\u012evadas <\/b><\/p>\n
Permainingi orai, temperat\u016br\u0173 kaita sudaro palankias s\u0105lygas plisti virusin\u0117ms infekcijoms. Per\u0161alimu serga\u00adma i\u0161tisus metus, ta\u010diau ankstyv\u0105 pavasar\u012f, v\u0117lyv\u0105 rude\u00adn\u012f sergamumas ypa\u010d padid\u0117ja. \u016amin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pa\u00advimo tak\u0173 virusin\u0117 infekcija \u2013 tai viena da\u017eniausi\u0173 lig\u0173, kuria kasmet suaugusieji serga 2\u20135 kartus, o mokykli\u00adnio am\u017eiaus vaikai \u2013 7\u201310 kart\u0173 (2). \u016amini\u0173 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 (\u016aVKTI) simptomai yra to\u00adkie da\u017eni, kad diagnozei pakanka klinikos, tad da\u017enas \u017emogus, pasteb\u0117j\u0119s \u0161iuos simptomus, imasi simptomini\u0173 gydymo priemoni\u0173. Rinovirusai \u2013 da\u017eniausi \u016aVKTI su\u00adk\u0117l\u0117jai (2). Informacijos apie virus\u0173, sukelian\u010di\u0173 \u016aVK\u00adTI, sandar\u0105 yra gana daug, ta\u010diau tr\u016bksta informacijos, kaip jie veikia simptomatik\u0105. Vis d\u0117lto simptom\u0173 pasi\u00adrei\u0161kimas bei sunkumas priklauso ne tik nuo suk\u0117l\u0117jo, bet ir asmens organizmo b\u016bkl\u0117s, gretutini\u0173 lig\u0173, am\u017eiaus. \u012eprastai virusin\u0117s \u016aVKTI gydomos simptomi\u0161kai: antipiretikais \/ analgetikais, kosul\u012f slopinan\u010diais ar atsi\u00adkos\u0117jim\u0105 skatinan\u010diais preparatais. Slogai ma\u017einti nau\u00addojami dekongestantai, kurie gali b\u016bti derinami viena\u00adme preparate su nosies gleivin\u0119 apsaugan\u010diomis me\u00add\u017eiagomis, pavyzd\u017eiui, Sinomist<\/i>.<\/p>\n
Gripas ir per\u0161alimas <\/b><\/p>\n
\u0160ios ligos pasirei\u0161kia pana\u0161iais simptomais, sukel\u00adtais virusin\u0117s \u016aVKTI. Rinovirusai sukelia apie 30\u2013 50 proc. vis\u0173 per\u0161alim\u0173, o koronavirusai \u2013 antri pagal da\u017en\u012f \u016aVKTI suk\u0117l\u0117jai (10\u201315 proc.) (3). Gripo viru\u00adsai sukelia 5\u201315 proc. \u016aVKTI, o per\u0161alim\u0173 virusai, to\u00adkie kaip respiracinis sincitinis virusas, yra atsakingi u\u017e \u012f grip\u0105 pana\u0161\u0173 per\u0161alim\u0105 (4), taigi gripas bei per\u0161ali\u00admas dalijasi ne tik simptomatika, bet ir etiologija. Per\u00ad\u0161alimas \u2013 tai trumpai trunkanti, nesunkios eigos liga, kurios vieni pirm\u0173j\u0173 simptom\u0173 yra galvos skausmas, \u010diaud\u0117jimas, gerkl\u0117s skausmas, v\u0117liau atsiranda nosies i\u0161skyros ir u\u017egulimas, kosulys, bendras silpnumas (5). Da\u017eniausiai simptomai pasirei\u0161kia greitai ir 2\u20133 dien\u0105 po infekcijos tampa itin i\u0161reik\u0161ti, gali t\u0119stis 7\u201310 die\u00adn\u0173, o kai kurie (tokie kaip kosulys) \u2013 net iki 3 savai\u00ad\u010di\u0173 (3). Per\u0161alus labai retai pasirei\u0161kia febrili tempera\u00adt\u016bra. Moksliniuose tyrimuose tiriant galim\u0105 s\u0105saj\u0105 tarp viruso, suk\u0117lusio per\u0161alim\u0105, ir simptom\u0173, nustatyta, kad n\u0117ra