{"id":1076,"date":"2017-04-10T14:57:20","date_gmt":"2017-04-10T14:57:20","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-04-10T14:57:35","modified_gmt":"2017-04-10T14:57:35","slug":"obstrukcines-miego-apnejos-diagnostikos-ir-gydymo-naujienos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/rekomenduojamos-naujienos\/obstrukcines-miego-apnejos-diagnostikos-ir-gydymo-naujienos\/1076\/","title":{"rendered":"Obstrukcin\u0117s miego apn\u0117jos diagnostikos ir gydymo naujienos"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify;\"><b>\u012evadas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Miego apn\u0117ja \u2013 tai miego sutrikimas, kai mie\u00adgant 10 ar daugiau sekund\u017ei\u0173 nutr\u016bksta ir v\u0117l atsi\u00adnaujina kv\u0117pavimas. Kv\u0117pavimo nutr\u016bkimai gali kartotis kelis \u0161imtus kart\u0173 per nakt\u012f. Miego apn\u0117ja pagal i\u0161sivystymo mechanizmus skirstoma \u012f obs\u00adtrukcin\u0119, centrin\u0119 ir mi\u0161ri\u0105:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>obstrukcin\u0117 miego apn\u0117ja (OMA) yra da\u017eniau\u00adsia miego apn\u0117jos forma. J\u0105 da\u017eniausiai sukelia rykl\u0117s u\u017epakalin\u0117s sienel\u0117s raumen\u0173 atsipalaida\u00advimas ir susiaur\u0117j\u0119 vir\u0161utiniai kv\u0117pavimo takai. D\u0117l susiaur\u0117jusi\u0173 ir kartais visi\u0161kai u\u017espaust\u0173 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 \u012f plau\u010dius nebepatenka pakankamai oro, kv\u0117pavimas tampa triuk\u0161mingas, girdimas knarkimas. OMA da\u017eniau serga vyrai, nutuk\u0119 asmenys, turintys stor\u0105 kakl\u0105, r\u016bkaliai;<\/li>\n<li>centrin\u0117 miego apn\u0117ja yra retesn\u0117. Jos metu smege\u00adnys nesiun\u010dia reikiam\u0173 signal\u0173 \u012f kv\u0117pavime daly\u00advaujan\u010dius raumenis. Centrin\u0117 apn\u0117ja gali pasireik\u0161ti asmenims, patyrusiems insult\u0105, turintiems galvos smegen\u0173 augl\u012f, sergantiems neuroraumenin\u0117mis ligomis (\u0161onin\u0117 amiotrofin\u0117 skleroz\u0117, raumen\u0173 distrofija, nugaros smegen\u0173 pa\u017eeidimas). \u0160ia miego apn\u0117jos forma sergantys asmenys neknarkia;<\/li>\n<li>mi\u0161ri miego apn\u0117ja \u2013 re\u010diausias abiej\u0173 min\u0117t\u0173 miego apn\u0117jos form\u0173 derinys.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">Sergantieji miego apn\u0117ja da\u017enai yra pa\u017eadinami i\u0161 gilaus, atkuriamojo, miego stadijos ir pereina \u012f lengvo miego stadij\u0105, tod\u0117l tai sukelia padid\u0117jus\u012f mieguistu\u00adm\u0105 dien\u0105. Mieguistumas provokuoja nuotaikos ir el\u00adgesio problemas, didina eismo \u012fvyki\u0173 ir nelaiming\u0173 at\u00adsitikim\u0173 darbe rizik\u0105. Da\u017enas deguonies koncentraci\u00adjos kraujyje kritimas sukelia galvos skausm\u0105, ma\u017eina darbingum\u0105, produktyvum\u0105, prastina gyvenimo koky\u00adb\u0119. Deguonies tr\u016bkumas ir pablog\u0117jusi miego kokyb\u0117 skatina streso hormon\u0173 i\u0161siskyrim\u0105. Streso hormonai gali padidinti \u0161irdies susitraukim\u0173 da\u017en\u012f, arterin\u012f krau\u00adjosp\u016bd\u012f ir taip didinti kardiovaskulini\u0173 \u012fvyki\u0173 i\u0161sivys\u00adtymo rizik\u0105, sukelti