\u012evadas <\/b><\/p>\n
Ma\u017edaug kas penktas insultas yra nustatomas vertebrobaziliniame (V\/B) baseine (1). Ta\u010diau d\u0117l reliatyviai sunkios diagnostikos, skirtingos patofi- ziologijos ir insulto rizikos V\/B baseino insultams buvo skiriama gerokai ma\u017eiau d\u0117mesio, palyginti su priekin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos insultais. Atsiradus kompiuterin\u0117s tomografijos angiografijos (KTA) ir magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) tyri- mams, gerokai palengv\u0117jo V\/B insulto diagnostika, o atsiradus galimybei stentuoti slankstelines arteri- jas (SA) ar atlikti endovaskulin\u012f pl\u0117tim\u0105 V\/B krau- jagysl\u0117se, ypa\u010d padid\u0117jo susidom\u0117jimas V\/B krau- jotakos sutrikimais ir indikacijomis arterij\u0173 rekons- trukcijai. Anks\u010diau buvo manoma, kad V\/B insult\u0173 pasikartojimo rizika yra ma\u017eesn\u0117 nei priekin\u0117s sme- gen\u0173 cirkuliacijos insult\u0173, ta\u010diau dabartiniai duo- menys rodo, kad \u0161i rizika yra tokia pat didel\u0117 arba net didesn\u0117 (24).<\/p>\n
V\/B kraujotakos anatomija <\/b><\/p>\n
U\u017epakalin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos baseinas apima SA, pamatin\u0119 arterij\u0105 ir u\u017epakalines sme- gen\u0173 arterijas su \u0161akomis. SA yra skirstoma \u012f 4 segmentus. U\u017epakalin\u0117s smegen\u0173 cirkuliaci- jos kraujagysl\u0117ms b\u016bdingi anatominiai variantai, kurie gali b\u016bti svarb\u016bs vertinant insulto rizik\u0105 V\/B baseine. Ketvir\u010diui populiacijos b\u016bdinga vienos i\u0161 SA hipoplazija, ta\u010diau \u0161is anatominis variantas da\u017e- nesnis pacientams, patyrusiems V\/B baseino insul- t\u0105 (2). SA gali atsi\u0161akoti tiesiai i\u0161 aortos lanko. Taip pat b\u016bdingi \u012fvair\u016bs Vilizijaus rato anatominiai vari- antai, arterij\u0173 hipoplazijos ar aplazijos.<\/p>\n
V\/B baseino i\u0161emijos etiologija <\/b><\/p>\n
Remiantis JAV registro duomenimis, da\u017eniausia u\u017epakalin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos insulto prie\u017eastis yra embolizacija (40 proc.), kiek retesn\u0117 \u2013 stambi\u0173- j\u0173 arterij\u0173 obliteruojanti ateroskleroz\u0117 (32 proc.), o likusi dalis insult\u0173 yra susijusi su smulki\u0173j\u0173 arteri- j\u0173 okliuzijomis, kitomis retesn\u0117mis prie\u017eastimis ar yra ne\u017einomos etiologijos (25). Viena da\u017enesni\u0173 i\u0161emijos prie\u017eas\u010di\u0173 yra \u0161irdies ar stambi\u0173j\u0173 arterij\u0173 embolizacija. Ateroskleroz\u0117 da\u017eniausiai pa\u017eeid\u017eia SA \u017eio- tis, kur arterija atsi\u0161akoja nuo poraktin\u0117s arterijos (V1 segmentas), taip pat viet\u0105, kur arterija perveria kiet\u0105j\u012f smegen\u0173 dangal\u0105 (dura mater<\/i>), pamatin\u0117s arterijos proksimalin\u012f ir vidurin\u012f segmentus. D\u0117l arterijose susiformavusios sklerozin\u0117s plok\u0161te\u00adl\u0117s vystosi stenoz\u0117. Neseniai atliktu stebimuoju tyrimu nustatyta, kad pakartotino V\/B insulto ri\u00adzika yra 3 kartus didesn\u0117, jei yra V\/B baseino ar\u00adterijos stenoz\u0117 (26\u201328). Ateroma gali b\u016bti ir em\u00adbolizacijos prie\u017eastis, jei plok\u0161tel\u0117 n\u0117ra stabili. <\/span><\/p>\n