{"id":10783,"date":"2010-10-13T18:00:00","date_gmt":"2010-10-13T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-10-13T18:00:00","modified_gmt":"2010-10-13T18:00:00","slug":"painus-atminties-vingiai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/painus-atminties-vingiai\/10783\/","title":{"rendered":"Pain\u016bs atminties vingiai"},"content":{"rendered":"
Sud\u0117tingas mechanizmas<\/strong><\/div>\n
Mokslininkai teigia, kad \u017emogus \u012fsimena vidutini\u0161kai penktadal\u012f to, k\u0105 i\u0161girsta, ir tris penktadalius to, k\u0105 pamato. Paprastai jis vienu kartu gali u\u017efiksuoti atmintyje septynias raides, i\u0161d\u0117stytas ne pagal ab\u0117c\u0117l\u0119, keturis ar penkis skai\u010dius ir penkis sinonimus. Nuo informacijos gavimo pra\u0117jus 10 valand\u0173, jos u\u017emir\u0161tama 70 procent\u0173. Kaip ir bet kokio kito psichikos proceso, atminties mechanizmas yra sud\u0117tingas. U\u017e jos veikl\u0105 atsakingos strukt\u016bros yra i\u0161sibars\u010diusios \u012fvairiose galvos smegen\u0173 vietose. Vaizdiniai smegen\u0173 tyrimai parod\u0117, kad \u0161ios strukt\u016bros tarpusavyje glaud\u017eiai susijusios. Taigi atminties procese dalyvauja visos smegenys, ta\u010diau pagrindinis kr\u016bvis tenka smegen\u0173 daliai, vadinamai hipokampu. \u017dmogui senstant jis ma\u017e\u0117ja, tod\u0117l pagyvenusiems asmenims sunkiau \u012fsiminti informacij\u0105<\/div>\n
Ar nauja informacija bus i\u0161saugota, lemia ne tik am\u017eius. Tai priklauso ir nuo to, ar ji turi kok\u012f nors emocin\u012f atspalv\u012f – lengviau \u012fsimenama vienokius ar kitokius jausmus suk\u0117lusi nei \u0161iuo po\u017ei\u016briu neutrali informacija. Kitas svarbus veiksnys – kaip nauja informacija susijusi su jau \u017einoma. Skirtingai nei kompiuteris, kuris visus duomenis saugo atskirai, smegenys nuolat ie\u0161ko asociacij\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kai kurie \u012fsp\u016bd\u017eiai i\u0161trinami<\/strong><\/div>\n
Atmintis yra trumpalaik\u0117 ir ilgalaik\u0117. Beveik viskas, su kuo kasdien \u017emogus susiduria, akimirksniu fiksuojama trumpalaik\u0117je atmintyje, o v\u0117liau i\u0161 jos dingsta.<\/div>\n
Pasak kai kuri\u0173 specialist\u0173, klaidingai manoma, kad smegenys \u012fsimena ir nuolat saugo visk\u0105, kas vyksta, ir kad \u0161i\u0105 informacij\u0105 galima pasiekti pasitelkus hipnoz\u0119. I\u0161 ties\u0173 \u017emogus u\u017emir\u0161ta daugiau dalyk\u0173 nei atsimena. Trumpalaik\u0117 atmintis leid\u017eia atlikti papras\u010diausius veiksmus, pavyzd\u017eiui, trumpai, kol bus surinktas, atsiminti reikiam\u0105 telefono numer\u012f. Ji taip pat leid\u017eia analizuoti ir priimti sprendimus, nesukuriant ilgalaiki\u0173 atsiminim\u0173. Ilgalaik\u0117 atmintis, atspindinti patirt\u012f ir i\u0161gyvenimus, daugiausia yra susijusi su galvos smegen\u0173 \u017eieve. \u010cia yra persipyn\u0119 daugiau kaip de\u0161imt milijard\u0173 neuron\u0173 (nerv\u0173 l\u0105steli\u0173), kurie tarp sav\u0119s bendrauja chemini\u0173 med\u017eiag\u0173 ir elektros impulsais. Kaskart, kai \u017emogus k\u0105 nors atsimena – vaizd\u0105, gars\u0105, mint\u012f, suveikia unikalus neuron\u0173 rinkinys. Tai, kas laikoma atsiminimais, i\u0161 ties\u0173 yra nusistov\u0117j\u0119 ry\u0161iai tarp nerv\u0173 l\u0105steli\u0173. Jei \u0161iais ry\u0161iais nesinaudojama, jie silpsta ir i\u0161nyksta. Ir atvirk\u0161\u010diai – naudojami jie stipr\u0117ja. Atmintis pradingsta ir atsikuria pagal vien\u0105 ir t\u0105 pat\u012f d\u0117sn\u012f: pirmiausia i\u0161sitrina sud\u0117tingi ir neseniai patirti \u012fsp\u016bd\u017eiai bei informacija, o grei\u010diausiai atkuriami paprasti ir seniai \u012fsisavinti dalykai.<\/div>\n
 <\/div>\n
Sutrikdomi svarbiausi ry\u0161iai<\/strong><\/div>\n