metabolizmo pusiausvyros paki\u00adtimus \u2013 didinti atsparum\u0105 insulinui, v\u0117\u017eio i\u0161sivystymo rizik\u0105, spartinti neurodegeneracinius procesus. D\u0117l \u0161i\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 miego apn\u0117ja yra sisteminis sutrikimas, ku\u00adrio metu gali sutrikti \u012fvairi\u0173 organ\u0173 sistem\u0173 veikla. \u0160iame straipsnyje pla\u010diau aptarsime OMA epi\u00addemiologij\u0105, i\u0161sivystymo rizikos veiksnius, kliniki\u00adn\u0119 i\u0161rai\u0161k\u0105 ir gydymo naujoves.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Epidemiologija ir OMA pasirei\u0161kimo priklausomyb\u0117 nuo etnin\u0117s grup\u0117s <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Pasaulyje did\u0117jant nutukusi\u0173 asmen\u0173 skai\u010diui, spar\u010diai did\u0117ja ir sergamumas OMA. Palyginus 1988\u20131994 met\u0173 ir 2007\u20132010 met\u0173 duomenis, pa\u00adsteb\u0117ta, kad daug\u0117jant nutukusi\u0173 asmen\u0173, OMA pa\u00adsirei\u0161kimas, priklausomai nuo asmen\u0173 am\u017eiaus, ly\u00adties, OMA sunkumo, per pastaruosius 2 de\u0161imtme\u00ad\u010dius i\u0161saugo nuo 14 proc. iki 55 proc. Pastebima, kad kai kuriose etnin\u0117se grup\u0117se OMA pasirei\u0161kia da\u017eniau ir sunkiau nei kitose (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatyta, kad tarp kin\u0173 OMA pasirei\u0161kia da\u017eniau ir esant ma\u017eesniam k\u016bno mas\u0117s indeksui (KMI) nei tarp baltaod\u017ei\u0173, tod\u0117l manoma, kad kin\u0173 veido ir kaukol\u0117s anatominiai skirtumai turi didel\u0119 \u012ftak\u0105 OMA i\u0161sivysty\u00admui. Nuo 2010 met\u0173 atliktos studijos Japonijoje, Piet\u0173 Kor\u0117joje, Singap\u016bre, Honkonge ir Jungtin\u0117se Amerikos Valstijose (JAV) (2\u20136). Nedidel\u0117je daugelio etnini\u0173 gru\u00adpi\u0173 Singap\u016bro valstyb\u0117je kinams OMA pasirei\u0161k\u0117 gero\u00adkai da\u017eniau ir esant ma\u017eesniam KMI, palyginti su indais ar malaizie\u010diais. Europie\u010di\u0173 OMA da\u017eniausiai siejama su nutukimu ir didesniu lie\u017euviu. Kin\u0173 OMA siejama su \u0161iems asmenims b\u016bdingomis anatomin\u0117mis veido ir kaukol\u0117s ypatyb\u0117mis. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties nutukusiems kinams da\u017eniau ir sunkiau pasirei\u0161kia OMA nei kitoms etnin\u0117ms grup\u0117ms, norms KMI yra toks pat. Kadangi nutukimas Kinijoje gerokai did\u0117ja, OMA tampa vis svar\u00adbesne \u0161ios populiacijos sveikatos problema.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Ispani\u0161k\u0173 \u0161akn\u0173 turin\u010diuose kra\u0161tuose pastebi\u00admas didesnis populiacijos KMI ir didesnis OMA pasirei\u0161kimas nei tarp kit\u0173 \u0161ali\u0173 populiacijos. Bra\u00adzil\u0173 tyr\u0117jai skelbia, kad vidutin\u0117s ir sunkios OMA paplitimas siekia net 16,9 proc. ir yra glaud\u017eiai su\u00adsij\u0119s su vyri\u0161k\u0105ja lytimi (7). JAV skelbia, kad Piet\u0173 Amerikos ar Karib\u0173 sal\u0173 kilm\u0117s asmenims, gyvenan\u00adtiems Floridoje, ypa\u010d da\u017enai (63 proc.) pasirei\u0161kia vidutinio sunkumo OMA (8). Kitos studijos tyr\u0117jai prane\u0161a, kad net 17 proc. ispani\u0161kos kilm\u0117s asmen\u0173 b\u016bdinga vidutinio sunkumo OMA (9).