Taip pat reikia pamin\u0117ti ir nuvogimo sindrom\u0105, kai d\u0117l proksimaliau SA atsi\u0161akojimo yra u\u017eakusi poraktin\u0117 arterija ir kraujas i\u0161 smegen\u0173 yra vagia\u00admas \u012f rank\u0105. Jauniems \u017emon\u0117ms V\/B baseino i\u0161emijos da\u017e\u00adnesn\u0117 prie\u017eastis yra SA disekacija, kuri gali i\u0161sivys\u00adtyti d\u0117l traumos arba b\u016bti spontanin\u0117. Da\u017eniausia disekacijos vieta yra V2 ir V3 segmentai, o i\u0161emi\u00adja i\u0161sivysto labiau d\u0117l tromb\u0173 i\u0161 disekacijos vietos embolizavimo, o ne d\u0117l hemodinamikos sutrikimo. Dar viena i\u0161emijos prie\u017eastis \u2013 V\/B kraujagys\u00adli\u0173 dolichoektazija, d\u0117l kurios arterijoje gali susifor\u00admuoti trombas, \u0161is gali embolizuoti distaliau esan\u00ad\u010dias arterijas arba sukelti arterijos okliuzij\u0105. Kitos retos prie\u017eastys: Fabry liga, skatinanti vas\u00adkulopatij\u0105, gigantini\u0173 l\u0105steli\u0173 arteriitas ir kt.<\/p>\n V\/B baseino i\u0161emijos klinika ir diagnostika <\/b><\/p>\n V\/B baseino i\u0161emija gali pasireik\u0161ti didele \u012fvai\u00adrove simptom\u0173 ir po\u017eymi\u0173, o klasikiniai u\u017epaka\u00adlin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos sindromai diagnozuo\u00adjami gana retai. Nustatyta, kad da\u017eniausi simpto\u00admai yra svaigimas (47 proc.), vienos pus\u0117s gal\u016b\u00adni\u0173 silpnumas (41 proc.), dizartrija (31 proc.), gal\u00advos skausmas (28 proc.), pykinimas ar v\u0117mimas (27 proc.). Da\u017eniausi po\u017eymiai \u2013 vienos pus\u0117s gal\u016b\u00adni\u0173 silpnumas (38 proc.), eisenos sutrikimai, ataksija (31 proc.), vienos pus\u0117s gal\u016bni\u0173 ataksija (30 proc.), dizartrija (28 proc.) ir nistagmas (24 proc.) (3). Dau\u00adguma j\u0173 n\u0117ra specifi\u0161ki V\/B baseino i\u0161emijai, ypa\u010d jei pasirei\u0161kia izoliuotai vienas po\u017eymis ar simp\u00adtomas. Motorikos sutrikimas gali pasireik\u0161ti nuo silpnumo iki paraly\u017eiaus ir bet kokiu gal\u016bni\u0173 de\u00adriniu \u2013 nuo vienos iki kvadriplegijos, o kartais net skirtingai kiekvieno priepuolio metu (29). Jutimo sutrikimai taip pat gali pasireik\u0161ti nuo aptirpimo iki parestezijos bet kokiu gal\u016bni\u0173 deriniu arba veido ir burnos. B\u016bdinga homonimin\u0117 hemianopsija, dis\u00adfagija, dizartrija ir izoliuotas s\u0105mon\u0117s sutrikimas.<\/p>\n Yra b\u016bkli\u0173, kurios pasirei\u0161kia labai pana\u0161iai kaip ir V\/B baseino insultas, tod\u0117l diagnostika vien pagal klinik\u0105 yra sud\u0117tinga. Svaigim\u0105 d\u0117l periferin\u0117s vas\u00adkulopatijos nuo insulto padeda diferencijuoti HINTS testas (4). Taip pat diferencinei diagnostikai svarbios ligos yra centrin\u0117 tilto mielinoz\u0117, Wernicke encefa\u00adlopatija, bazilin\u0117 migrena. Kai kuriais atvejais V\/B baseino insulto po\u017ey\u00admiai klaidina nustatant diagnoz\u0119, pavyzd\u017eiui, gal\u00advos smegen\u0173 kamieno ar gumburo insultas gali pa\u00adsireik\u0161ti pana\u0161iais \u012f epilepsij\u0105 traukuliais, tod\u0117l ga\u00adlima klaidingai diagnozuoti epilepsij\u0105. \u0160iuo atve\u00adju svarbu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f vyzd\u017ei\u0173 ir aki\u0173 judesi\u0173 sutrikimus (5).