{"id":10741,"date":"2010-11-01T20:00:00","date_gmt":"2010-11-01T20:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-11-01T20:00:00","modified_gmt":"2010-11-01T20:00:00","slug":"mazas-ugis-liga-ar-paveldejimas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/mazas-ugis-liga-ar-paveldejimas\/10741\/","title":{"rendered":"Ma\u017eas \u016bgis: liga ar paveld\u0117jimas?"},"content":{"rendered":"

Fizinis augimas – tai proporcingas \u016bgio ir svorio did\u0117jimas bei k\u016bno form\u0173 poky\u010diai, atsirandantys vaikui br\u0119stant. Nuo pirm\u0173j\u0173 vaiko gyvenimo dien\u0173 t\u0117vai akylai stebi jo vystym\u0105si ir augim\u0105. Kaip jiems \u017einoti, ar j\u0173 vaikas auga normaliai?<\/p>\n

Kas yra normalu?<\/span>
\n<\/strong>
\nNormaliam vaiko augimui b\u016btina stabili aplinka: l\u0117tini\u0173 lig\u0173 bei veiksni\u0173, sutrikdan\u010di\u0173 l\u0105steli\u0173 augim\u0105, nebuvimas, adekvati mityba, emocinis stabilumas, normali hormon\u0173 sekrecija bei veikimas. Augimo proces\u0105 po gimimo \u0161ved\u0173 mokslininkas J. Karlberg s\u0105lygi\u0161kai suskirst\u0117 \u012f tris laikotarpius: k\u016bdikyst\u0117s, vaikyst\u0117s ir lytinio brendimo. Kiekvien\u0105 i\u0161 \u0161i\u0173 laikotarpi\u0173 veikia skirtingi metaboliniai ir hormon\u0173 veiksniai. <\/p>\n

K\u016bdiki\u0173 augim\u0105 daugiausiai lemia mitybos veiksniai. \u0160is laikotarpis yra tarsi vaisiaus augimo gimdoje t\u0105sa, kai augim\u0105 daugiausia reguliuoja mitybos veiksniai. Tod\u0117l \u0161iuo laikotarpiu matomi dideli augimo grei\u010dio svyravimai. Pirmaisiais gyvenimo metais augimas pats did\u017eiausias – k\u016bdikiai vidutini\u0161kai paauga apie 25 cm per metus, antraisiais ir tre\u010diaisiais gyvenimo metais vaikai paauga ma\u017edaug po 10 cm per metus. Augimo hormonas \u012f augimo proceso reguliavim\u0105 \u012fsitraukia ma\u017edaug po 6 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus ir pradeda dominuoti tik apie antr\u0173j\u0173 met\u0173 pabaig\u0105. <\/p>\n

Vaikyst\u0117s augimo komponentui (nuo ma\u017edaug 2 met\u0173 iki lytinio brendimo) did\u017eiausi\u0105 \u012ftak\u0105 turi augimo hormonas. Nuo ma\u017edaug trej\u0173 met\u0173 iki lytinio brendimo prad\u017eios nusistovi vidutinis vaikyst\u0117s augimo greitis, kuris da\u017eniausiai b\u016bna apie 5,5–6 cm per metus. Laikoma, kad vaikyst\u0117s laikotarpio augimo grei\u010dio apatin\u0117 normos riba yra 5 cm per metus. Tuo laikotarpiu vaik\u0173 augimo kreiv\u0117 nusistovi iki tam tikr\u0173 procentili\u0173, b\u016bna tik nedideli augimo grei\u010dio svyravimai. <\/p>\n

Did\u017eiausias augimo \u0161uolis pastebimas lytinio brendimo laikotarpiu, paprastai tarp 8 ir 13 met\u0173 mergait\u0117ms ir tarp 10 ir 15 met\u0173 berniukams. Lytinio brendimo laikotarpis trunka nuo 2 iki 5 met\u0173. Augimo \u0161uol\u012f ir spartesn\u012f kaul\u0173 brendim\u0105 lemia kartu augimo hormono ir lytini\u0173 hormon\u0173 poveikis. \u0160iuo laikotarpiu ima ry\u0161k\u0117ti antriniai lytiniai po\u017eymiai: plaukuotumas gaktos ir pa\u017east\u0173 srityje, lyties organ\u0173 vystymasis, mergait\u0117ms – menstruacij\u0173 atsiradimas. Sutariama, jog galutinis \u016bgis yra pasiektas, kai augimo greitis sul\u0117t\u0117ja iki ma\u017eiau nei 2 cm\/metus (apie 15 metus mergait\u0117ms ir 16–17 metus berniukams). <\/p>\n