Prie\u017eas\u010di\u0173, silpninan\u010di\u0173 atmint\u012f, yra nema\u017eai. Da\u017eniausiai tai – galvos traumos, ilgalaikis migdom\u0173j\u0173 ar raminam\u0173j\u0173 vaist\u0173 vartojimas, piktnaud\u017eiavimas alkoholiu, r\u016bkymas. Neigiamai veikia ir depresija<\/a>, nuovargis, nuolatinis nei\u0161simiegojimas ir net informacijos perteklius. Papras\u010diausia \u012fveikti toki\u0105 atminties nusilpimo prie\u017east\u012f kaip vitamin\u0173, mikroelement\u0173 ir vandens tr\u016bkumas. Taigi \u012f savo racion\u0105 reik\u0117t\u0173 \u012ftraukti nauding\u0173 organizmui produkt\u0173: morkos stimuliuoja med\u017eiag\u0173 apykait\u0105, \u017euvys, kuriose gausu riebal\u0173 r\u016bg\u0161\u010di\u0173, stiprina d\u0117mes\u012f, svog\u016bnai gelbsti nuo pervargimo, rie\u0161utai suteikia smegenims energijos. Vertingomis priemon\u0117mis, stiprinan\u010diomis atmint\u012f, laikomas \u017een\u0161enis ir gliukoz\u0117. Stresas ne tik sutrikdo mieg\u0105 bei d\u0117mes\u012f, bet ir veikia biocheminius procesus smegenyse. Skatindamas adrenalino i\u0161siskyrim\u0105, trumpam jis pagerina kraujo cirkuliacij\u0105 ir padeda i\u0161laisvinti audiniuose saugomas energijos atsargas. Ta\u010diau po kurio laiko streso hormonai pradeda trukdyti gliukozei patekti \u012f hipokamp\u0105 – svarbiausi\u0105 atminties grand\u012f, tod\u0117l smegenyse pritr\u016bksta energijos, o ilgainiui tai sutrikdo ry\u0161ius tarp neuron\u0173 ir skatina hipokampo nykim\u0105. Teigiama, kad ramus \u017emogus sugeba \u012fsiminti du kartus daugiau informacijos nei tas, kuris junta vidin\u0119 \u012ftamp\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Smegenis b\u016btina lavinti<\/strong><\/div>\n
Da\u017enai atminties pablog\u0117jimas susij\u0119s su \u017emogaus i\u0161\u0117jimu \u012f pensij\u0105. Tada kei\u010diasi \u012fprastas gyvenimo b\u016bdas ir ritmas, suma\u017e\u0117ja protinis ir fizinis kr\u016bvis, bendravimas tampa ribotas. Atmintis priklauso ir nuo gyvenimo aktyvumo, tod\u0117l labai svarbu bet kokio am\u017eiaus \u017emon\u0117ms gyventi visavert\u012f gyvenim\u0105: bendrauti, dom\u0117tis naujais dalykais, myl\u0117ti supant\u012f pasaul\u012f ir save. I\u0161sibla\u0161kymas susij\u0119s su d\u0117mesio stoka, kaip pasakyt\u0173 mokslininkai – su informacijos u\u017era\u0161ymo procesu. Juk kai kurie dalykai daromi automati\u0161kai, o su am\u017eiumi toki\u0173 veiksm\u0173 atsiranda vis daugiau.<\/div>\n
Tod\u0117l, bandydami veiksm\u0105 „atsukti“ atgal, daugelis turi prisipa\u017einti, kad nieko neatsimena: „Ar u\u017erakinau duris?“, „Ar i\u0161jungiau lygintuv\u0105?“, „Kur pad\u0117jau pa\u017eym\u0117jim\u0105?“ Pirmoji priemon\u0117, kad nekamuot\u0173 tokie ir pana\u0161\u016bs klausimai – smegenis „perjungti“ s\u0105moningam darbui. O turint laiko galima pasitreniruoti: u\u017esimerkus mintyse atlikti \u012fprastus veiksmus – u\u017esiplikyti arbat\u017eoli\u0173, sutvarkyti kambar\u012f, \u012fveikti keli\u0105 iki darboviet\u0117s. Smegen\u0173 lavinimas toks pat svarbus organizmui kaip ir k\u016bno. Tad, be sporto ir reguliari\u0173 fizini\u0173 kr\u016bvi\u0173, sustiprinan\u010di\u0173 smegen\u0173 apr\u016bpinim\u0105 krauju, svarbu daryti ir pratimus atmin\u010diai gerinti. Per dien\u0105 jiems reik\u0117t\u0173 skirti bent 20 minu\u010di\u0173. Pati papras\u010diausia atminties treniruot\u0117 – spr\u0119sti kry\u017eia\u017eod\u017eius.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Mokslininkai teigia, kad \u017emogus \u012fsimena vidutini\u0161kai penktadal\u012f to, k\u0105 i\u0161girsta, ir tris penktadalius to, k\u0105 pamato. Paprastai jis vienu kartu gali u\u017efiksuoti atmintyje septynias raides, i\u0161d\u0117stytas ne pagal ab\u0117c\u0117l\u0119, keturis ar penkis skai\u010dius ir penkis sinonimus. Nuo informacijos gavimo pra\u0117jus 10 valand\u0173, jos u\u017emir\u0161tama 70 procent\u0173. Kaip ir bet kokio kito psichikos proceso, atminties mechanizmas yra sud\u0117tingas.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[1214,125,1181],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10783","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-atmintis","tag-rukymas","tag-smegenys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10783","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10783"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10783\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10783"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10783"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10783"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10783"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10783"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}