<\/p>\n Buvo atliktas tyrimas, kuriame 3 nesusij\u0119 ne\u00adurologai vien remdamiesi klinika, tur\u0117jo nusta\u00adtyti tik\u0117tiniausi\u0105 insulto basein\u0105 (31). Paai\u0161k\u0117jo, kad V\/B insulto diagnozavimo jautrumas vien re\u00admiantis klinika yra 54\u201370 proc., o specifi\u0161kumas \u2013 84\u201389 proc., taigi klinikin\u0117je praktikoje u\u017etikrin\u00adtai diagnozuoti V\/B insult\u0105 galima tik pasitelkus vaizdinimo diagnostinius metodus. Pagrindiniai diagnostiniai metodai yra MRT ir KT, ta\u010diau u\u017e\u00adpakalin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos insult\u0173 diagnos\u00adtikoje pirmenyb\u0117 teikiama MRT, nes KT gali b\u016bti artefakt\u0173 nuo kaul\u0173. Taip pat skubiosios pagalbos skyriuose KT yra da\u017eniau prieinama vis\u0105 par\u0105 nei MRT. Tyrimu nustatyta, kad DW-MRT jautrumas yra 83 proc., o specifi\u0161kumas \u2013 96 proc., o KT jau\u00adtrumas \u2013 16 proc., o specifi\u0161kumas \u2013 97 proc. (6). MRT ir KT angiografija yra jautr\u016bs tyrimo metodai V\/B baseino arterijos okliuzijai, stenozei ar dise\u00adkacijai nustatyti (jautrumas \u2013 atitinkamai 87 proc. ir 100 proc.). Dvigubo skenavimo tyrimu galima \u012fvertinti kraujotak\u0105 SA ir vizualizuoti arterijos \u017eio\u00adtis d\u0117l galimos \u017eio\u010di\u0173 stenoz\u0117s. Ta\u010diau dvigubo ske\u00adnavimo tyrimo jautrumas labai priklauso nuo tyr\u0117\u00adjo profesionalumo.<\/p>\n V\/B baseino insulto ir PSIP gydymas <\/b><\/p>\n Priekin\u0117s ir u\u017epakalin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacij\u0173 insulto ar PSIP gydymas yra labai pana\u0161\u016bs, apra\u00ad\u0161yti gair\u0117se (7\u20139). Kaip ir bet kurio insulto atveju, V\/B insulto gydymo algoritme n\u0117ra vietos ligonio b\u016bkl\u0117s stabilizavimui ar paruo\u0161imui, nes kiekviena pradelsta minut\u0117 gali kainuoti gyvyb\u0119. \u016aminio insulto atveju, nusta\u010dius arterijos trom\u00adboz\u0119, galimi gydymo b\u016bdai yra intravenin\u0117 trom\u00adboliz\u0117, intraarterin\u0117 fibrinoliz\u0117 arba endovaskuli\u00adn\u0117 trombektomija. D\u0117l padid\u0117jusio intrakranijinio spaudimo ir \u016bmin\u0117s hidrocefalijos reikalingas sku\u00adbus neurochirurginis gydymas. Platus smegen\u0117li\u0173 insultas da\u017enai pasirei\u0161kia su atokia edema, d\u0117l ku\u00adrios u\u017espaud\u017eiamos u\u017epakalin\u0117s smegenys ir greitai progresuoja j\u0173 funkcijos nepakankamumas.<\/p>\n Stebim\u0173j\u0173 tyrim\u0173 metaanaliz\u0117s duomenys pa\u00adrod\u0117, kad nors taikant intraarterin\u012f endovaskulin\u012f gydym\u0105 rekanalizacijos da\u017enis buvo didesnis, nei taikant intravenin\u0119 tromboliz\u0119 (77 proc. vs. <\/i>59 proc.), ta\u010diau i\u0161ei\u00ad\u010di\u0173 da\u017eniai, taikant abu gydymo b\u016bdus, buvo pana\u0161\u016bs (10). Tai ga\u00adlima b\u016bt\u0173 paai\u0161kinti tuo, kad dau\u00adgelyje tyrim\u0173 buvo vertinamas gydymas pirmos kartos endovas\u00adkulinio gydymo priemon\u0117mis, ku\u00adrios, vertinant ir priekin\u0117s smege\u00adn\u0173 cirkuliacijos insult\u0173 gydym\u0105, nebuvo veiksmingesn\u0117s nei intra\u00advenin\u0117 tromboliz\u0117. Dabar vyks\u00adtan\u010diu daugiacentriu, atsitiktin\u0117s imties, III faz\u0117s tyrimu BASICS bus palygintas inraarterin\u0117s reka\u00adnalizacijos ir intravenin\u0117s trom\u00adboliz\u0117s veiksmingumas ir saugu\u00admas pacientams, kuriems nustaty\u00adta \u016bmin\u0117 pamato arterijos okliuzija (11).