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Strukt\u016briniai rizikos veiksniai<\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Strukt\u016briniai OMA rizikos veiksniai apima kau- kol\u0117s ir veido bei mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 ypatybes. Abu \u0161ie veiksniai yra paveldimi (10). Trumpesnis apatinis \u017eandikaulis gali lemti OMA i\u0161sivystym\u0105 (11). Didesnio dyd\u017eio mink\u0161t\u0173j\u0173 audini\u0173 strukt\u016bros, pavyzd\u017eiui, didesnis lie\u017euvis ar storesn\u0117s rykl\u0117s sienel\u0117s, taip pat gali provokuoti OMA (12). Nors nuo seno yra \u017einoma, kad nutukimas yra svarbus rizikos susirgti OMA veiksnys, patogeninis \u0161io proceso mechanizmas i\u0161ai\u0161kintas visai neseniai (13). Did\u0117jant antsvoriui, did\u0117ja riebal\u0173 sankaupos lie\u017euvyje tiek \u017emogaus, tiek \u017eiurki\u0173, peli\u0173 organizmuose. Sergan\u010di\u0173j\u0173 OMA lie\u017euvyje randama daugiau riebalinio audinio nei tarp kontrolin\u0117s grup\u0117s asmen\u0173. Chirinos ir kolegos (14) atliko tyrim\u0105, kuriame lygino nutu- kusi\u0173 asmen\u0173 (KMI &gt;30 kg\/m2), sergan\u010di\u0173 viduti- nio sunkumo OMA, gydymo efektyvum\u0105. Pacient\u0173 gydymui buvo skiriamas svorio ma\u017einimas, CPAP terapija arba abiej\u0173 \u0161i\u0173 metod\u0173 derinys. Nors svorio ma\u017einimas ir CPAP terapija efektyviai suma\u017eino pacient\u0173 arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, abiej\u0173 \u0161i\u0173 gydymo metod\u0173 ir rekomendacij\u0173 derinimas buvo efektyviausias.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Fiziologiniai rizikos veiksniai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Fiziologiniai OMA rizikos veiksniai yra vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 suglebimas, kv\u0117pavimo siste- mos organ\u0173 anatominis ir funkcinis nestabilumas, hipoksija arba hiperkapnija, sutrik\u0119 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pa- vimo tak\u0173 refleksai. Sergan\u010di\u0173j\u0173 OMA lig\u0105 gali lemti \u012fvairios kv\u0117pavimo tak\u0173 obstrukcijos prie\u017eastys. Nors nutukimas yra didelis ir svarbus rizikos susirgti OMA veiksnys, ne visiems nutukusiems asmenims i\u0161sivysto OMA. OMA, esant nutukimui, gali nei\u0161sivystyti d\u0117l tvirt\u0173 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 audini\u0173, tinkam\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 refleks\u0173 (1).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>OMA \u2013 sisteminis sutrikimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">OMA \u2013 sisteminis sutrikimas, kuris siejamas su daugeliu lig\u0173 \u2013 arterine hipertenzija, miokardo in- farktu, galvos smegen\u0173 insultu, atsparumu insulinui, diabetu, steatohepatitu, naujausiais duomenimis \u2013 nedideliu kognityviniu sutrikimu, demencija ir v\u0117\u017eiu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>OMA ir demencija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nustatyta, kad moter\u0173, turin\u010di\u0173 APO e4 alel\u012f, rizika susirgti pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimais, demen- cija yra beveik 5 kartus didesn\u0117. Neturin\u010dioms \u0161io alelio