V\u0117\u017eys yra \u0161iuolaikin\u0117s civilizacijos padarinys, o senov\u0117je susirgimai \u0161ia liga buvo reti, teigia nauj\u0105 tyrim\u0105 atlik\u0119 mokslininkai.<\/p>\n
Beveik t\u016bkstant\u012f senov\u0117s Egipto ir Piet\u0173 Amerikos mumij\u0173 i\u0161tyr\u0119 mokslininkai nustat\u0117, kad jis keli i\u0161 \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 sirgo v\u0117\u017eiu. Dabar nuo \u0161ios ligos mir\u0161ta beveik kas tre\u010dias, ra\u0161o telegraph.co.uk.<\/p>\n
\u0160ie rezultatai leid\u017eia manyti, kad \u0161i liga n\u0117ra savaime atsiradusi, o jos pagrindin\u0117s prie\u017eastys – \u0161iuolaikin\u0117 gyvensena ir pramon\u0117s sukeltas aplinkos u\u017eter\u0161tumas.<\/p>\n
Tyrimas atskleid\u0117, kad susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu \u0117m\u0117 smarkiai daug\u0117ti po Pramonin\u0117s revoliucijos, ypa\u010d padaug\u0117jo \u0161ia liga sergan\u010di\u0173 vaik\u0173. O tai rodo, kad sergamumas padid\u0117jo ne tod\u0117l, kad pailg\u0117jo \u017emoni\u0173 gyvenimo trukm\u0117.<\/p>\n
Tikimasi, kad \u0161is tyrimas pad\u0117s geriau suprasti v\u0117\u017eio kilm\u0119 ir palengvinti vaist\u0173 nuo \u0161ios ligos paie\u0161kas.<\/p>\n
„Pramonin\u0117je visuomen\u0117je, v\u0117\u017eys yra antra pagal da\u017enum\u0105 mirties prie\u017eastis, nusileid\u017eianti tik \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligoms“, – teig\u0117 biomedik\u0117 egiptolog\u0117 Rosalie David i\u0161 Man\u010desterio universiteto.<\/p>\n
„Ta\u010diau senov\u0117je tai buvo ypa\u010d reti atvejai. Aplinkoje nebuvo nieko tokio, kas gal\u0117t\u0173 sukelti v\u0117\u017e\u012f. Taigi tai turi b\u016bti \u017emogaus sukurta liga, susijusi su tar\u0161a ir m\u016bs\u0173 mitybos bei gyvensenos poky\u010diais. Atrodo, kad v\u0117\u017eys yra \u0161iuolaikinio gyvenimo sukurta \u0161iuolaikin\u0117 liga“, – kalb\u0117jo mokslinink\u0117.<\/p>\n
R. David su kolega Michaelu Zimmermanu v\u0117\u017eio p\u0117dsak\u0173 ie\u0161kojo \u0161imtuose mumij\u0173, kuri\u0173 am\u017eius siekia 3 t\u016bkst. met\u0173, taip pat fosilijose bei medicininiuose tekstuose.<\/p>\n
Tirdami mumifikuotus k\u016bnus, mokslininkai augli\u0173 aptiko tik penkiuose, ta\u010diau dauguma j\u0173 buvo nepiktybiniai.<\/p>\n
V\u0117\u017eio p\u0117dsak\u0173 negausu ir fosilijose, o mokslin\u0117je literat\u016broje minima kelios de\u0161imtys atvej\u0173, dauguma kuri\u0173 – gin\u010dytini, kai v\u0117\u017eys aptiktas gyv\u016bn\u0173 ar Neandertalie\u010di\u0173 kauluose.<\/p>\n
Ta\u010diau mokslininkai aptiko kit\u0173 su am\u017eiumi susijusi\u0173 lig\u0173 – artrito, arterij\u0173 kalk\u0117jimo – atvej\u0173, o tai paneigia teigin\u012f, jog senov\u0117je \u017emon\u0117s negyveno pakankamai ilgai, kad susirgt\u0173 v\u0117\u017eiu.<\/p>\n
I\u0161tyrus turtingiesiems ir prastuomenei priklausiusi\u0173 \u017emoni\u0173 mumijas paai\u0161k\u0117jo, kad j\u0173 vidutin\u0117 gyvenimo trukm\u0117 svyravo nuo 25 iki 50 met\u0173. Anot tyr\u0117j\u0173, u\u017euomin\u0173 apie v\u0117\u017e\u012f senuosiuose egiptie\u010di\u0173 tekstuose taip pat ma\u017ea, o \u012f v\u0117\u017e\u012f pana\u0161ius simptomus grei\u010diausiai sukeldavo raupsai<\/a> ar i\u0161sipl\u0117tusios venos.<\/p>\n V\u0117\u017eys diagnozuotas tik vienam \u017emogui, gyvenusiam ma\u017edaug 200 met\u0173 prie\u0161 Krist\u0173. \u0160iuolaikiniai duomenys rodo, kad nuo Pramonin\u0117s revoliucijos susirgim\u0173 v\u0117\u017eiu \u0117m\u0117 daug\u0117ti.<\/p>\n „Senov\u0117s visuomen\u0117je, kur chirurginis \u012fsiki\u0161imas buvo minimalus, visais atvejais turi likti v\u0117\u017eio p\u0117dsak\u0173. Piktybini\u0173 augli\u0173 nebuvimas mumijose tur\u0117t\u0173 b\u016bti interpretuojamas taip, kad senov\u0117je tai buvo reta. O tai rodo, kad v\u0117\u017e\u012f sukeliantys faktoriai susij\u0119 tik su \u0161iuolaikin\u0117s industrializacijos paveikta visuomene“, – kalb\u0117jo M. Zimmermanas.<\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" V\u0117\u017eys yra \u0161iuolaikin\u0117s civilizacijos padarinys, o senov\u0117je susirgimai \u0161ia liga buvo reti, teigia nauj\u0105 tyrim\u0105 atlik\u0119 mokslininkai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10771","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10771","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10771"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10771\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10771"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10771"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10771"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10771"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10771"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}