius \u012fvairiu laiku (1). Remiantis Pasaulio sveikatos orga\u00adnizacijos (PSO) duomenimis, Lietuvoje 2017 met\u0173 3 savait\u0119 patvirtinta daugiausiai gripo atvej\u0173 (daugiau nei 150 teigiam\u0173 m\u0117gini\u0173) (2). 5 \u0161i\u0173 met\u0173 savait\u0119 pa\u00adtvirtint\u0173 gripo atvej\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo iki \u0161iek tiek daugiau nei 100. \u0160iais metais Lietuvoje dominuoja A(H3) viruso tipas.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">PSO duomenimis, gripo viruso aktyvumas \u0161iaur\u0117s pusrutulyje did\u0117ja, ta\u010diau \u0161iemet daugelyje Ryt\u0173 Azi\u00adjos ir Europos \u0161ali\u0173 gripo infekcijos pikas prasid\u0117jo anks\u010diau, palyginti su praeitais metais (3). Pasaulyje \u0161iais metais dominuoja A(H3N2) viruso tipas. Dau\u00adgumos virus\u0173 antigenin\u0117 sandara sutampa su 2016\u2013 2017 met\u0173 gripo vakcinos sud\u0117timi, be to, visi tirti virusai buvo jautr\u016bs antivirusiniams vaistams, slopi\u00adnantiems neuraminidaz\u0119 (3).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gripo klinikin\u0117 eiga yra \u012fvairi \u2013 nuo lengvos iki sunkios. Didel\u0117s rizikos grup\u0117s \u017emon\u0117ms, susirgu\u00adsiems gripu, da\u017eniausiai reikalingas stacionarinis gy\u00addymas. \u0160iems \u017emon\u0117ms rizika mirti nuo gripo infek\u00adcijos yra did\u017eiausia (1). Pasaulyje kasmet\u0117s gripo epi\u00addemijos metu sunkia ligos forma serga apie 3\u20135 mln. \u017emoni\u0173, o apie 250\u2013500 t\u016bkst. mir\u0161ta (1). Pramonin\u0117\u00adse valstyb\u0117se daugiausiai mir\u010di\u0173, susijusi\u0173 su gripu, nustatoma tarp 65 met\u0173 ir vyresni\u0173 \u017emoni\u0173, o besi\u00advystan\u010diose \u0161alyse 99 proc. mir\u010di\u0173 d\u0117l gripo \u012fvyksta vaik\u0173 iki 5 met\u0173 grup\u0117je (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gripo diagnostika <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gripo virusas plinta lengvai ir greitai. Juo u\u017esi\u00adkr\u0117sti galima la\u0161eliniu b\u016bdu per or\u0105, kai infekuotas \u017emogus \u010diaudi ar kosi, ir la\u0161eliai, kuriuose yra viru\u00ads\u0173, pasklinda ore, o sveikas asmuo j\u0173 \u012fkvepia (1). \u0160is virusas taip pat plinta ir kontaktiniu b\u016bdu \u2013 lie\u010diant gripu u\u017esikr\u0117tus\u012f asmen\u012f ar daiktus, kuriuos liet\u0117 in\u00adfekuotas asmuo. U\u017esikr\u0117timo gripo viruso infekcija rizika padid\u0117ja masini\u0173 susib\u016brim\u0173 vietose, mokyklo\u00adse, slaugos namuose (1). Inkubacinis gripo infekcijos periodas yra apie 2 dienos.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gripo viruso sezono metu gripo diagnoz\u0117 tur\u0117\u00adt\u0173 b\u016bti \u012ftariama:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>visiems vaikams ir suaugusiesiems (\u012fskaitant ir medicinos darbuotojus), kuriems staiga pasirei\u0161k\u0117 kar\u0161\u010diavimas ir kv\u0117pavimo tak\u0173 simptomai;<\/li>\n<li>pacientams, kurie kar\u0161\u010diuoja ir kuriems staiga pa\u016bm\u0117jo l\u0117tin\u0117 plau\u010di\u0173 liga;<\/li>\n<li>k\u016bdikiams ir ma\u017eiems vaikams, kurie kar\u0161\u010diuoja ir neturi kit\u0173 simptom\u0173;<\/li>\n<li>vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, kuriems naujai at\u00adsirado ar pablog\u0117jo kv\u0117pavimo tak\u0173 simptomai, pa\u016bm\u0117jo \u0161irdies nepakankamumo klinikiniai po\u00ad\u017eymiai, pasikeit\u0117 psichin\u0117 b\u016bkl\u0117, nepriklausomai nuo to, ar jie kar\u0161\u010diuoja ar ne;<\/li>\n<li>sunkiai sergantiems pacientams, kurie kar\u0161\u010diuoja ar kuriems yra hipotermija;<\/li>\n<li>stacionare gydomiems vaikams ir suaugusiesiems, kurie prad\u017eioje nekar\u0161\u010diavo ir netur\u0117jo \u016bmi\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 simptom\u0173, ta\u010diau \u0161ie klinikiniai po\u017eymiai i\u0161sivyst\u0117 gydant stacionare (4).