<\/p>\n Laikas iki gydymo prad\u017eios yra labai svarbus veiksnys i\u0161eitims. Tiesa, pamato arterijos tromboz\u0117s i\u0161skirtinumas yra geresnis kolaterali\u0173 tinklas, gali\u00admas atgalinis pamato arterijos prisipildymas. \u0160ios arterijos \u016bmin\u0117s i\u0161emijos atveju svarbiau yra pasiek\u00adti rekanalizacij\u0105, o vertinant b\u016bsimas i\u0161eitis, svarb\u016bs yra pradinis infarkto dydis, neurologinis deficitas iki gydymo ir anatomin\u0117s individualios ypatyb\u0117s, lemian\u010dios kolateralin\u0119 kraujotak\u0105 (12).<\/p>\n Insulto prevencija ir antrin\u0117 profilaktika <\/b><\/p>\n Kohortiniais tyrimais nustatyta, kad pakartoti\u00adnio ankstyvojo insulto rizika ar insulto rizika po \u012fvykusio PSIP V\/B baseine yra didesn\u0117 nei prieki\u00adn\u0117je smegen\u0173 cirkuliacijoje (13). Patyrusiems PSIP ar nedidel\u012f insult\u0105 V\/B baseine, da\u017enai nustatoma V\/B baseino arterij\u0173 stenoz\u0117, kuri yra susijusi su di\u00addele pakartotinio insulto rizika. \u012evertinus populiaci\u00adjos duomenis, nustatyta, kad per pirmus metus insul\u00adto rizika po V\/B baseino PSIP yra 17,1 proc. (28). Taigi insulto prevencija po PSIP ir antrin\u0117 profilak\u00adtika po jau persirgto insulto yra b\u016btina. Asimptomi\u00adni\u0173 SA stenozi\u0173 paplitimas bendrojoje populiacijo\u00adje n\u0117ra \u017einomas.<\/p>\n Toki\u0105 pat didel\u0119 pasikartojan\u010dios i\u0161emijos prie\u00adpuolio rizik\u0105 po PSIP ar nedidelio insulto u\u017epaka\u00adlin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos baseine, kaip ir prie\u00adkin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos baseine, galima paai\u0161\u00adkinti didesniu kraujagysli\u0173 stenoz\u0117s da\u017eniu u\u017epa\u00adkalin\u0117je cirkuliacijoje (14). Vertinant pakartotinio insulto rizik\u0105, ypa\u010d svarbi SA stenoz\u0117s vieta. Atli\u00adkus 323 pacient\u0173 analiz\u0119, nustatyta, kad 90 dien\u0173 pakartotinio insulto rizika pacientams be stenoz\u0117s yra 2,8 proc., su ekstrakranijine stenoze \u2013 5,4 proc., o su intrakranijine stenoze \u2013 net 13,9 proc. (14). Nustatyta, kad prie\u0161 insult\u0105 pamato arterijos baseine 55\u201363 proc. pacient\u0173 buvo PSIP arba smul\u00adk\u016bs insultai, ir da\u017eniausiai toki\u0173 insult\u0173 prie\u017eas\u00adtis aterosklerozin\u0117, o ne embolin\u0117 okliuzija (30).<\/p>\n Pakartotinio insulto ar PSIP profilaktikai, pri\u00adklausomai nuo i\u0161emijos prie\u017easties, gali b\u016bti skiria\u00admas medikamentinis, chirurginis arba endovaskulinis gydymas. Medikamentinis gydymas pakartotinio in\u00adsulto profilaktikai susideda i\u0161 antiagregant\u0173 arba anti\u00adkoaguliant\u0173 (po embolijos), cholesterolio kiek\u012f ma\u017ei\u00adnan\u010di\u0173 vaist\u0173 ir hipertenzijos gydymo. Esant didelio laipsnio stenoz\u0117ms, hipertenzijos gydymas turi b\u016bti skiriamas labai atsargiai, kad nesuma\u017e\u0117t\u0173 smegen\u0173 perfuzija. \u0160is poveikis buvo \u012frodytas miego arterijos endarterektomijos tyrimais, tod\u0117l tik\u0117tina, kad tos pa\u00ad\u010dios hemodinamin\u0117s savyb\u0117s b\u016bdingos ir V\/B basei\u00adnui, nors ekvivalenti\u0161k\u0173 tyrim\u0173 nebuvo atlikta (15).