Daugelis skirtum\u0173 tarp ly\u010di\u0173 yra \u012frodyti gausiais tyrimais. Tiesa, kai kurie vis dar n\u0117ra iki galo \u012fvertinti, ir lieka tik\u0117tis, kad gin\u010dytin\u0173 fakt\u0173 patvirtinimas ar paneigimas moksliniais tyrimais leis geriau suprasti vieniems kitus. Kai kurie skirtumai (pvz., lytini\u0173 organ\u0173) yra \u012fgimti, kiti nulemti aplinkos. Ta\u010diau neretai objektyv\u016bs skirtumai da\u017enai vis dar painiojami su ly\u010di\u0173 stereotipais.<\/p>\n
Fiziniai skirtumai <\/span><\/p>\n <\/strong>Yra keletas akivaizd\u017ei\u0173 skirtum\u0173 tarp moter\u0173 ir vyr\u0173: Psichikos skirtumai <\/span><\/p>\n <\/strong>Yra \u012fvairi\u0173 spekuliacij\u0173 ir mit\u0173 \u0161ia tema. Ta\u010diau keletas tyrim\u0173 su savanoriais parod\u0117, kad esmini\u0173 skirtum\u0173 kaip ir n\u0117ra. Tiesa, buvo pasteb\u0117ta, kad: Beje, skirtingai sergama ir psichikos ligomis. Pavyzd\u017eiui: <\/p>\n Depresija<\/a><\/strong>. Kaip rodo tyrimai, \u0161ia liga moterys serga du kartus da\u017eniau nei vyrai. Taip yra tod\u0117l, kad vyr\u0173 kraujyje yra didesnis serotonino kiekis. Tiek depresijos, tiek panikos sutrikimas, kurie da\u017eniau pasirei\u0161kia moterims, gali b\u016bti susij\u0119 su potyriais vaikyst\u0117je. <\/p>\n \u0160izofrenija<\/a><\/strong>. Nors \u0161is sutrikimas vyrams ir moterims pasirei\u0161kia pana\u0161iu da\u017eniu, vyrams simptomai paprastai prasideda anks\u010diau ir paprastai didesnio intensyvumo, jiems prognoz\u0117s prastesn\u0117s nei moterims. <\/p>\n Alzheimerio liga<\/a><\/strong>. Moterims yra didesnis pavojus susirgti Alzheimerio liga<\/a> nei vyrams. Kita vertus, vyrams, sergantiems Alzheimerio liga<\/a>, didesn\u0117 mirties rizika. Kai kurie kiti skirtumai <\/span><\/p>\n Elgesys<\/strong>. \u0160iuo po\u017ei\u016briu skirtumai labiau pastebimi. Vyrai yra fizi\u0161kai agresyvesni. Vyrai turi labiau vertina seks\u0105 nei moterys. Vyrai yra labiau link\u0119 rizikuoti. Moterys lengviau i\u0161rei\u0161kia savo emocijas ir jos paprastai b\u016bna didesnio intensyvumo. <\/p>\n Laim\u0117s pajutimas<\/strong>. Apskritai moterys paprastai yra labiau patenkintos savo gyvenimu nei vyrai. Moterys taip pat labiau r\u016bpinasi \u0161eimos nariais ir namais, o vyrai labiau domisi politika. <\/p>\n U\u017eimtumas<\/strong>. Daugumoje \u0161ali\u0173 daugiau yra turting\u0173 vyr\u0173 nei moter\u0173, taip pat daugiau moter\u0173 yra bedarbi\u0173. Vyr\u0173 daugiau dirba kasybos, statybos, transporto, \u017eem\u0117s \u016bkio, kompiuteri\u0173, architekt\u016bros. Srityse. J\u0173 daugiau tarp ugniagesi\u0173, policijos pareig\u016bn\u0173 ir patruli\u0173, elektrik\u0173, odontolog\u0173 ir chirurg\u0173. <\/p>\n Moterys kur kas da\u017eniau nei vyrai gali b\u016bti socialin\u0117s darbuotojos, mokytojos, slaugytojos, dant\u0173 higienist\u0117s, vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros darbuotojos. <\/p>\n I\u0161silavinimas<\/strong>. Kai kalbame apie ra\u0161tingum\u0105, tur\u0117tume nepamir\u0161ti, kad visame pasaulyje vyrai yra ra\u0161tingesni, santykis b\u016bt\u0173 100 vyr\u0173 ir 88 moterys???. D\u0117l auk\u0161tojo mokslo skirtumai n\u0117ra tokie akivaizd\u016bs. Pavyzd\u017eiui, moterys sudar\u0117 57 proc. vis\u0173 kolegijos student\u0173 JAV, 58 proc., Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je, Irane \u2013 60 proc. <\/p>\n Interneto naudojimas<\/strong>. Vyrai taip pat da\u017eniau naudojasi internetu. Jie da\u017eniau prisijungia prie tinklo, daugiau laiko nar\u0161o internete, daugiau parsisiun\u010dia muzikos ir vaizdo \u012fra\u0161\u0173, yra labiau link\u0119 internetu apmok\u0117ti s\u0105skaitas. Tuo tarpu moterys da\u017eniau ra\u0161o elektroninius lai\u0161kus \u0161eimos nariams ir draugams, naudojasi internetin\u0117mis parduotuv\u0117mis. <\/p>\n O kaip sveikata?