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji gripo simptomai pasirei\u0161kia staiga. \u0160iai infekcijai b\u016bdingas kar\u0161\u010diavimas, kosulys (da\u017eniau\u00adsiai sausas, neproduktyvus), galvos skausmas, rau\u00admen\u0173 ir s\u0105nari\u0173 skausmas, didelis bendras negala\u00advimas, gerkl\u0117s skausmas ir nosies sekreto tek\u0117jimas (1, 5). Kosulys gali b\u016bti sunkus ir t\u0119stis 2 savaites ar ilgiau (1). Gripo eiga gali b\u016bti \u012fvairi. Dauguma \u017emo\u00adni\u0173 pasveiksta per kelias dienas ar savait\u0119 (ne ilgiau kaip 2 savaites), ta\u010diau gripo infekcija gali b\u016bti ir sun\u00adkios eigos, sukelti komplikacij\u0173 ir net mirt\u012f (1, 5).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Did\u017eiausia rizika yra kai kurioms pacient\u0173 grup\u0117ms: n\u0117\u0161\u010dioms moterims, 6\u201359 m\u0117nesi\u0173 vaikams, vyres\u00adnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms, sergantiems l\u0117tin\u0117mis ligo\u00admis (\u017dIV \/ AIDS, astma, l\u0117tin\u0117mis \u0161irdies ir plau\u010di\u0173 ligomis), medicinos darbuotojams (1, 5). Sinus\u0173 ir ausies infekcijos yra vidutinio sunkumo gripo kom\u00adplikacijos, o plau\u010di\u0173 u\u017edegimas \u2013 sunki komplika\u00adcija. Plau\u010di\u0173 u\u017edegimas gali b\u016bti virusinis arba bak\u00adterinis. Kitos sunkios gripo komplikacijos yra mio\u00adkarditas, encefalitas, miozitas, rabdomioliz\u0117, daugi\u00adnis organ\u0173 nepakankamumas, sepsis. Gripo infekci\u00adja pasunkina l\u0117tini\u0173 lig\u0173 eig\u0105, pavyzd\u017eiui, astmos ar l\u0117tinio \u0161irdies nepakankamumo, taip pat gali sukelti j\u0173 pa\u016bm\u0117jim\u0105 (5). Gripas diagnozuojamas remiantis klinikiniais po\u00ad\u017eymiais, kai kuriais atvejais imamas kv\u0117pavimo tak\u0173 sekreto m\u0117ginys, siekiant nustatyti virus\u0105 (da\u017eniausiai i\u0161 rykl\u0117s) (4). M\u0117gin\u012f rekomenduojama paimti per 5 dienas nuo ligos simptom\u0173 prad\u017eios.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Kaip atskirti per\u0161alim\u0105 nuo gripo? <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u017diem\u0105 did\u0117ja sergamumas ne tik gripu, bet ir kito\u00admis virusin\u0117mis vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijo\u00admis, dar vadinamomis per\u0161alimo ligomis (6). Nustaty\u00adta, kad rinovirusai ir paragripo virusai da\u017eniausiai cir\u00adkuliuoja ruden\u012f ir v\u0117lyv\u0105 pavasar\u012f, o respiracinis sinci\u00adtinis virusas ir koronavirusai \u2013 \u017eiem\u0105 ir pavasar\u012f (7\u20139). Per\u0161alimo ligoms b\u016bdinga lengva eiga, jos retai sukelia komplikacij\u0173 (6), o gripo eiga gali b\u016bti \u012fvai\u00adri, \u0161i infekcija gali sukelti ir sunki\u0173 komplikacij\u0173, ypa\u010d rizikos grupei priklausantiems asmenims (1, 5).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Per\u0161alimo ligomis u\u017esikre\u010diama taip pat kaip ir gripu \u2013 kontaktiniu b\u016bdu, lie\u010diantis su sergan\u010diu as\u00admeniu ar u\u017ekr\u0117stais virusu pavir\u0161iais, bei la\u0161eliniu b\u016bdu per or\u0105, kai smulk\u016bs la\u0161eliai pasklinda ore ko\u00adsint ar \u010diaudint per\u0161alimu sergan\u010diam pacientui arba kai dideli la\u0161eliai pasklinda ore artimo kontakto su sergan\u010diuoju metu (1, 6, 10). Manoma, kad gripo vi\u00adrusas ypa\u010d perduodamas per didelius la\u0161elius (&gt;5 mi\u00adkronai), tod\u0117l rizika u\u017esikr\u0117sti padid\u0117ja artimo kon\u00adtakto su sergan\u010diuoju \u0161ia infekcija metu (11).