specifini\u0173 simptom\u0173 skirtingiems virus\u0173 ti\u00adpams (6). Histologiniuose tyrimuose tiriant savanori\u0173, sergan\u010di\u0173 rinovirusine infekcija, nosies epitel\u012f, nebuvo nustatyta morfologini\u0173 poky\u010di\u0173, i\u0161skyrus polimorfo\u00adnuklearini\u0173 leukocit\u0173 pagaus\u0117jim\u0105 ligos prad\u017eioje (9). Gripas pasirei\u0161kia staiga didele temperat\u016bra, galvos skausmu, kosuliu, gerkl\u0117s skausmu, raumen\u0173 skausmu, nosies u\u017egulimu, bendru silpnumu ir apetito praradimu (7). Da\u017eniausi gripo prana\u0161ai \u2013 didel\u0117 temperat\u016bra ir ko\u00adsulys. Tyrimais nustatyta, kad \u0161ie du simptomai 80 proc. atvej\u0173 padeda diferencijuoti grip\u0105 nuo per\u0161alimo (7).<\/p>\n
Kada ir su kokiais simptomais susiduriame? <\/b><\/p>\n
Simptomai pasirei\u0161kia esant kv\u0117pavimo tak\u0173 ir imu\u00adnin\u0117s sistemos atsakui \u012f virusin\u0119 infekcij\u0105 (8). Virusai, patek\u0119 \u012f vir\u0161utinius kv\u0117pavimo takus, spar\u010diai daugina\u00adsi, vystosi u\u017edegimas ir atsiranda simptom\u0173 (1 pav.<\/i>). Ti\u00adriant simptom\u0173 pasirei\u0161kim\u0105, nustatyta, kad anks\u010diausiai pasirei\u0161kia galvos skausmas, \u010diaudulys, \u0161al\u010dio poj\u016btis, bendras negalavimas (5). V\u0117liausi simptomai \u2013 nosies i\u0161\u00adskyros, nosies u\u017egulimas ir kosulys. Neretai sergant var\u00adgina a\u0161arojimas, gerkl\u0117s per\u0161\u0117jimas ar skausmas. Kar\u0161\u00ad\u010diavimas da\u017enai yra vienas ankstyv\u0173j\u0173 gripo simptom\u0173.<\/p>\n
Rykl\u0117s per\u0161\u0117jimas (skausmas) neretai b\u016bna vienas anks\u010diausi\u0173 \u016aVKTI po\u017eymi\u0173. \u0160\u012f simptom\u0105 lemia anks\u00adtyva virusin\u0117 nosiarykl\u0117s infekcija (10). Rykl\u0117s per\u0161\u0117ji\u00adm\u0105 gali lemti kv\u0117pavimo takuose veikiant virusinei in\u00adfekcijai susidar\u0119s bradikininas, nes intranazalinis bradi\u00adkinino i\u0161siskyrimas sukelia rinit\u0105 ir rykl\u0117s skausm\u0105 (11, 12). Rykl\u0117s per\u0161\u0117jimas gali peraugti \u012f skausm\u0105, lydim\u0105 rinofaringito, faringito ar tonzilito (13). Rykl\u0117s skausm\u0105 sukelia prostaglandin\u0173 ir bradikinino poveikis nerv\u0173 ga\u00adl\u016bn\u0117l\u0117ms. Jam mal\u0161inti galima vartoti specialias pastiles, pur\u0161kalus, skalavimo skys\u010dius. Dauguma j\u0173 pasi\u017eymi ne tik skausm\u0105 mal\u0161inan\u010diu poveikiu, bet ir apsaugo gleivi\u00adn\u0119 nuo patogen\u0173 ar net veikia kaip antiseptikas.<\/p>\n
Kitas prasidedan\u010dios \u016aVKTI prana\u0161as \u2013 \u010diaudu\u00adlys. \u010ciaudulio refleksas yra valdomas per tri\u0161ak\u012f nerv\u0105, kuris apr\u016bpina nosies ir prieki\u00adn\u0117s nosiarykl\u0117s dalies gleivin\u0119 sensorin\u0117mis skaidulomis (14, 15). \u010ciaud\u0117jim\u0105 sukelia u\u017ede\u00adgiminis procesas nosies bei no\u00adsiarykl\u0117s gleivin\u0117je, kuris ir sti\u00admuliuoja tri\u0161ak\u012f nerv\u0105 (2 pav.<\/i>). \u010ciaudint su stipria oro srove bandoma pa\u0161alinti dirgikl\u012f. Taip organizmas m\u0117gina apsivalyti nuo kv\u0117pavimo takus dirginan\u00ad\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. Vadinasi, nusi\u00ad\u010diaud\u0117j\u0119 \u012f aplink\u0105 paskleid\u017eia\u00adme ir virusus, ir padedame plisti infekcijai, tod\u0117l \u010diaudint reikia prisidengti nos\u012f ir burn\u0105.<\/p>\n