Augimo vertinimas<\/span>
\n<\/strong>
\nNuo k\u016bdikyst\u0117s vaikai turi reguliariai lankytis pediatro ar \u0161eimos gydytojo konsultacijose, kai vaik\u0105 pri\u017ei\u016brintis gydytojas atlieka \u016bgio ir svorio matavimus bei \u017eymi juos individualiose vaik\u0173 augimo kreiv\u0117se. Tai labai svarbus procesas, padedantis gydytojui nustatyti, ar vaikas auga normaliai, ar yra koki\u0173 nors problem\u0173. <\/p>\n

Iki 2 met\u0173 vaiko \u016bgis matuojamas gulimoje pad\u0117tyje, o nuo 2 met\u0173 – stovint tiesiai atr\u0117mus kulnus, s\u0117dmenis, nugar\u0105 ir pakau\u0161\u012f \u012f vertikali\u0105 \u016bgio matuokl\u0117s dal\u012f ir \u017ei\u016brint tiesiai horizontalia plok\u0161tuma taip, kad apatinis akies voko ir vir\u0161utinis ausies landos kra\u0161tai b\u016bt\u0173 vienoje horizontalioje plok\u0161tumoje. Siekiant suma\u017einti matavimo paklaidas, \u016bgio matavimai kartojami kas 3 m\u0117nesius k\u016bdikiams ir kas 6–12 m\u0117nesius vyresniems vaikams, geriausiai tam pa\u010diam matuotojui naudojant t\u0105 pa\u010di\u0105 matuokl\u0119. <\/p>\n

Galutinis \u016bgis yra did\u017ei\u0105ja dalimi geneti\u0161kai nulemtas, o vadinam\u0105j\u012f taikinin\u012f \u016bg\u012f galima apskai\u010diuoti kaip vidutin\u012f t\u0117v\u0173 \u016bg\u012f pagal formul\u0119: <\/p>\n

berniuk\u0173 taikininis \u016bgis (cm) = [t\u0117vo \u016bgis (cm) + (motinos \u016bgis (cm)+13)] \/ 2;
\nmergai\u010di\u0173 taikininis \u016bgis (cm) = [t\u0117vo \u016bgis (cm) + (motinos \u016bgis (cm)-13)] \/ 2. <\/p>\n

Kuo gali pad\u0117ti t\u0117vai?<\/span>
\n<\/strong>
\nT\u0117vai gali pasir\u016bpinti, kad vaikui netr\u016bkt\u0173 jo sveikatai labai svarbi\u0173 dalyk\u0173:
\n•   pakankamai miego: miego poreikis skiriasi pagal vaiko am\u017ei\u0173, ta\u010diau daugumai vaik\u0173 reikia 10–12 val. miego per par\u0105. Kokybi\u0161kas miegas ir poilsis b\u016btinas normaliam vaiko augimui;
\n•   sveika mityba: subalansuota dieta, kurioje pakanka kalorij\u0173, baltym\u0173, pagrindini\u0173 vitamin\u0173 ir mineral\u0173, pad\u0117s vaikams pasiekti j\u0173 \u016bgio potencial\u0105;
\n•   adekvatus fizinis aktyvumas: kadangi vaik\u0173 ir paaugli\u0173 nutukimo problema tampa vis aktualesn\u0117, t\u0117vai tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti sveika vaiko mityba ir reguliariu (bet ne per dideliu) fiziniu kr\u016bviu. <\/p>\n

Kas yra \u017eemas \u016bgis?<\/span>
\n<\/strong>
\n\u017dema\u016bgi\u0161kumas nustatomas tuomet, kai vaiko \u016bgis yra \u017eemiau 3-iosios procentil\u0117s pagal am\u017ei\u0173 ir lyt\u012f ir pagal tautos nacionalinius standartus. Ta\u010diau, vertinant augimo greit\u012f, augimo sutrikimai gali b\u016bti nustatomi daug anks\u010diau nei \u016bgio kreiv\u0117 atsilenkia \u017eemiau 3-iosios procentil\u0117s. <\/p>\n

Ar \u017eemas \u016bgis – problema?<\/span>
\n<\/strong>
\nGalb\u016bt taip, galb\u016bt ir ne. Jei susir\u016bpinote savo vaiko \u016bgiu ar l\u0117tu augimu, pirmas \u017eingsnis – pasikonsultuoti su savo \u0161eimos gydytoju, kuris gali atid\u017eiai \u012fvertinti j\u016bs\u0173 vaiko b\u016bkl\u0119, \u0161eimos anamnez\u0119, ir, jei reik\u0117s, paskirti tyrimus, kurie pad\u0117s i\u0161siai\u0161kinti medicinines augimo sutrikim\u0173 prie\u017eastis. Gydytojas gali da\u017eniau pasekti vaiko augim\u0105 arba nusi\u0173sti pas vaik\u0173 endokrinolog\u0105 (hormon\u0173 ir augimo sutrikim\u0173 specialist\u0105). <\/p>\n