moterims koreliacija su OMA sunkumu buvo ma\u017eesn\u0117 ir nedidel\u0117. Moterims, kurioms pasirei\u0161k\u0117 vidutinio sunkumo OMA (apn\u0117jos ir hipopn\u0117jos indeksas \u2013 AHI \u226515), nedidelis kognityvinis sutrikimas ar demencija i\u0161sivyst\u0117 da\u017eniau nei toms, kurios OMA nesirgo. Miego fragmentacija ir deguonies desaturacijos indeksas (ODI) n\u0117ra susij\u0119 su kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimu. Manoma, kad pagrindinis patogeninis pa\u017einimo funkcij\u0173 sutrikimo i\u0161sivystymo mechanizmas yra susij\u0119s su cikli\u0161ka intermituojan\u010dia hipoksija (CIH) (15). Osorio ir kolegos atliko klinikin\u012f tyrim\u0105, kuriame steb\u0117ti Alzheimerio liga ir kitomis demencijos \u00a0formomis sergantys asmenys, stebima ir fiksuo\u00adjama j\u0173 kognityvini\u0173 funkcij\u0173 sutrikimo prad\u017eia, eiga. Nustatyta, kad OMA yra siejama su ankstes\u00adne pa\u017eintini\u0173 funkcij\u0173 sutrikim\u0173 prad\u017eia. Skelbia\u00adma, kad nenutr\u016bkstamo teigiamo kv\u0117pavimo tak\u0173 sl\u0117gio (CPAP) terapijos naudojimas gydant OMA gali pristabdyti kognityvini\u0173 sutrikim\u0173 progresavi\u00adm\u0105. Kitoje studijoje, atliktoje Kor\u0117joje, nustatyta, kad prasta miego kokyb\u0117 ir sunki OMA yra susiju\u00adsios su sutrikusia kalbos funkcija ir b\u016bdingais paki\u00adtimais frontalin\u0117se po\u017eievin\u0117se galvos smegen\u0173 da\u00adlyse tarp vyresni\u0173 nei 60 met\u0173 asmen\u0173 (16). OMA da\u017eniau siejama su kraujagyslin\u0117s kilm\u0117s demencija nei su kitos kilm\u0117s demencijomis. OMA diagnozavi\u00admas ankstyvose ligos stadijose ir tinkamas gydymas yra vienintelis b\u016bdas sustabdyti ir atid\u0117ti neurode\u00adgeneracinius procesus bei j\u0173 progresavim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>OMA ir onkologin\u0117s ligos <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Jau nuo 1996 met\u0173 <i>in vitro <\/i>atliktuose tyrimuo\u00adse gauta duomen\u0173 apie tai, kad intermituojanti hi\u00adpoksija turi \u012ftakos v\u0117\u017eio progresavimui. Pastaruoju metu paskelbti keli\u0173 ilgai trukusi\u0173 studij\u0173, kuriose buvo tyrin\u0117jami \u012fvair\u016bs OMA ir onkologini\u0173 proces\u0173 ry\u0161iai, rezultatai. Nieto ir koleg\u0173 i\u0161 Viskonsino (17) atliktoje studijoje nustatyta, kad asmenims, sergan\u00adtiems OMA, yra gerokai padid\u0117j\u0119s mirtingumas nuo \u012fvairi\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173. Mirtingumo did\u0117jimas yra siejamas su hipoksemija (procentin\u0117 dalis miego lai\u00adko, kai SaO2 ma\u017eiau 90 proc.) (n=1,522, 22 metus steb\u0117tas mirtingumas). Tuo tarpu Marshall ir koleg\u0173 i\u0161 Australijos (18) atliktu klinikiniu tyrimu nustatyta, kad vidutinio sunkumo ir sunki OMA padidino mir\u00ad\u010di\u0173 skai\u010di\u0173 sergant \u012fvairiomis onkologin\u0117mis ligomis (RS 3,4, PI 1,1\u201310,2) ir pa\u010di\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 pasi\u00adrei\u0161kimo da\u017en\u012f (RS 2,5, PI 1,2\u20135,0). \u0160ie duomenys n\u0117ra \u0161okiruojantys, nes CIH, pana\u0161us \u012f esam\u0105 ser\u00adgant sunkia OMA, labai padidina kraujagysli\u0173 en\u00addotelio augimo