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pirmieji per\u0161alimo simptomai da\u017eniausiai b\u016bna sekreto i\u0161 nosies tek\u0117jimas, nosies u\u017egulimas ir ger\u00adkl\u0117s per\u0161\u0117jimas, skausmas (6, 10). Pacientai taip pat skund\u017eiasi kosuliu, \u010diauduliu, galvos skausmu, spau\u00addimo poj\u016b\u010diu aus\u0173 ir veido srityse, bendru negalavimu (6). Kar\u0161\u010diavimas n\u0117ra b\u016bdingas per\u0161alimo lig\u0173 po\u00ad\u017eymis suaugusiam \u017emogui, ta\u010diau ma\u017eiems vaikams per\u0161alimas da\u017eniausiai pasirei\u0161kia kar\u0161\u010diavimu ir i\u0161\u00adskyr\u0173 i\u0161 nosies tek\u0117jimu. Jie taip pat ma\u017eiau valgo, blogai miega, b\u016bna neram\u016bs, irzl\u016bs (10). Vyresniems vaikams dominuoja pana\u0161\u016bs simptomai kaip ir su\u00adaugusiesiems \u2013 nosies u\u017egulimas ir kosulys. Gripui, prie\u0161ingai nei per\u0161alimo ligoms, b\u016bdinga staiga atsi\u00adrad\u0119s kar\u0161\u010diavimas, galvos ir raumen\u0173 skausmas (1, 5, 11). Kartais pacientai net tiksliai gali nurodyti va\u00adland\u0105, kada susirgo. Sergant gripu, temperat\u016bra pakyla iki 37,8\u201340 \u00b0C, kartais net 41 \u00b0C (11). Be kar\u0161\u010diavimo ir bendro negalavimo, pasirei\u0161kia sausas kosulys, ger\u00adkl\u0117s skausmas ir i\u0161skyros i\u0161 nosies. Vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms gripas gali pasireik\u0161ti lengvesniais simpto\u00admais, dominuoja nuovargis, apetito stoka, silpnumas, galvos svaigimas, gali sutrikti psichin\u0117 b\u016bkl\u0117, jie gali nekar\u0161\u010diuoti (4, 11). Gripo klinikiniai po\u017eymiai vai\u00adkams priklauso nuo j\u0173 am\u017eiaus (12). Klasikiniai \u0161ios ligos simptomai yra tokie patys kaip ir suaugusi\u0173j\u0173, ta\u010diau vaikams, ypa\u010d ma\u017eiems, da\u017eniau stebima di\u00addesn\u0117 temperat\u016bra, gali pasireik\u0161ti v\u0117mimas, vidu\u00adriavimas, k\u016bdikiams \u2013 febriliniai traukuliai (11, 12).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Daugumos per\u0161alimo lig\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 inkubacinis laikotarpis yra 24\u201372 val., o ligos simptomai trunka 3\u201310 dien\u0173 (6, 10). Vaikams, jaunesniems nei 6 met\u0173, liga trunka ilgiau nei suaugusiesiems \u2013 apie 14 die\u00adn\u0173 (10). Gripo viruso inkubacinis laikotarpis yra 1\u20134 dienos (vidutini\u0161kai \u2013 2 dienos) (1, 11). Pacient\u0173, ser\u00adgan\u010di\u0173 nekomplikuotu gripu, b\u016bkl\u0117 pradeda palaips\u00adniui ger\u0117ti po 2\u20135 dien\u0173, ta\u010diau visi\u0161kai pasveiksta\u00adma per savait\u0119 ar ilgiau (11).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gripo gydymas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gripo gydymas da\u017eniausiai yra simptominis, kaip ir kit\u0173 virusini\u0173 infekcij\u0173. Kai kuriais atvejais skiria\u00admi antivirusiniai vaistai, kurie gali sutrumpinti ligos trukm\u0119, suma\u017einti sunki\u0173 komplikacij\u0173 ir mirties ri\u00adzik\u0105 (1, 5). \u0160iuos vaistus reik\u0117t\u0173 skirti anksti \u2013 per 48 val. nuo simptom\u0173 prad\u017eios (1, 5). Skiriami 2 gru\u00adpi\u0173 antivirusiniai vaistai: neuraminidaz\u0117s inhibitoriai (oseltamiviras, zanamiviras, peramiviras ir laninami\u00adviras) bei M2 proton\u0173 kanal\u0173 blokatoriai adamantanai (amantadinas ir rimantadinas) (1, 5). PSO nuolat stebi cirkuliuojan\u010di\u0173 gripo virus\u0173 