Kai kurie vaikai auga l\u0117\u010diau u\u017e savo bendraam\u017eius, nes paveld\u0117jo tai i\u0161 savo t\u0117v\u0173. Ta\u010diau dalis \u017eemo \u016bgio vaik\u0173 i\u0161 ties\u0173 turi rimt\u0173 augimo sutrikim\u0173, kurie lemia l\u0117t\u0105 augim\u0105 vaikyst\u0117je, lytinio brendimo sutrikimus ir \u017eem\u0105 \u016bg\u012f paauglyst\u0117je ir suaugus.
\n
\nNormalaus \u017eemo \u016bgio variantai<\/span>
\n<\/strong>
\nGalima i\u0161skirti por\u0105 normalaus \u017eemo \u016bgio variant\u0173, kurie n\u0117ra laikomi augimo sutrikimais: <\/p>\n

Konstitucinis augimo atsilikimas: apib\u016bdina vaikus, kurie yra \u017eemesni u\u017e bendraam\u017eius, ta\u010diau auga normaliu grei\u010diu. Jiems b\u016bdingas „kaul\u0173 am\u017eiaus“ atsilikimas, tai yra j\u0173 kaul\u0173 brendimas v\u0117luoja, palyginti su j\u0173 faktiniu am\u017eiumi (nustatoma, atlikus pla\u0161takos rentgenogram\u0105). Tokiems vaikams neb\u016bna joki\u0173 kit\u0173 lig\u0173, galin\u010di\u0173 sutrikdyti augim\u0105, po\u017eymi\u0173, bet turi tendencij\u0105 v\u0117lyvesnei lytinio brendimo prad\u017eiai ir brendiminiam augimo \u0161uoliui. Kadangi jie auga ilgiau, da\u017eniausiai pasiekia normal\u0173 galutin\u012f \u016bg\u012f. B\u016bdinga, jog vienam i\u0161 t\u0117v\u0173 ar artim\u0173 giminai\u010di\u0173 augimo ir brendimo pob\u016bdis buvo pana\u0161us. <\/p>\n

\u0160eimyninis (genetinis) \u017eemas \u016bgis: \u017eem\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai turi tendencij\u0105 b\u016bti \u017eemo \u016bgio. Jiems taip pat neb\u016bna kit\u0173 lig\u0173 simptom\u0173. Nors j\u0173 lytinio brendimo prad\u017eia ir augimo \u0161uolis b\u016bna normaliu laiku, ta\u010diau jie paprastai pasiekia galutin\u012f \u016bg\u012f, pana\u0161\u0173 \u012f savo t\u0117v\u0173. <\/p>\n

Abiej\u0173 \u0161i\u0173 b\u016bkli\u0173 atvejais \u0161eimas galima nuraminti, kad j\u0173 vaikas yra sveikas ir gydyti nereikia. Ta\u010diau kai kuriems vaikams, ken\u010diantiems nuo u\u017egauli\u0173 ir paty\u010di\u0173 d\u0117l j\u0173 \u017eemo \u016bgio ir v\u0117luojan\u010dio lytinio brendimo, gali prireikti psichologin\u0117s pagalbos, u\u017etikrinant, kad ilgainiui jie subr\u0119s ir u\u017eaugs. Kai kurias labai \u017eemo \u016bgio ar labai v\u0117luojan\u010dio lytinio brendimo atvejais (vyresn\u0117ms nei 13 met\u0173 mergait\u0117ms ir vyresniems nei 14 met\u0173 berniukams) gali prireikti gydymo hormonais. <\/p>\n

Augimo sutrikimai<\/span>
\n<\/strong>
\n\u012evairios l\u0117tin\u0117s ligos, tokios kaip inkst\u0173, \u0161irdies, vir\u0161kinamojo trakto, plau\u010di\u0173, kaul\u0173 ar kit\u0173 sistem\u0173 pa\u017eeidimai gali sutrikdyti vaiko augim\u0105. Da\u017eniausiai \u0161ios ligos turi kit\u0173 specifini\u0173 simptom\u0173, ta\u010diau sul\u0117t\u0117j\u0119s augimas gali b\u016bti pirmas po\u017eymis. <\/p>\n

