Kiekvienas nor\u0117t\u0173 kuo ilgiau i\u0161likti sveikas ir anksti nemirti. Ta\u010diau toli gra\u017eu ne kiekvienas imasi priemoni\u0173, kurios pad\u0117t\u0173 pasiekti \u0161i\u0173 tiksl\u0173. Koki\u0173 lig\u0173 galime i\u0161vengti paisydami profilaktikos priemoni\u0173? Kas yra sveika gyvensena ir kod\u0117l verta sveikai gyventi? <\/p>\n
Pirmuosius \u017eingsnius sveikos gyvensenos link \u017eurnalo „Sveikas \u017emogus“ skaitytojams padeda \u017eengti Abromi\u0161ki\u0173 reabilitacijos ligonin\u0117s Klinikin\u0117s fiziologijos skyriaus ved\u0117ja gydytoja Asta Rudzevi\u010dien\u0117.<\/p>\n
Sveikata – ne tik lig\u0173 nebuvimas<\/span> <\/p>\n <\/strong>Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) apibr\u0117\u017eim\u0105, sveikata yra ne tik laisv\u0117 nesirgti, nekent\u0117ti skausm\u0173, per anksti nemirti. Sveikata – tai nat\u016brali \u017emogaus b\u016bsena, i\u0161rei\u0161kianti optimalias fizines, psichines ir socialines galimybes bei ger\u0105 savijaut\u0105, leid\u017eianti patirti d\u017eiaugsm\u0105 ir i\u0161tverti skausm\u0105, nusivylim\u0105, li\u016bdes\u012f. \u0160i b\u016bsena turi b\u016bti saugoma arba gr\u0105\u017einama lig\u0173 ar sveikatos sutrikim\u0173 atvejais. Ji rei\u0161kia b\u016bti visi\u0161kai sveikam, o tai yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173 gyvenimo vertybi\u0173. <\/p>\n „Gydytojai pavargo kartoti, kad sveikata – brangiausias kiekvieno \u017emogaus turtas, o sveika gyvensena ir profilaktika pad\u0117s i\u0161vengti daugelio sunki\u0173 lig\u0173: \u0161irdies ir kraujagysli\u0173, skeleto–raumen\u0173 sistemos, endokrinini\u0173 ir vir\u0161kinamojo trakto. Taip pat tai pad\u0117s stiprinti imunitet\u0105, d\u0117l ko suma\u017e\u0117s per\u0161alimo lig\u0173 tikimyb\u0117“, – pa\u017eymi gydytoja A.Rudzevi\u010dien\u0117. PSO duomenimis, 50 proc. \u017emogaus sveikatos ir gyvenimo trukm\u0117s nulemta gyvensenos. <\/p>\n Nuo ko prad\u0117ti?<\/span> <\/p>\n <\/strong>Daugelis nori gyventi sveikai, ta\u010diau ne\u017eino, nuo ko prad\u0117ti. Vis\u0173 pirma, sveikos gyvensenos modelis atsiranda galvoje ir tik v\u0117liau gali pereiti \u012f konkre\u010dius veiksmus. „Sveika gyvensena prasideda nuo po\u017ei\u016brio keitimosi. <\/p>\n Taigi pirmas \u017eingsnis<\/strong> – pagalvokime, kaip gyvename dabar ir kaip pager\u0117t\u0173 m\u016bs\u0173 gyvenimas, jei prad\u0117tume gyventi sveikai? Reik\u0117t\u0173 \u012fsivaizduoti ne tik dabart\u012f, bet ir ateit\u012f. Apsispr\u0119skime, kas mums labiau priimtina: ar gyventi nesveikai, \u017ealoti savo organizm\u0105 ir senatv\u0117je sirgti sunkiomis l\u0117tin\u0117mis ligomis, ar r\u016bpintis savimi ir taip atitolinti senatv\u0119 bei pailginti gyvenim\u0105?