<\/span> <\/p>\n <\/strong>Kalbant apie ligas, reikia pasakyti, kad yra skirtum\u0173 ir tarp polinkio sirgti tam tikromis ligomis, j\u0173 sveikatai \u012ftak\u0105 daro skirtingi veiksniai. Da\u017eniausios moter\u0173 ir vyr\u0173 mirties prie\u017eastys Europoje \u2013 kraujotakos sistemos ligos ir v\u0117\u017eys. Nuo tam tikr\u0173 lig\u0173, pvz., kr\u016bties v\u0117\u017eio, osteoporoz\u0117s, mitybos sutrikim\u0173, labiau ken\u010dia moterys. Kitomis ligomis moterys ir vyrai serga skirtingai: Po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105<\/span> <\/p>\n <\/strong>Neseniai Ispanijoje buvo atliktas tyrimas, kaip savo sveikat\u0105 vertina patys vyrai ir moterys. Buvo padaryta i\u0161vada, kad j\u0173 po\u017ei\u016bris \u012f sveikat\u0105 labai skiriasi. Moterys, ypa\u010d vyresn\u0117s nei 45-eri\u0173, savo sveikat\u0105 vertino pras\u010diau nei vyrai. Beje, senstant skirtumai did\u0117jo. Tarp vyresni\u0173 nei 64 met\u0173 \u017emoni\u0173 sveikat\u0105 blogai vertino 55,1 proc. vyr\u0173 ir 67 proc. moter\u0173. <\/p>\n Tuo tarpu vyrai paprastai save pervertina, siekdami atitikti visuomen\u0117s suformuot\u0105 stereotip\u0105, kad vyrai \u2013 i\u0161tvermingi ir stipr\u016bs. Ta\u010diau, pasirodo, jie daug sunkiau pakelia ligas. Taigi, jei moterys labiau linkusios sirgti, ta\u010diau vyrai ligas pakelia sunkiau. <\/p>\n Anot Barselonos visuomen\u0117s sveikatos agent\u016bros prane\u0161imo, santuokoje gyvenan\u010dios moterys yra blogesn\u0117s nuomon\u0117s apie savo sveikat\u0105, o \u0161tai i\u0161siskyrusios ir vieni\u0161os moterys savo sveikat\u0105 vertina taip pat kaip vyrai ar net geriau. Nors iki galo n\u0117ra ai\u0161kios tokio po\u017ei\u016brio prie\u017eastys, ta\u010diau susidaro \u012fsp\u016bdis, kad skyrybos moter\u012f padaro stipresn\u0119. <\/p>\n Gyvenimo trukm\u0117<\/span> <\/p>\n <\/strong>Prie\u0161 metus tyrim\u0105 atlik\u0119 Tokijo mokslininkai teigia, kad vyr\u0173 spermoje yra gyvenim\u0105 trumpinan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. <\/p>\n Su pel\u0117mis bandymus atlik\u0119 mokslininkai aptiko specifin\u012f gen\u0105, kuris, nors j\u012f turi abiej\u0173 ly\u010di\u0173 atstovai, yra aktyvus tik pas vyrus. D\u0117l \u0161io geno vyri\u0161kos lyties atstov\u0173 k\u016bnai u\u017eauga didesni, ta\u010diau gyvenimo trukm\u0117s s\u0105skaita. <\/p>\n Japonijos mokslininkai tyr\u0117 peles, kurios tur\u0117jo dviej\u0173 motin\u0173 genetin\u0119 med\u017eiag\u0105, bet netur\u0117jo t\u0117vo gen\u0173. Tai buvo padaryta pakei\u010diant DNR peli\u0173 kiau\u0161in\u0117liuose \u2013 siekiant sukurti embrionus, pakoreguota genetin\u0117 med\u017eiaga buvo implantuota \u012f suaugusi\u0173 peli\u0173 kiau\u0161in\u0117lius. Gim\u0119 palikuonys visi\u0161kai netur\u0117jo jokios i\u0161 vyri\u0161kos lyties atstovo paveld\u0117tos genetin\u0117s med\u017eiagos ir vidutini\u0161kai gyvendavo tre\u010ddaliu ilgiau nei \u012fprast\u0105 genetin\u012f