faktoriaus (VEGF) ir, kiek ma\u017eiau, angiopoetino 2 (ANGPT2), VEGFR2, TIE2 ekspre\u00adsij\u0105 ir taip skatina angiogenez\u0119 bei v\u0117\u017eio vystym\u0105si. CIH taip pat gali tur\u0117ti \u012ftakos hipoksijos indukuo\u00adjam\u0173 faktori\u0173 Hif1\u03b1 ir Hif2, adhezijos molekuli\u0173, kurios gali i\u0161provokuoti v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 migracij\u0105 ir kitus procesus, sukelian\u010dius v\u0117\u017eio progresavim\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nors OMA s\u0105saja su \u012fvairiomis onkologin\u0117mis ligomis daugelyje studij\u0173 aptariama gana abstrak\u00ad\u010diai, keliose studijose m\u0117ginta i\u0161siai\u0161kinti, kuri\u0173 sri\u010di\u0173 ir r\u016b\u0161i\u0173 v\u0117\u017eys yra labiausiai susij\u0119s su OMA. Taivane Chang ir koleg\u0173 atlikto tyrimo duomenimis (19), OMA sergantys pacientai labiau link\u0119 sirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu (RS 2,09, PI 1,06\u20134,12). Fang ir ko\u00adlegos taip pat skelbia, kad sergant OMA padid\u0117ja ri\u00adzika susirgti kr\u016bties, prostatos ar nosies v\u0117\u017eiu (20). Kitoje studijoje nustatyta, kad OMA sergantiems as\u00admenims da\u017eniau i\u0161sivysto pirminiai centrin\u0117s nerv\u0173 sistemos navikai (RS 1,71, p=0,027) (21).<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Klinikiniai po\u017eymiai <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">OMA tradici\u0161kai yra \u012ftariama esant atkakliam knarkimui, apn\u0117joms epizodams, padid\u0117jusiam mie\u00adguistumui dien\u0105. Ye ir koleg\u0173 (22) Islandijoje atlikta grupine analize buvo siekiama i\u0161siai\u0161kinti klinikin\u0117s OMA i\u0161rai\u0161kos subgrupes tarp naujai OMA diagno\u00adzuot\u0173 asmen\u0173. Tyrime nustatyti 3 pagrindiniai OMA subtipai. Pirmajam subtipui buvo priskirti asmenys, kuriuos labiausiai vargino nemiga, ta\u010diau j\u0173 mieguis\u00adtumas dien\u0105 nebuvo padid\u0117j\u0119s. Antrajam subtipui pri\u00adskirti asmenys tur\u0117jo ma\u017eiausiai nusiskundim\u0173, ta\u010diau did\u017eiausi\u0105 skai\u010di\u0173 gretutini\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173. Tre\u010diajam subtipui priskirti pacientai, kuri\u0173 Epwortho mieguistumo skal\u0117s (angl. <i>Epworth Sleepiness Scale \u2013 <\/i>ESS) rodiklis buvo did\u017eiausias (15,7\u00b10,6)). 35 proc. \u0161ios grup\u0117s asmen\u0173 bent kart\u0105 u\u017emigo prie vairo. Graikijos mokslinink\u0173 komanda, vadovaujama Vavougios, atliko tyrim\u0105, kuriame buvo atsi\u017evelgiama \u012f Charlsono komorbidi\u0161kumo indeks\u0105 ir apn\u0117jos ir hipopn\u0117jos indeks\u0105 (AHI). \u0160iame tyrime OMA buvo suskirstyta \u012f tokias subgrupes:<\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>sveiki, skundai susij\u0119 su miego kokybe; nedidel\u0117 OMA, n\u0117ra gretutini\u0173 lig\u0173;<\/li>\n<li>vidutinio sunkumo OMA, nutukimas, be gretu\u00adtini\u0173 lig\u0173;<\/li>\n<li>vidutinio sunkumo OMA, nutukimas, galvos smegen\u0173 insultas; sunki OMA, nutukimas, ar\u00adterin\u0117 hipertenzija, n\u0117ra kit\u0173 gretutini\u0173 lig\u0173;<\/li>\n<li>sunki OMA, morbidinis nutukimas ir did\u017eiausias ESS rodiklis (23).