Aki\u0173 a\u0161arojimas da\u017enai pa\u00adsirei\u0161kia su alerginiu ar infekci\u00adniu rinitu. Apie 70 proc. 7 met\u0173 vaik\u0173 aki\u0173 a\u0161arojim\u0105 lemia aler\u00adgija ar \u016aVKTI (19). Nosies a\u0161ar\u0173 latakas gali b\u016bti u\u017e\u00adspaustas ties jo atsiv\u0117rimo \u012f nosies ertm\u0119 vieta esant u\u017edegiminiams pakitimams bei kraujagysli\u0173 dilatacijai nosies epitelyje, o tai lemia a\u0161ar\u0173 kaupim\u0105si ir a\u0161aro\u00adjim\u0105. Nosies a\u0161ar\u0173 latakas turi kraujagysli\u0173 tinkl\u0105, pa\u00adna\u0161\u0173 kaip nosies epitelyje, bei \u0161i\u0173 kraujagysli\u0173 pripl\u016b\u00addimas gali sukelti latako obstrukcij\u0105 (20). Nosies u\u017egulim\u0105 lemia ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timas nosies glei\u00advin\u0117je, j\u012f sukelia vazodilatacini\u0173 mediatori\u0173, toki\u0173 kaip bradikininas, i\u0161skyrimas sergant u\u017edegimu (17, 18).<\/p>\n
Kosulys taip pat yra da\u017enas \u016aVKTI palydovas, jis gali varginti 3 savaites ir net ilgiau (21), taip pat tai da\u017eniausia kreipimosi \u012f gydytoj\u0105 prie\u017eastis (22). Kosul\u012f sukelia kla\u00adjoklio nervo stimuliavimas, dirginant nervines skaidulas, esan\u010dias gerklose ir \u017eemiau (3 pav.<\/i>) (23). Taigi kv\u0117pavi\u00admo tak\u0173 u\u017edegimas turi nusileisti iki gerkl\u0173, kad atsirast\u0173 kosulys. Pirmomis \u016aVKTI dienomis pasirei\u0161kia sausas kosulys, kuris vargina pacient\u0105. Da\u017enai neproduktyvus kosulys yra kosulio reflekso padid\u0117jusio aktyvumo pada\u00adrinys. \u012eprastai kosulys yra mechaninio dirginimo gerklo\u00adse padarinys, ta\u010diau, esant padid\u0117jusiam kosulio reflekso aktyvumui, kosulys gali pasireik\u0161ti spontani\u0161kai ar kaip atsakas \u012f stimul\u0105, kuris normaliomis s\u0105lygomis nesukelt\u0173 kosulio, pavyz\u00add\u017eiui, \u0161altas oras. Produktyvus kosulys sergant \u016aVKTI da\u017eniausiai atsiranda v\u0117liau ir gali b\u016bti infekcijos leidimosi \u012f apatinius kv\u0117pavimo takus bei padi\u00add\u0117jusios gleivi\u0173 sekrecijos po\u017eymis. Per\u0161alimo virusai \u012fprastai nesukelia reik\u0161mingo kv\u0117pavimo tak\u0173 epitelio pa\u017eeidimo, o gripo virusas gali pa\u017eeis\u00adti kv\u0117pavimo tak\u0173 epitelio l\u0105steles. \u0160is esminis skirtumas leid\u017eia suprasti, ko\u00add\u0117l grip\u0105 da\u017enai lydi kosulys (7).<\/p>\n