paveld\u0105 turin\u010dios pel\u0117s. Be to, dviej\u0173 motin\u0173 genus turin\u010dios pel\u0117s gim\u0117 akivaizd\u017eiai lengvesn\u0117s ir ma\u017eesn\u0117s, bet j\u0173 imunin\u0117 sistema daug buvo geresn\u0117 nei kit\u0173 peli\u0173. <\/p>\n \u0160ie su lytimi susij\u0119 gyvenimo trukm\u0117s skirtumai pasitaiko ir tarp daugelio kit\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017einduoli\u0173. <\/p>\n Beje, Lietuvoje moter\u0173 ir vyr\u0173 gyvenimo trukm\u0117s skirtumas yra did\u017eiausias Europoje. Lietuvoje moterys gyvena 11,3 met\u0173 ilgiau nei vyrai. I\u0161ankstiniais Statistikos departamento duomenimis, \u0161i\u0173 met\u0173 prad\u017eioje Lietuvoje gyveno 1781 t\u016bkst. moter\u0173 ir 1548 t\u016bkst. vyr\u0173, t.y. moter\u0173 buvo 233 t\u016bkst. daugiau negu vyr\u0173. Moterys sudar\u0117 54 proc. vis\u0173 gyventoj\u0173. Per pastaruosius de\u0161imt met\u0173 moter\u0173 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo 4,1, vyr\u0173 \u2013 5,1 procento. <\/p>\n Moterys ir vyrai seksolog\u0173 vertinimu<\/span> <\/p>\n <\/strong>Moterys <\/span> Vyrai<\/span> Pagal u\u017esienio spaud\u0105 pareng\u0117 Gra\u017eina Petru\u017eyt\u0117<\/p>\n Sveikas \u017emogus<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Daugelis skirtum\u0173 tarp ly\u010di\u0173 yra \u012frodyti gausiais tyrimais. Tiesa, kai kurie vis dar n\u0117ra iki galo \u012fvertinti, ir lieka tik\u0117tis, kad gin\u010dytin\u0173 fakt\u0173 patvirtinimas ar paneigimas moksliniais tyrimais leis geriau suprasti vieniems kitus. Kai kurie skirtumai (pvz., lytini\u0173 organ\u0173) yra \u012fgimti, kiti nulemti aplinkos. Ta\u010diau neretai objektyv\u016bs skirtumai da\u017enai vis dar painiojami su ly\u010di\u0173 stereotipais.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[24769,24768,20,95,132],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10762","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-moterys","tag-vyrai","tag-psichikos","tag-vezys","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10762","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10762"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10762\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10762"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10762"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10762"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10762"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10762"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vidutinis vyras yra auk\u0161tesnis ir daugiau sveria u\u017e vidutin\u0119 moter\u012f,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vyrai turi daugiau k\u016bno plauk\u0173 nei moterys, ypa\u010d antkr\u016btin\u0117s ir gal\u016bni\u0173,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0moterys yra jautresn\u0117s garsams nei vyrai,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vyrai yra 30 proc. stipresni nei moterys, ypa\u010d vir\u0161utin\u0117 k\u016bno dalis. Nors daugelis feminis\u010di\u0173 to nenori pripa\u017einti, ta\u010diau moterims tiesiog nepakanka j\u0117g\u0173 ar i\u0161tverm\u0117s tam tikriems darbams atlikti.