Endokrinin\u0117s ligos gali pasireik\u0161ti d\u0117l hormon\u0173 stokos ar pertekliaus ir gali sutrikdyti vaiko ar paauglio augim\u0105. Augimo hormono nepakankamumas atsiranda d\u0117l hipofiz\u0117s (ma\u017ea liaukut\u0117 smegen\u0173 pamate, skirianti kelet\u0105 hormon\u0173, tarp j\u0173 ir augimo hormon\u0105) funkcijos ar strukt\u016bros pa\u017eeidim\u0173. Hipotiroz\u0117s (suma\u017e\u0117jusios skydliauk\u0117s funkcijos) atveju skydliauk\u0117 negamina pakankamai skydliauk\u0117s hormon\u0173, kurie yra b\u016btini harmoningam vaiko vystymuisi. <\/p>\n

Ternerio (Turner) sindromas yra viena da\u017eniausi\u0173 genetini\u0173 augimo sutrikimo prie\u017eas\u010di\u0173 mergait\u0117ms, nulemta vienos lytin\u0117s X chromosomos nebuvimo ar strukt\u016brini\u0173 poky\u010di\u0173. \u017demas \u016bgis ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 funkcijos nepakankamumas, lemiantis lytinio brendimo ir vaisingumo sutrikimus, pastebimi daugiau nei 90 proc. \u0161iuo sindromu sergan\u010di\u0173 mergai\u010di\u0173 ir moter\u0173. Tokioms mergait\u0117ms b\u016bdinga specifin\u0117 i\u0161vaizda, ta\u010diau j\u0173 intelektas nesutrik\u0119s. Naujagimyst\u0117s periodu da\u017enai pastebimas \u012fgimtas pla\u0161tak\u0173 ir p\u0117d\u0173 paburkimas (limfedema). Be to, su \u0161iuo sindromu susij\u0119 kiti sutrikimai: \u012fgimtos aortos ydos (koarktacija ar stenoz\u0117), inkst\u0173 anomalijos, autoimuninis tireoiditas, osteoporoz\u0117<\/a>, skeleto anomalijos, polinkis sirgti 1 ir 2 tipo cukriniu diabetu. B\u016bdingi da\u017eni otitai, klausos susilpn\u0117jimas. <\/p>\n

Kaip tiriami augimo sutrikimai?<\/span>
\n<\/strong>
\n\u017demo \u016bgio vaikas, kuris yra sveikas ir auga normaliu grei\u010diu, gali b\u016bti stebimas net kelet\u0105 met\u0173, ta\u010diau vaikui, kurio augimo greitis sul\u0117t\u0117jo, gali prireikti papildom\u0173 tyrim\u0173: kraujo tyrimai gali b\u016bti imami siekiant nustatyti hormon\u0173 sekrecijos ar chromosom\u0173 anomalijas ar atmesti kitas ligas, galin\u010dias nulemti augimo sutrikim\u0105. Pla\u0161takos rentgenogramos atliekamos kaul\u0173 am\u017eiui nustatyti, galvos smegen\u0173 kompiuterin\u0117 tomograma ar magnetinis rezonansas atliekami siekiant i\u0161tirti hipofiz\u0117s strukt\u016bros poky\u010dius. <\/p>\n

Norint nustatyti, ar hipofiz\u0117 skiria pakankamai augimo hormono, vaik\u0173 endokrinologai atlieka specialius stimuliuojamuosius m\u0117ginius. Jie atliekami tik specializuotuose skyriuose, skiriant vaikams tam tikr\u0173 medikament\u0173, stimuliuojan\u010di\u0173 augimo hormono sekrecij\u0105 ir imant kraujo m\u0117ginius tam tikrais laiko tarpais. <\/p>\n

Kaip gydomi augimo sutrikimai?<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Kuo anks\u010diau nustatoma diagnoz\u0117 ir skiriamas reikiamas gydymas, tuo grei\u010diau vaikas \u016bgiu pasiveja savo bendraam\u017eius ir tuo geresni galutinio \u016bgio rezultatai. <\/p>\n

Jei nustatoma liga, l\u0117musi augimo sul\u0117t\u0117jim\u0105, specifinis gydymas tur\u0117t\u0173 pagerinti ir augimo proces\u0105. Pavyzd\u017eiui, skydliauk\u0117s funkcijos suma\u017e\u0117jimas (hipotiroz\u0117) gydomas skydliauk\u0117s hormon\u0173 tablet\u0117mis. <\/p>\n