jautrum\u0105 antivirusiniams vaistams ir nurodo, kokius medikamentus skirti. \u0160iuo metu pirmo pasirinkimo medikamentai yra neurami\u00adnidaz\u0117s inhibitoriai. Adamantanams dauguma cirku\u00adliuojan\u010di\u0173 gripo virus\u0173 yra atspar\u016bs (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Antivirusinius vaistus rekomenduojama skirti esant sunkiai, komplikuotai ligos eigai rizikos gru\u00adp\u0117s pacientams \u2013 vaikams, jaunesniems nei 2 met\u0173, 65 met\u0173 ir vyresniems pacientams, sergantiesiems l\u0117tin\u0117mis plau\u010di\u0173 (\u012fskaitant astm\u0105), \u0161irdies (i\u0161skyrus ar\u00adterin\u0119 hipertenzij\u0105), inkst\u0173, kepen\u0173, hematologin\u0117mis, metabolin\u0117mis (\u012fskaitant cukrin\u012f diabet\u0105), neurologin\u0117\u00admis ligomis, imunosupresin\u0117s b\u016bkl\u0117s asmenims, n\u0117\u0161\u00ad\u010dioms ir k\u0105 tik pagimd\u017eiusioms moterims (iki 2 savai\u00ad\u010di\u0173 po gimdymo), jaunesniems nei 19 met\u0173 asmenims, kurie ilg\u0105 laik\u0105 gydomi aspirinu, nutukimu sergantiems asmenims (k\u016bno mas\u0117s indeksas 40 ar daugiau), slau\u00adgos nam\u0173 gyventojams (5). Sprendimas, ar skirti anti\u00advirusinius vaistus, priimamas \u012fvertinus ligos sunkum\u0105 ir progresavim\u0105, paciento am\u017ei\u0173, gretutines ligas, gri\u00adpo infekcijos tikimyb\u0119, laik\u0105 nuo simptom\u0173 prad\u017eios.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Gripo profilaktika <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Bendrosios gripo profilaktikos priemon\u0117s nesiskiria nuo kit\u0173 virus\u0173 \u2013 tinkama rank\u0173 higiena, prisidengimas \u010diaudint ar kosint, masini\u0173 viet\u0173 vengimas epidemijos metu, mokyklos ar darbo nelankymas susirgus. Pati efek\u00adtyviausia gripo profilaktikos priemon\u0117 yra skiepai (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Gripo vakcinos yra naudojamos daugiau nei 60 met\u0173, jos yra saugios ir efektyvios. Daugel\u012f met\u0173 buvo kuriamos trivalent\u0117s gripo vakcinos (du A viruso po\u00adtipiai ir viena B viruso grup\u0117), ta\u010diau nuo 2013\u20132014 met\u0173 gripo sezono \u012f vakcinos sud\u0117t\u012f prid\u0117tas ketvirtas komponentas \u2013 antra B viruso grup\u0117 (1). Taip tikimasi i\u0161pl\u0117sti apsaug\u0105 nuo gripo B viruso. Neaktyvios arba rekombinantin\u0117s gripo vakcinos yra i\u0161leistos injekci\u00adne forma, taip pat sukurta ir nosies pur\u0161kalo formos gyva susilpninta gripo vakcina.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">D\u0117l nuolat besikei\u010dian\u010dio gripo viruso PSO <i>Glo\u00adbal Influenza Surveillance and Response System <\/i>nuo\u00adlat tikrina cirkuliuojan\u010dius virusus ir 2 k.\/m. atnau\u00adjina vakcin\u0173 sud\u0117t\u012f (1). Pa\u010dios efektyviausios gripo vakcinos yra tuo atveju, kai j\u0173 sud\u0117tis sutampa su cir\u00adkuliuojan\u010dio viruso antigenine sandara. Ta\u010diau svei\u00adkiems asmenims gripo viruso vakcinos suteikia ap\u00adsaug\u0105, net jei cirkuliuojantis gripo viruso tipas tiks\u00adliai neatitinka vakcinos sud\u0117ties. Vyresnio am\u017eiaus \u017emones skiepai ne visada gali apsaugoti nuo ligos, bet suma\u017eina jos sunkum\u0105, komplikacij\u0173 ir mirties ri\u00adzik\u0105 (1). Skiepai ypa\u010d svarb\u016bs didel\u0117s rizikos grup\u0117s pacientams bei tiems, kurie gyvena kartu ar r\u016bpinasi \u0161iais \u017emon\u0117mis. Pagal PSO rekomendacijas, kasme\u00adte gripo vakcina rekomenduojama skiepyti n\u0117\u0161\u010dias moteris bet kuriuo n\u0117\u0161tumo laikotarpiu, vaikus nuo 6 m\u0117nesi\u0173 iki 5 met\u0173, 65 met\u0173 ir vyresnius