<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160iuo metu atliekama ir daugiau klinikini\u0173 studij\u0173, siekian\u010di\u0173 sugrupuoti OMA sergan\u010dius asmenis pa\u00adgal b\u016bdingiausius po\u017eymius, atrasti bendrus ir atski\u00adrus galim\u0173 OMA pogrupi\u0173 klinikin\u0117s i\u0161rai\u0161kos, pro\u00adgresavimo, veiksmingiausio gydymo d\u0117sningumus.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Naujos technologijos palengvina prie\u017ei\u016br\u0105 <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Nuolatin\u0117 technologij\u0173 pa\u017eanga leid\u017eia pacien\u00adtams vis labiau \u012fsitraukti \u012f savo sveikatos ir kv\u0117pa\u00advimo funkcijos prie\u017ei\u016br\u0105. Modern\u016bs CPAP aparatai, naudojami OMA gydyti namuose, da\u017enai turi <i>Blue\u00adtooth <\/i>prieig\u0105 ir gali b\u016bti stebimi nuotoliniu b\u016bdu, ti\u00adkrinami ir, esant reikalui bei susisiekus su pacientu, reguliuojami pagal gautus duomenis, siekiant mak\u00adsimalaus gydymo efekto. Pasteb\u0117ta, kad pacientui aktyviai \u012fsitraukus \u012f gydymo proces\u0105, o medicini\u00adniam personalui nuotoliniu b\u016bdu stebint gydymo efektyvumo rodiklius, pasiekiama geresni\u0173 gydymo rezultat\u0173. Manoma, kad ateityje visi miego sutriki\u00adm\u0173 gydymo centrai bus pritaikyti telemedicinai ir, taupydami pacient\u0173 laik\u0105 ir l\u0117\u0161as, bent dal\u012f gydymo ir \u012fvairias korekcijas gal\u0117s atlikti nuotoliniu b\u016bdu.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Polie\u017euvinio nervo stimuliacija <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">Polie\u017euvinio nervo stimuliacija n\u0117ra naujas OMA gydymo metodas, ta\u010diau pastaruoju jis vis da\u017eniau prisi\u00admenamas. Atliekant \u0161i\u0105 proced\u016br\u0105 miegan\u010diam pacientui, stimuliuojamas polie\u017euvinis nervas, miego metu aktyvi\u00adnami vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 dilataciniai raumenys. Vienoje studijoje buvo apibr\u0117\u017eti kriterijai, \u012f kuriuos turi b\u016bti atsi\u017evelgiama atrenkant pacientus polie\u017euvi\u00adnio nervo stimuliacijai. Proced\u016brai tinkami asmenys, kurie turi sunkum\u0173 naudojantis CPAP \u012franga, ta\u010diau j\u0173 KMI negali b\u016bti &gt;32 kg\/m2, o AHI turi b\u016bti &lt;20 arba &gt;50 \u012fv.\/val. Pagal \u0161io tyrimo 18 m\u0117nesi\u0173 duome\u00adnis, 64 proc. asmen\u0173, kuri\u0173 polie\u017euvinis nervas buvo stimuliuojamas miegant, AHI suma\u017e\u0117jo net 50 proc. Tik 2 pacientai patyr\u0117 su proced\u016bros \u012franga susiju\u00adsius nepageidaujamus poveikius (diskomfortas pro\u00adced\u016bros metu, lie\u017euvio skausmingumas). Polie\u017euvinio nervo stimuliacijos terapin\u0117 nauda yra ilgalaik\u0117 (24), ta\u010diau did\u017eiausias tr\u016bkumas \u2013 didel\u0117 proced\u016bros kaina.