{"id":10782,"date":"2010-10-13T18:00:00","date_gmt":"2010-10-13T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-10-13T18:00:00","modified_gmt":"2010-10-13T18:00:00","slug":"kai-skydliaukes-sutrikimai-ima-kelti-pavoju","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kai-skydliaukes-sutrikimai-ima-kelti-pavoju\/10782\/","title":{"rendered":"Kai skydliauk\u0117s sutrikimai ima kelti pavoj\u0173"},"content":{"rendered":"
Pasteb\u0117jote, kad imate grei\u010diau ir da\u017eniau pavargti? Kamuoja mieguistumas ir \u0161altkr\u0117tis? Jeigu prie \u0161i\u0173 simptom\u0173 dar galite prid\u0117ti u\u017emar\u0161um\u0105 ir sutrikus\u012f d\u0117mesingum\u0105, pats laikas pasitikrinti skydliauk\u0119.
\n <\/div>\n
Gali b\u016bti, kad visi \u0161ie simptomai – jodo deficito j\u016bs\u0173 organizme ir endeminio g\u016b\u017eio – strumos – vystymosi pasekm\u0117. Prasid\u0117jus tokiai patologijai nei joduota druska, nei kiti produktai, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra \u0161io mikroelemento, jau nebepad\u0117s.<\/div>\n
 <\/div>\n
Tur\u0117tume gauti, bet…<\/strong><\/div>\n
 Jodo deficito problem\u0105 \u012fveikti visai nesud\u0117tinga. Juk jodas – pigus halogenas, o ne brangusis metalas. Atrodo, amerikie\u010diai yra paskai\u010diav\u0119, kad \u0161alies mastu jodo profilaktika vienam \u017emogui per metus kainuoja vos vien\u0105 cent\u0105. Tuo metu vienintelio paciento su tokia skydliauk\u0117s patologija kaip struma gydymas kainuoja \u0161imtus milijon\u0173 doleri\u0173. Dauguma m\u016bs\u0173 per dien\u0105 gauname 40–80 mkg jodo, kai rekomenduojamoji norma yra 150 mkg. N\u0117\u0161\u010diosioms ji, beje, dar didesn\u0117 – 200 mkg per dien\u0105, ta\u010diau da\u017ena besilaukianti moteris, priklausomai nuo to, kokiame regione gyvena, jodo gauna 2,5–5 kartus ma\u017eiau nei reikia.<\/div>\n
Daug jodo yra j\u016bros \u017euvyje, j\u016br\u017eol\u0117se, kiek ma\u017eiau – g\u0117lavanden\u0117se \u017euvyse. Ta\u010diau pagrindinis jodo \u0161altinis vis d\u0117lto yra augalinis maistas. Atrodyt\u0173, papildyti jodo atsargas d\u0117l to tur\u0117t\u0173 b\u016bti dar papras\u010diau, bet yra, kas tam kliudo. Pavyzd\u017eiui, kalcio ir fluoro drusk\u0173 perteklius organizme sukelia s\u0105lygin\u012f jodo nepakankamum\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
 „U\u017esl\u0117ptas badas“<\/strong><\/div>\n
Kod\u0117l, jei viskas taip blogai, niekas neskelbia pavojaus?<\/div>\n
Skelbia, tik ne visi ir ne visada girdime, apie k\u0105 mus \u012fsp\u0117ja medikai. Galb\u016bt d\u0117l to, kad nedidelis jodo deficitas \u017emogaus organizme da\u017enai nepasirei\u0161kia jokiais i\u0161oriniais simptomais. D\u0117l to specialistai j\u012f ir vadina „u\u017esl\u0117ptu badu. \u017dmon\u0117ms, gyvenantiems regionuose, kuriuose galimas jodo stygius, medikai pataria gardinti maist\u0105 joduota druska (santykis tur\u0117t\u0173 b\u016bti 1–2,5 g kalio jodido 100 kg druskos). Vartojant j\u0105 nuo ankstyvo am\u017eiaus, galima apsisaugoti nuo strumos, o esant padid\u0117jusiai skydliaukei, pristabdomas ligos progresavimas. D\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties itin nepalankiuose regionuose mokyklinio am\u017eiaus vaikams net skiriama 1–2 mg kalio jodido per savait\u0119.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kod\u0117l tai svarbu?<\/strong><\/div>\n
Jeigu organizmas gauna ma\u017eiau kaip 100 mkg jodo per par\u0105, pradeda vystytis vadinamasis kompensuojamasis skydliauk\u0117s i\u0161ve\u0161\u0117jimas. Jos mas\u0117 kartais padid\u0117ja iki 40–60 g, kai normali siekia iki 35 g.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pavojaus \u017eenklai<\/strong><\/div>\n