asmenis, \u017emones, sergan\u010dius l\u0117tin\u0117mis ligomis, ir medicinos darbuotojus (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulyje stebimi gripo protr\u016bkiai. Kasmet \u017eiem\u0105 Lietuvoje taip pat cirkuliuoja gripo virusas. Jis plinta lengvai ir greitai. Juo u\u017esikr\u0117sti galima la\u0161eliniu b\u016bdu per or\u0105 ir kontaktiniu b\u016bdu. Inkubacinis periodas \u2013 2 dienos. Gripui b\u016bdinga staigi ligos prad\u017eia, kar\u0161\u010diavi\u00admas, gerkl\u0117s, galvos, raumen\u0173 ir s\u0105nari\u0173 skausmas, di\u00addelis bendras negalavimas, nosies sekreto tek\u0117jimas. Vaikams ir vyresniems \u017emon\u0117ms ligos klinikiniai po\u00ad\u017eymiai gali b\u016bti netipiniai. Gripo eiga b\u016bna \u012fvairi \u2013 nuo lengvos iki itin sunkios, net sukelian\u010dios mirt\u012f. \u0160i virusin\u0117 infekcija gali bloginti ar \u016bminti kit\u0173 l\u0117tini\u0173 lig\u0173 klinikinius po\u017eymius bei sukelti \u012fvairi\u0173 kompli\u00adkacij\u0173 \u2013 sinusit\u0105, otit\u0105, pneumonij\u0105, miokardit\u0105, en\u00adcefalit\u0105, miozit\u0105, rabdomioliz\u0119, daugin\u012f organ\u0173 nepa\u00adkankamum\u0105, seps\u012f. Did\u017eiausia sunkios gripo eigos, komplikacij\u0173 ir mirties rizika yra rizikos grup\u0117s pa\u00adcientams. Gripo gydymas yra simptominis ir nesiski\u00adria nuo kit\u0173 virusini\u0173 infekcij\u0173. I\u0161imtiniais atvejais, kai ligos eiga b\u016bna sunki ir pasirei\u0161kia rizikos grup\u0117s pacientams, skiriami antivirusiniai vaistai. \u0160iuo metu PSO rekomenduoja rinktis neuraminidaz\u0117s inhibito\u00adrius. Pati efektyviausia gripo profilaktikos priemon\u0117 yra skiepai. Jie ypa\u010d rekomenduojami didel\u0117s rizikos grupei priklausantiems asmenims.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pareng\u0117 gyd. Laura Tama\u0161auskien\u0117<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>\u0160altinis: \u201eInternistas\u201c Nr.2, 2017m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Sezoninis gripas yra \u016bmin\u0117 virusin\u0117 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcija, kuri\u0105 sukelia influenza virusai, cirku\u00adliuojantys visame pasaulyje. \u017dinomi 3 sezoninio gri\u00adpo tipai \u2013 A, B ir C. A tipo influenza virusai yra klasifikuojami \u012f poti\u00adpius pagal ant viruso pavir\u0161iaus esan\u010di\u0173 dviej\u0173 skir\u00adting\u0173 baltym\u0173 \u2013 hemaglutinino (H) ir neuraminida\u00adz\u0117s (N) \u2013 derinius. \u0160iuo metu tarp \u017emoni\u0173 cirkuliuo\u00adja&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1075,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[6767,689,25684,515,7432,25682,2745,7,4,517,3342,25683,383,138,381,1406,8,132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-1074","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-bukle","tag-diagnostika","tag-gerkles","tag-gripas","tag-infekcija","tag-influenza","tag-inhibitoriai","tag-karsciavimas","tag-kosulys","tag-laseliai","tag-pozymiai","tag-skiepai","tag-vaistai","tag-vakcina","tag-virusai","tag-virusas","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1074","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1074"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1074\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1075"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1074"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1074"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1074"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1074"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1074"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}