“ – retori\u0161kai klausia medik\u0117. <\/p>\n Antras \u017eingsnis<\/strong> – pereiti nuo min\u010di\u0173 prie darb\u0173.. Be abejo, reikia apsispr\u0119sti ir nustatyti termin\u0105, nuo kada pradedame gyventi sveikai, t.y. imame po truput\u012f keisti savo gyvenimo b\u016bd\u0105. <\/p>\n Tre\u010dias \u017eingsnis<\/strong> – sveikos gyvensenos pa\u017eintis. Kas yra sveika gyvensena? Vis\u0173 pirma, tai \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173 – r\u016bkymo, alkoholio vartojimo, pasyvaus laisvalaikio leidimo, netaisyklingos mitybos – nebuvimas. Taip pat sveika gyvensena numato streso kontrol\u0119, gyvenim\u0105 sveikoje aplinkoje, profilaktines patikras. <\/p>\n Ketvirtasis \u017eingsnis<\/strong> reikalauja save pamilti. Jeigu nemyl\u0117site savo k\u016bno, nesir\u016bpinsite juo, k\u016bnas daug grei\u010diaus susens. Tod\u0117l b\u016btina sportuoti, b\u016bti fizi\u0161kai aktyviems. Specialistai rekomenduoja pratimus, kr\u016bv\u012f pasirinkti atsi\u017evelgiant \u012f savo am\u017ei\u0173, fizin\u012f pasirengim\u0105. Norint sportuoti neb\u016btina lankyti brangius sporto klubus, pratimus galima atlikti ir namie ar lauke. „Prad\u0117ti galima nuo elementari\u0173 pasivaik\u0161\u010diojim\u0173, o ir pratim\u0173 kr\u016bv\u012f didinti b\u016btina palaipsniui. Prad\u0117ti rekomenduojama nuo mank\u0161tos, kuriai i\u0161 prad\u017ei\u0173 reik\u0117t\u0173 skirti 10–30 min. 2–4 kartus per savait\u0119“, – sako medik\u0117. <\/p>\n Penktas \u017eingsnis<\/strong> – atsisakyti \u017ealing\u0173 \u012fpro\u010di\u0173: r\u016bkymo, alkoholio. <\/p>\n Sveikos mitybos principai<\/span> <\/p>\n \u0160e\u0161tas \u017eingsnis<\/strong> – sveika mityba, kuri paremta PSO mitybos principais ir taisykl\u0117mis, t.y. nuosaikumu, \u012fvairumu, subalansuotumu. <\/p>\n Nuosaikumas rei\u0161kia, kad vienos med\u017eiagos negali b\u016bti per daug, nes net ir reikalingiausios med\u017eiagos perteklius gali b\u016bti kenksmingas sveikatai. \u012evairumas u\u017etikrina, kad valgant \u012fvairesn\u012f maist\u0105 atsiranda didesn\u0117 tikimyb\u0117 gauti vis\u0173 organizmui reikaling\u0173 med\u017eiag\u0173. Subalansuotumas – tai tinkamas baltym\u0173, riebal\u0173, angliavandeni\u0173, vitamin\u0173, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 santykis. <\/p>\n „Be to, b\u016btina gerti pakankamai skys\u010di\u0173: vyrams rekomenduojama iki 2–3 l per dien\u0105, moterims – iki 2 l per dien\u0105“, – pabr\u0117\u017eia gydytoja A.Rudzevi\u010dien\u0117. <\/p>\n XXI am\u017eiaus ryk\u0161t\u0117 – fizinis nebudrumas<\/span> <\/p>\n Septintas \u017eingsnis<\/strong> – fizinis aktyvumas. Fizinis aktyvumas yra svarbi sveikatos gerinimo dalis. D\u0117l technologij\u0173 pl\u0117tros \u017emon\u0117s vis ma\u017eiau juda. \u012e darb\u0105 daugelis va\u017eiuoja automobiliu, namie daug laiko praleid\u017eia prie televizoriaus ar kompiuterio ir da\u017enai juda tik tiek, kiek reikia nueiti iki virtuv\u0117s ar tualeto. Toks gyvenimo b\u016bdas n\u0117ra fiziologi\u0161kai b\u016bdingas \u017emogui, tod\u0117l nenuostabu, kad labai did\u0117ja sergamumas fizinio pasyvumo sukeltomis ligomis. <\/p>\n