Galvos skausmas taip pat gali pasireik\u0161ti sergant \u016aVKTI (5). Ti\u00adriant pacientus, kuriuos vargino \u016aVKTI sukeltas gerkl\u0117s skausmas, net 60 proc. tiriam\u0173j\u0173 jaut\u0117 galvos skausm\u0105 (24). Manoma, kad galvos skausm\u0105 sukelia citokinai, atsiran\u00addantys imunin\u0117ms l\u0105stel\u0117ms s\u0105vei\u00adkaujant su virusais (25). Skausmo i\u0161\u00adsivystymo mechanizmas n\u0117ra tiksliai \u017einomas, ta\u010diau \u012fdomu tai, kad citokin\u0173 sukeltas galvos skausmas da\u017e\u00adniausiai pasirei\u0161kia su bendru silpnumu, apetito stoka, bendru negalavimu ir depresija, o visi \u0161ie simptomai da\u017eni ir sergant \u016aVKTI. Raumen\u0173 skausmas \u2013 taip pat da\u017enas \u016aVKTI pa\u00adlydovas. 50 proc. pacient\u0173 jau\u010dia raumen\u0173 maudim\u0105 ar \/ ir skausm\u0105 (24). Raumen\u0173 skausmas da\u017eniausiai pa\u00adsirei\u0161kia d\u0117l citokin\u0173 poveikio skeleto raumenims (26).<\/p>\n
Sloga \u2013 vienas da\u017eniausi\u0173 \u016aVKTI simptom\u0173 <\/b><\/p>\n
Vandeningos nosies i\u0161skyros \u2013 tai ankstyvas vir\u0161u\u00adtini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 simptomas, da\u017enai pasirei\u0161kian\u00adtis su \u010diauduliu. Sloga (rinitas) vargina daugum\u0105 suau\u00adgusi\u0173j\u0173, ypa\u010d \u0161altuoju met\u0173 laiku, did\u0117jant sergamumu virusin\u0117mis infekcijomis. Ankstyva varv\u0117jimo i\u0161 nosies faz\u0117, kaip ir \u010diaudu\u00adlys, yra susij\u0119 su tri\u0161akio nervo dirginimu. Nosies i\u0161\u00adskyr\u0173 ir skrepli\u0173 spalva atspindi ne infekcijos prigim\u00adt\u012f, o u\u017edegiminio atsako sunkum\u0105 (16). Neutrofilai ir prou\u017edegiminiai monocitai turi azurofilini\u0173 granuli\u0173, kurios yra \u017ealios spalvos d\u0117l jose esan\u010dio baltymo mie\u00adloperoksidaz\u0117s. Kai nosies i\u0161skyrose yra nedaug leu\u00adkocit\u0173, jos b\u016bna bespalv\u0117s ar baltos. Did\u0117jant leukoci\u00adt\u0173 kiekiui, tampa geltonos, o esant dideliam leukocit\u0173 kiekiui \u2013 \u017ealios (16). Varv\u0117jimas i\u0161 nosies yra tikrai da\u017enas simptomas, sukeliantis diskomfort\u0105. Sloguojant neretai suma\u017e\u0117ja darbo na\u0161umas, kartais net fizinis aktyvumas. Sloga da\u017enai pasirei\u0161kia ne tik varv\u0117jimu i\u0161 nosies, bet ir gali lemti bendr\u0105 silpnum\u0105, galvos skausm\u0105, kitus sistemi\u00adnius organizmo simptomus (1). Laiku gydoma sloga kei\u010dia toki\u0173 lig\u0173, kaip \u016aVKTI, astma, sinusitas ar l\u0117ti\u00adnis vidurin\u0117s ausies u\u017edegimas, eig\u0105.<\/p>\n
Sinomist <\/i><\/b>\u2013 nosies gleivin\u0117s paburkimui ir pa\u017eeidimui ma\u017einti <\/b><\/p>\n
Sinomist <\/i>yra preparatas, skirtas suma\u017einti slogos su\u00adkeliam\u0105 diskomfort\u0105. Jo sud\u0117tyje esantis ksilometazo\u00adlino hidrochloridas yra alfa adrenerginis simpatikomi\u00admetikas. Jis sutraukia kraujagysles ir ma\u017eina gleivin\u0117s paburkim\u0105. Poveikis paprastai prasideda po 5\u201310 min. ir pasirei\u0161kia pager\u0117jusiu kv\u0117pavimu pro nos\u012f d\u0117l suma\u00ad\u017e\u0117jusio gleivin\u0117s paburkimo bei geresnio gleivi\u0173 nute\u00adk\u0117jimo. Kita sudedamoji Sinomist <\/i>dalis \u2013 