Augimo hormono injekcijos vaikams, sergantiems augimo hormono nepakankamumu, Ternerio sindromu ar l\u0117tiniu inkst\u0173 funkcijos nepakankamumu, gali normalizuoti augimo greit\u012f ir galutin\u012f \u016bg\u012f. \u017dmogaus augimo hormonas laikomas saugiu ir efektyviu, ta\u010diau gydymas gali trukti labai ilgai, ir yra stebimas individualus vaik\u0173 augimo atsakas \u012f gydym\u0105. Nors gydymas augimo hormonu yra labai brangus, Lietuvoje \u0161ias i\u0161laidas kompensuoja valstyb\u0117. <\/p>\n

Jei manote, kad j\u016bs\u0173 vaiko augimas sutrik\u0119s<\/span> <\/p>\n

<\/strong>Jei jums neramu d\u0117l vaiko augimo, pirmiausia reikia kreiptis \u012f savo gydytoj\u0105, jis nusi\u0173s jus pas vaik\u0173 endokrinolog\u0105, galint\u012f diagnozuoti ir gydyti specifinius augimo sutrikimus. <\/p>\n

Negalima pamir\u0161ti ir emocini\u0173 bei socialini\u0173 problem\u0173, kurias i\u0161gyvena \u017eemo \u016bgio vaikai. Nelengva b\u016bti \u017eemiausiu klas\u0117je ir dar sunkiau patirti d\u0117l to u\u017egauliojimus ir paty\u010dias. <\/p>\n

T\u0117veli\u0173 (glob\u0117j\u0173) pareiga – pad\u0117ti savo vaikams i\u0161siugdyti savigarb\u0105, akcentuojant stipri\u0105sias puses, neatsi\u017evelgiant \u012f tai, kokio \u016bgio ji ar jis yra. Galb\u016bt tai ir yra gydytojo paskirto gydymo dalis? <\/p>\n

Gydymo \u012fstaigose, kuriose galima u\u017esiregistruoti vaik\u0173 endokrinologo konsultacijai d\u0117l \u017eemo \u016bgio:<\/span> <\/p>\n

Kauno medicinos universiteto klinikos <\/span>
\nEndokrinologijos klinikos ambulatorijos skyrius
\nEiveni\u0173 g. 2, Kaunas
\ntel. (8 37) 32 67 29, (8 37) 32 65 70, ( 8 37) 32 70 46 <\/p>\n

Vilniaus universiteto vaik\u0173 ligonin\u0117<\/span>
\nVaik\u0173 konsultacij\u0173 poliklinika
\nSantari\u0161ki\u0173 g. 7, Vilnius
\ntel. (8 5) 272 0570 <\/p>\n

Klaip\u0117dos Vaik\u0173 konsultacin\u0117<\/span> poliklinika
\nKaroso g. 13, Klaip\u0117da Tel.(846)484152
\n\u0160iauli\u0173 Vaik\u0173 klinikos<\/span>
\nKonsultacin\u0117 poliklinika
\nArchitekt\u0173 g. 77, \u0160iauliai
\nTel. (8 41) 52 38 95 <\/p>\n

Panev\u0117\u017eio apskrities ligonin\u0117s
\nKonsultacij\u0173 poliklinika <\/span>
\nJak\u0161to g. 6, Panev\u0117\u017eys
\nTel. (8 45) 50 71 87 <\/p>\n

Atvykstant b\u016btina tur\u0117ti \u0161eimos gydytojo siuntim\u0105.
\n <\/p>\n

Gydytoja endokrinolog\u0117 doc. Rasa Verkauskien\u0117
\n <\/div>\n
"Sveikas \u017emogus"<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Fizinis augimas – tai proporcingas \u016bgio ir svorio did\u0117jimas bei k\u016bno form\u0173 poky\u010diai, atsirandantys vaikui br\u0119stant. Nuo pirm\u0173j\u0173 vaiko gyvenimo dien\u0173 t\u0117vai akylai stebi jo vystym\u0105si ir augim\u0105. Kaip jiems \u017einoti, ar j\u0173 vaikas auga normaliai?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[1656,2754,2747,2751,39,85,2481,2749,328,2753,1169,1178,2748,2746,2750,2752],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10741","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-anomalijos","tag-augimo-greicio-svyravimai","tag-augimo-suolis","tag-augimo-sutrikimai","tag-dieta","tag-miego","tag-mitybos-veiksniai","tag-motinos-ugis","tag-nepakankamumas","tag-normaliam-vaiko-augimui","tag-plastakos","tag-sveikas","tag-tevo-ugis","tag-vaiko-augimui","tag-zemas-ugis","tag-zemo-ugio"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10741","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10741"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10741\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10741"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10741"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10741"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10741"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10741"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}