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vyr\u0173 odoje yra daugiau kolageno ir riebal\u0173, tod\u0117l ji storesn\u0117 ir riebesn\u0117 nei moter\u0173,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0mergai\u010di\u0173 brendimas prasideda ma\u017edaug dvejais metais anks\u010diau nei berniuk\u0173,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0moter\u0173 reprodukcin\u0117 funkcija ima ma\u017e\u0117ti nuo 35-eri\u0173 ir baigiasi pasiekus menopauz\u0119, o vyrai gali susilaukti vaik\u0173 ir labai gerbtino am\u017eiaus,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0moterys paprastai turi didesn\u012f k\u016bno riebal\u0173 procent\u0105 nei vyrai.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0skirtinga tam tikr\u0173 hormon\u0173 koncentracija. Pvz., vyr\u0173 organizme yra, didesn\u0117 koncentracija androgen\u0173, toki\u0173 kaip testosteronas, o moter\u0173 \u2013 didesn\u0117 koncentracija estrogen\u0173 ir t.t. <\/p>\n
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vyr\u0173 paprastai labiau i\u0161lav\u0117j\u0119 erdviniai ir matematiniai geb\u0117jimai, o moterys geriau i\u0161laiko bendravimo testus, jos pasi\u017eymi geresne atmintimi.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0vyr\u0173 intelekto koeficientas (IK) yra labiau varijuojantis, t.y. daugiau vyr\u0173 nei moter\u0173 IK gali b\u016bti labai auk\u0161tas ir labai \u017eemas. <\/p>\n
Nerimo sutrikimai da\u017eniau atsiranda moterims nei vyrams. Potrauminio streso sutrikimo rizika taip yra daug didesn\u0117 moterims nei vyrams. Taip grei\u010diausiai yra d\u0117l to, kad moterys da\u017eniau u\u017epuolamos ir patiria prievart\u0105, taip pat ir giminai\u010di\u0173 ar pa\u017e\u012fstam\u0173 asmen\u0173. <\/p>\n
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0daugiau vyr\u0173 nei moter\u0173 u\u017esikr\u0117tusi\u0173 \u017dIV,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0daugiau vyr\u0173 diagnozuojama tuberkulioz\u0117<\/a>,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0plau\u010di\u0173 v\u0117\u017eiu da\u017eniau serga vyrai, bet d\u0117l did\u0117jan\u010dio r\u016bkan\u010di\u0173 moter\u0173 skai\u010diaus toki\u0173 susirgim\u0173 spar\u010diai daug\u0117ja ir tarp moter\u0173,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0moterys re\u010diau ken\u010dia nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0moteris da\u017eniau vargina osteoartritas<\/a>\u00a0ir osteoporoz\u0117<\/a>,
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0kai kuriomis su reprodukciniais organais susijusiomis ligomis, pavyzd\u017eiui, endometrioze ir gimdos kaklelio v\u0117\u017eiu, serga tik moterys. <\/p>\n
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Moterims meil\u0117 ir darbas yra visi\u0161kai nesusij\u0119 dalykai.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0 Seksolog\u0173 manymu, moterims intymumas yra daug svarbesnis nei vyrams. Moterys vengia suart\u0117ti, kai jau\u010diasi nesaugiai, kai u\u017e sienos miega vaikai.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Moterims glamon\u0117s, \u0161velnumas ir paruo\u0161iamieji meil\u0117s \u017eaidimai kur kas svarbesni nei pats lytinis aktas. <\/p>\n
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Jeigu vyrui darbai stringa, lovoje neverta tik\u0117tis \u0161velnumo.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0 Daug re\u010diau nei moterys atsisako suart\u0117jimo.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0 Vyrams svarbiausia, kad meil\u0117s aktas pasibaigt\u0173 abiej\u0173 orgazmu. Tik tuomet jie jau\u010diasi puikiai.<\/p>\n