dekspanteno\u00adlis \u2013 yra alkoholinis pantoteno r\u016bg\u0161ties analogas, kuris d\u0117l tarpin\u0117s transformacijos sukelia tok\u012f pat\u012f biologin\u012f poveik\u012f kaip ir pantoteno r\u016bg\u0161tis. Pastaroji ir jos drus\u00adkos yra vandenyje tirp\u016bs vitaminai, kurie kaip kofermen\u00adtas A dalyvauja daugelyje metabolini\u0173 proces\u0173 \u2013 skati\u00adna baltym\u0173 ir kortikosteroid\u0173 sintez\u0119, antik\u016bn\u0173 gamy\u00adb\u0105. Be to, kofermentas A dalyvauja lipid\u0173, kurie, kaip ir odos riebalai, atlieka svarbi\u0105 apsaugom\u0105j\u0105 funkcij\u0105, bei amino sacharid\u0173 acetilinime, kurie padeda \u012fvairi\u0173 mu\u00adkopolisacharid\u0173 sintezei. Dekspantenolis turi epitel\u012f ap\u00adsaugant\u012f poveik\u012f ir skatina \u017eaizd\u0173 gijim\u0105.<\/p>\n
Suaugusiesiems ir vyresniems kaip 6 met\u0173 vaikams pagal poreik\u012f Sinomist <\/i>1 mg\/ml nosies pur\u0161kalo reikia \u012fpurk\u0161ti 1 k. \u012f kiekvien\u0105 nosies land\u0105, bet ne daugiau kaip 3 k.\/p. Didesni\u0173 dozi\u0173, negu rekomenduojama, varto\u00adti negalima. Sinomist <\/i>nosies pur\u0161kalo negalima varto\u00adti ilgiau kaip 7 dienas, nebent gydytojas nurod\u0117 kitaip.<\/p>\n
Pareng\u0117 gyd. J\u016brat\u0117 Bazevi\u010dien\u0117<\/i><\/p>\n
\u0160altinis: „Intenistas”, 2017m, Nr.2<\/i><\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\u012evadas Permainingi orai, temperat\u016br\u0173 kaita sudaro palankias s\u0105lygas plisti virusin\u0117ms infekcijoms. Per\u0161alimu serga\u00adma i\u0161tisus metus, ta\u010diau ankstyv\u0105 pavasar\u012f, v\u0117lyv\u0105 rude\u00adn\u012f sergamumas ypa\u010d padid\u0117ja. \u016amin\u0117 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pa\u00advimo tak\u0173 virusin\u0117 infekcija \u2013 tai viena da\u017eniausi\u0173 lig\u0173, kuria kasmet suaugusieji serga 2\u20135 kartus, o mokykli\u00adnio am\u017eiaus vaikai \u2013 7\u201310 kart\u0173 (2). \u016amini\u0173 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcij\u0173 (\u016aVKTI) simptomai…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1079,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[25679,515,7432,517,25680,25678,9,25677,1406,8],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-1078","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-ciaudulys","tag-gripas","tag-infekcija","tag-kosulys","tag-pasireiskia","tag-sinomist","tag-sloga","tag-tokie","tag-virusai","tag-virusas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1078","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1078"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1078\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1079"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1078"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1078"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1078"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1078"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1078"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}