Daugyb\u0119 laiko praleid\u017eiame prie kompiuterio \u2013 tiek laisvalaikiu, tiek darbo metu. Netinkamas darbas su kompiuteriu vargina, i\u0161sausina akis, i\u0161sivysto taip vadinamas \u201esaus\u0173 aki\u0173\u201c sindromas. <\/p>\n
Saus\u0173 aki\u0173 sindromas<\/a> i\u0161sivysto tuomet, kai akys d\u0117l a\u0161ar\u0173 pl\u0117vel\u0117s sutrikimo nepakankamai dr\u0117kinamos. A\u0161aros atlieka daug funkcij\u0173 \u2013 dr\u0117kina akis, saugo jas nuo dirginimo, infekcij\u0173, i\u0161plauna i\u0161 akies smulkius svetimk\u016bnius ir med\u017eiag\u0173 apykaitos produktus, apr\u016bpina ragen\u0105 deguonimi ir taip j\u0105 maitina bei i\u0161lygina ragenos pavir\u0161iaus netolygumus, kas svarbu geram reg\u0117jimui. Kai akis a\u0161ar\u0173 gamina nepakankamai ar pakinta j\u0173 sud\u0117tis, \u2013 akis i\u0161saus\u0117ja, tampa nemaitinama bei neapsaugota nuo \u017ealing\u0173 i\u0161or\u0117s veiksni\u0173. Bet ar tikrai \u201esaus\u0173 aki\u0173 sindromas<\/a>\u201c i\u0161sivysto tik nuo netinkamo darbo su kompiuteriu? <\/p>\n U\u017e<\/span> <\/p>\n <\/strong>Darbas su kompiuteriu \u2013 neatsiejama kasdienyb\u0117 ir tikrai ne naujiena. Ta\u010diau iki \u0161iol nei\u0161mokstame tinkamai dirbti su kompiuteriu, kai jau pris\u0117dame prie jo tai ir pakylame po kiek tai valand\u0173… <\/p>\n O juk \u012frodyta, kad aki\u0173 nuovargis tiesiogiai priklauso nuo nepertraukiamo darbo su kompiuteriu laiko: kuo ilgiau neatsitraukdami dirbame kompiuteriu, tuo stipriau vargsta akys. Tada re\u010diau mirksima ir akys laipsni\u0161kai saus\u0117ja. <\/p>\n Paprastai per vien\u0105 minut\u0119 \u017emogus sumirksi 20 \u2013 22 kartus. Pvz., dirbant su kompiuteriu, mirksima ma\u017eiau nei 10 kart\u0173 per minut\u0119. Tai lemia nepakankam\u0105 akies dr\u0117kinim\u0105, dirgina akis. <\/p>\n Rekomenduojama nes\u0117d\u0117ti ilgai prie kompiuterio, ta\u010diau, jeigu tai nei\u0161vengiama, reikia laikytis keleto taisykli\u0173: <\/p>\n Pirmoji \u2013 b\u016btina daryti pertrauk\u0117les! Lietuvos higienos normose yra nurodoma, kad kiekvienai darbo kompiuteriu valandai turi b\u016bti skiriama 10 minu\u010di\u0173 pertrauk\u0117l\u0117, per kuri\u0105 \u017evilgsn\u012f reikia nukreipti \u012f kok\u012f nors objekt\u0105, esant\u012f ne ar\u010diau kaip u\u017e 6 metr\u0173 nuo aki\u0173. <\/p>\n Kompiuterio ekranas tur\u0117t\u0173 stov\u0117ti tiesiai prie\u0161 akis, nuo j\u0173 nutol\u0119s ma\u017edaug per pus\u0119 metro. Kompiuterio monitorius tur\u0117t\u0173 b\u016bti kokybi\u0161kas. Galima naudoti akinius su antirefleksine danga. <\/p>\n Darbo vietos turi b\u016bti \u012frengtos taip, kad \u0161viesos \u0161altiniai (langai, permatomos arba per\u0161vie\u010diamos pertvaros, ry\u0161kiai da\u017eyti \u012frenginiai arba sienos) neakint\u0173, kuo ma\u017eiau atspind\u0117t\u0173 \u0161vies\u0105 vaizduoklyje ir nesukelt\u0173 aki\u0173 nuovargio. <\/p>\n Darbo k\u0117d\u0117 turi b\u016bti stabili, leid\u017eianti darbuotojui laisvai jud\u0117ti bei pasirinkti patogi\u0105 k\u016bno pad\u0117t\u012f. <\/p>\n Darbo stalo pavir\u0161ius turi b\u016bti ma\u017eai atspindintis. <\/p>\n Nors visi dabar gaminami monitoriai yra \u017eemo elektromagnetinio spinduliavimo lygio ir turi speciali\u0105 apsaugin\u0119 dang\u0105, akis vargina tiesiogini\u0173 \u0161viesos \u0161altini\u0173 at\u0161vaitai monitoriuje, nery\u0161kus vaizdas ekrane. <\/p>\n Prie\u0161<\/span> <\/p>\n <\/strong>Aki\u0173 saus\u0117jim\u0105 sukelia ne tikm darbas su kompiuteriu, bet ir daugelis kit\u0173 veiksni\u0173: <\/p>\n am\u017eius \u201375 proc. vyresni\u0173 nei 65 met\u0173 am\u017eiaus \u017emoni\u0173 galima diagnozuoti saus\u0173 aki\u0173 sindrom\u0105 d\u0117l su am\u017eiumi susijusio a\u0161ar\u0173 liauk\u0173 funkcijos pablog\u0117jimo; aplinkos s\u0105lygos \u2013 dulk\u0117s, d\u016bmai, smogas, lakai, da\u017eai, kosmetin\u0117s priemon\u0117s ardo a\u0161ar\u0173 pl\u0117vel\u0119; taip pat centrinis \u0161ildymas, kondicionieriai, ventiliatoriai, v\u0117jas, saul\u0117, \u0161altis \u2013 pagreitina a\u0161ar\u0173 pl\u0117vel\u0117s garavim\u0105; <\/p>\n padid\u0117jusi aki\u0173 \u012ftampa \u2013 ilgalaikis skaitymas ar televizoriaus \u017ei\u016br\u0117jimas, darbas prie kompiuterio, vairavimas \u2013 retina mirks\u0117jim\u0105, ir a\u0161ar\u0173 pl\u0117vel\u0117 laiku neatsinaujina; <\/p>\n \u012fvairios reumatin\u0117s, endokrinologin\u0117s, hematologin\u0117s, autoimunin\u0117s, sistemin\u0117s, alergin\u0117s ir kitos ligos siejamos su saus\u0173 aki\u0173 sindromu; taip pat kitos aki\u0173 ligos, operacijos ar vartojami aki\u0173 la\u0161ai bei ne\u0161iojami kontaktiniai l\u0119\u0161iai; Jei tik \u012fmanoma, b\u016btina gydyti kiekvien\u0105 lig\u0105, kuri gali sukelti saus\u0173 aki\u0173 sindrom\u0105. Reikia siekti suma\u017einti neigiam\u0105 aplinkos veiksni\u0173 poveik\u012f akims. Taip pat svarbi darbo ir poilsio higiena. Reg\u0105 reikt\u0173 tikrinti pas aki\u0173 gydytoj\u0105 vien\u0105 kart\u0105 per metus. Sveikas \u017emogus<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Daugyb\u0119 laiko praleid\u017eiame prie kompiuterio \u2013 tiek laisvalaikiu, tiek darbo metu. Netinkamas darbas su kompiuteriu vargina, i\u0161sausina akis, i\u0161sivysto taip vadinamas \u201esaus\u0173 aki\u0173\u201c sindromas. <\/p>\n \u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[6927,1165,1166,6925,6923,6921,6922,6929,6928,6126,6926,126,6924,6933,6934,6931,21,6932,6930],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10773","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-akies","tag-akis","tag-akys","tag-asaru","tag-issivysto","tag-kompiuterio","tag-kompiuteriu","tag-minute","tag-mirksima","tag-nepakankamai","tag-pleveles","tag-saltis","tag-sausu","tag-sausu-sindroma","tag-sausu-sindromas-issivysto","tag-sindroma","tag-sindromas","tag-sindromas-issivysto","tag-sviesos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10773","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10773"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10773\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10773"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10773"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10773"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10773"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10773"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\u00a0<\/p>\n
hormon\u0173 poky\u010diai \u2013 n\u0117\u0161tumo, laktacijos, menopauz\u0117s metu gali suma\u017e\u0117ti a\u0161ar\u0173 gamyba; <\/p>\n
vaist\u0173 \u2013 kortikosteroid\u0173, antihistaminini\u0173, kontraceptini\u0173, diuretik\u0173, raminam\u0173j\u0173, analgetik\u0173, kraujosp\u016bd\u012f ma\u017einan\u010di\u0173 \u2013 sukeliamas \u0161alutinis poveikis gali b\u016bti saus\u0173 aki\u0173 sindromas<\/a>. <\/p>\n
\u00a0<\/p>\n