 Vis d\u0117lto jodo nepakankamumas aplinkoje dar n\u0117ra nuosprendis. Daugyb\u0117 tokiomis s\u0105lygomis gyvenan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 niekada nesuserga struma. Taip yra d\u0117l to, kad ligai atsirasti, be jodo tr\u016bkumo aplinkoje, reikalingi ir kiti veiksniai. Prie to prisideda ir nesubalansuota mityba, fizinis persitempimas, prastos socialin\u0117s ir buities s\u0105lygos, \u012fvairios intoksikacijos, nerv\u0173 ir endokrinin\u0117s sistemos sutrikimai, su lytine branda susij\u0119 hormoniniai pakitimai organizme. Kai negauname pakankamai jodo i\u0161 aplinkos, o \u0161\u012f tr\u016bkum\u0105 kompensuoti turintys vidiniai organizmo mechanizmai yra sutrik\u0119, kraujyje ir skydliauk\u0117s audiniuose suma\u017e\u0117ja jodo lygis. O tai jau s\u0105lygos ligai atsirasti. Struma paprastai susergama jauname am\u017eiuje, iki trisde\u0161imties. Po 30 met\u0173 \u0161i liga retesn\u0117. Taip pat da\u017eniau serga moterys nei vyrai – tai veikiausiai susij\u0119 su hormoniniais organizmo ypatumais. Kol endeminis g\u016b\u017eys nedidelis, \u017emogus neturi joki\u0173 nusiskundim\u0173 d\u0117l sveikatos, tad jeigu struma diagnozuojama, tai da\u017eniausiai \u012fvyksta atsitiktinai: per i\u0161orin\u0119 gydytojo ap\u017ei\u016br\u0105, atliekant tyrim\u0105 ultragarsu ar pan. Strumai \u012fsigal\u0117jus, g\u016b\u017eys u\u017eauga, ir d\u0117l to, kad greta yra svarb\u016bs vidaus organai – gerklos, trach\u0117ja, bronchai, stempl\u0117 ir kt., – atsiranda \u012fvairi\u0173 negalavim\u0173. Pavyzd\u017eiui, pasikei\u010dia ir u\u017ekimsta balsas, kamuoja sausas kosulys<\/a>, sutrinka rijimas, pakeitus k\u016bno pad\u0117t\u012f, u\u017eklumpa dusulio priepuoliai. Kartais miegant gali net sutrikti kv\u0117pavimas ir i\u0161kilti pavojus gyvybei – taip atsitinka pasislinkus trach\u0117jai. Jeigu g\u016b\u017eys sudirgina arba suspaud\u017eia nerv\u0173 kamienus, kai kuriose k\u016bno vietose gali sutrikti prakaito i\u0161siskyrimas, atsirasti akies ply\u0161io pakitim\u0173, i\u0161sipl\u0117sti akies vyzdys (tai vadinama Hornerio sindromu). Kartais g\u016b\u017eys susiformuoja u\u017e kr\u016btinkaulio, tada vienu ry\u0161kiausi\u0173 simptom\u0173 gali tapti dusulys<\/a>, spazminis kosulys<\/a>, patank\u0117j\u0119s \u0161irdies ritmas, astma, kv\u0117pavimo sutrikimai. Gali struma sutrikdyti kraujotak\u0105. Kai jungo vena kraujas teka ne taip, kaip der\u0117t\u0173, pasilenkus galvoje juntamas spaudimas, po kaklo oda i\u0161ry\u0161k\u0117ja venos. I\u0161siple\u010dia ir vir\u0161utin\u0117jekr\u016btin\u0117s srityje esan\u010dios venos. To pasekm\u0117 – padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis ir de\u0161iniojo \u0161irdies skilvelio hipertrofija. Endeminis g\u016b\u017eys gali net i\u0161provokuoti kraujo i\u0161siliejim\u0105 \u012f smegenis. Dar viena galima strumos komplikacija – skydliauk\u0117s u\u017edegimas (tiroiditas). Ta\u010diau ne vienintel\u0117: i\u0161kyla ir hipotireoz\u0117s (galin\u010dios i\u0161sivystyti net \u012f miksidem\u0105 – \u012fgyt\u0105 skydliauk\u0117s hipofunkcij\u0105), endeminio kretinizmo, tireotoksikoz\u0117s, taip pat skydliauk\u0117s audinio virtimo piktybiniu augliu gr\u0117sm\u0117. Pastaroji komplikacija, kai skydliauk\u0117s audinys sutank\u0117ja ir ima spar\u010diai augti, da\u017enesn\u0117 esant mazginiam g\u016b\u017eiui.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Pasteb\u0117jote, kad imate grei\u010diau ir da\u017eniau pavargti? Kamuoja mieguistumas ir \u0161altkr\u0117tis? Jeigu prie \u0161i\u0173 simptom\u0173 dar galite prid\u0117ti u\u017emar\u0161um\u0105 ir sutrikus\u012f d\u0117mesingum\u0105, pats laikas pasitikrinti skydliauk\u0119.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1342,921,517,327],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10782","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-druska","tag-komplikacija","tag-kosulys","tag-venos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10782","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10782"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10782\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10782"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10782"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10782"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10782"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10782"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}