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Apibendrinimas <\/b><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">OMA tapo viena labiausiai paplitusi\u0173 lig\u0173 pa\u00adsaulyje. Ligos paplitimas, \u017einoma, siejamas su di\u00add\u0117jan\u010diu visuomen\u0117s nutukimu. Nutukimas yra svarbus ne tik kaip rizikos veiksnys vystytis mie\u00adgo apn\u0117jai, bet ir kaip pa\u010di\u0105 lig\u0105 ir jos i\u0161eitis mo\u00addifikuojantis veiksnys. Neabejojama, kad OMA yra sistemin\u0117 liga, galinti paveikti daugel\u012f organ\u0173 sistem\u0173. Miego apn\u0117ja gali i\u0161provokuoti arterin\u0119 hipertenzij\u0105, miokardo infarkt\u0105, galvos smegen\u0173 insult\u0105, atsparum\u0105 insulinui, diabet\u0105, kognityvi\u00adnius sutrikimus ir demencij\u0105, \u012fvairias onkologines ligas ir j\u0173 progresavim\u0105. \u0160iuo metu jau\u010diamas di\u00add\u0117jantis individualizuoto miego apn\u0117jos gydymo poreikis, kur\u012f \u012fgyvendinti padeda nuolat tobul\u0117\u00adjanti technika, leid\u017eianti pacientui ir su juo dir\u00adban\u010diam medicininiam personalu nuotoliniu b\u016bdu steb\u0117ti taikomo gydymo efektyvum\u0105 ir, esant rei\u00adkalui, j\u012f koreguoti.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\"><b>Ateities tikslai <\/b><\/p>\n<ul style=\"text-align: justify;\">\n<li>I\u0161vystyti individualizuot\u0105 OMA diagnozavimo ir gydymo taktik\u0105.<\/li>\n<li>Nustatyti bio\u017eymenis, leisian\u010dius pigiai ir efekty\u00adviai \u012fvertinti, steb\u0117ti OMA gydymo efektyvum\u0105.<\/li>\n<li>Nustatyti genus ir j\u0173 mutacijas, atsakingas u\u017e OMA i\u0161sivystym\u0105.<\/li>\n<li>Pl\u0117sti telemedicinos sritis, siekiant efektyvaus nuotolinio pacient\u0173 gydymo valdymo ir nuotoli\u00adnio gydymo efektyvumo \u012fvertinimo bei tolesnio steb\u0117jimo.<\/li>\n<\/ul>\n<p style=\"text-align: justify;\"><i>Pareng\u0117 gyd. Urt\u0117 Sakalyt\u0117<\/i><\/p>\n<p style=\"text-align: justify;\">\u0160altinis: &#8222;Internistas&#8221; Nr.2, 2017m.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u012evadas Miego apn\u0117ja \u2013 tai miego sutrikimas, kai mie\u00adgant 10 ar daugiau sekund\u017ei\u0173 nutr\u016bksta ir v\u0117l atsi\u00adnaujina kv\u0117pavimas. Kv\u0117pavimo nutr\u016bkimai gali kartotis kelis \u0161imtus kart\u0173 per nakt\u012f. Miego apn\u0117ja pagal i\u0161sivystymo mechanizmus skirstoma \u012f obs\u00adtrukcin\u0119, centrin\u0119 ir mi\u0161ri\u0105: obstrukcin\u0117 miego apn\u0117ja (OMA) yra da\u017eniau\u00adsia miego apn\u0117jos forma. J\u0105 da\u017eniausiai sukelia rykl\u0117s u\u017epakalin\u0117s sienel\u0117s raumen\u0173 atsipalaida\u00advimas&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1077,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[431,141,1710,2518,157,569,25681,60,95],"site":[],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-1076","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-hipertenzija","tag-insultas","tag-kvepavimas","tag-nervas","tag-nutukimas","tag-proceduros","tag-subgrupes","tag-terapija","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1076","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1076"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1076\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1077"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1076"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1076"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1076"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1076"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1076"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}