<\/p>\n Esant SA \u017eio\u010di\u0173 stenozei, galima rekonstrukcin\u0117 operacija arba stentavimas \/ angioplastika. Kadangi \u012fro\u00addyta didel\u0117 pakartotinio insulto rizika esant simptominei SA stenozei, galima manyti, kad, kaip ir miego arterij\u0173 stenoz\u0117s atveju, SA stenoz\u0117s intervencinis gydymas (chirurgija arba endovaskulinis gydymas) tur\u0117t\u0173 b\u016bti taip pat veiksmingas antrinei V\/B insulto prevencijai. Nustatyta, kad esant simptominei miego arterijos ste\u00adnozei, endarterektomija reik\u0161mingai suma\u017eina pakarto\u00adtinio insulto rizik\u0105. Deja, su SA tokio lygio atsitiktin\u0117s imties tyrim\u0173 n\u0117ra atlikta. Taip yra grei\u010diausiai tod\u0117l, kad operacijos pasaulyje yra gana retos. Ta\u010diau pavie\u00adn\u0117se klinikose s\u0117kmingai atliekamos SA endarterekto\u00admijos arba SA rekonstrukcijos. Apra\u0161ytas proksimalin\u0117s SA rekonstrukcijos ankstyv\u0173j\u0173 komplikacij\u0173 da\u017enis yra 2,5\u201325 proc., operacinis mir\u0161tamumas \u2013 0\u20134 proc. (32).<\/p>\n Pastaruoju metu ypa\u010d i\u0161populiar\u0117jo endovaskuli\u00adnis SA stenoz\u0117s gydymas, bet ir \u0161iam gydymo meto\u00addui atsitiktin\u0117s imties tyrim\u0173 duomen\u0173, pagrind\u017eian\u00ad\u010di\u0173 metodo veiksmingum\u0105 ir saugum\u0105, n\u0117ra. Neat\u00adsitiktin\u0117s imties tyrim\u0173 metaanaliz\u0117s duomenimis, SA \u017eio\u010di\u0173 stentavimo periproced\u016brinio insulto rizi\u00adka ir mir\u0161tamumas yra ma\u017ei (atitinkamai 1,3 proc. ir 0,3 proc.) (16, 17). O \u0161tai intrakranijin\u0117s SA stenta\u00advimo ar angioplastikos periproced\u016brin\u0117 insulto rizi\u00adka ir mir\u0161tamumas yra gerokai didesni (atitinkamai 10,3 proc. ir 3,2 proc. po stentavimo bei 7,6 proc. ir 3,7 proc. po PTA) (16). Po SA stentavimo registruoja\u00admas didelis restenozi\u0173 da\u017enis, \u012fvairiuose kohortiniuo\u00adse tyrimuose pateikiamas da\u017enis yra net iki 63 proc.<\/p>\n CAVATAS buvo vienintelis atsitiktin\u0117s imties tyrimas, kuriuo siekta palyginti SA \u017eio\u010di\u0173 stenoz\u0117s medikamentinio ir endovaskulinio gydymo veiks\u00admingum\u0105 ir saugum\u0105. Deja, \u012f \u0161\u012f tyrim\u0105 buvo \u012ftraukta tik 16 pacient\u0173, tod\u0117l, savaime suprantama, statis\u00adti\u0161kai patikim\u0173 rezultat\u0173 n\u0117ra (18). Tyrimas VAST (angl. The Vertebral Artery Stenting Trial<\/i>), kuriuo lygintas simptomini\u0173 SA stenozi\u0173 stentavimas ir me\u00addikamentinis gydymas su vien medikamentiniu gy\u00addymu, buvo anksti nutrauktas. Ta\u010diau pagal \u012ftraukt\u0173 pacient\u0173 duomenis, po 3 met\u0173 pakartotinio insulto rizika stentuot\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je buvo didesn\u0117 (19). Tyrimas VIST (angl. The Vertebral Artery Ischaemia Stenting Trial<\/i>) taip pat tur\u0117t\u0173 palyginti intervencin\u012f ir medikamentin\u012f simptomini\u0173 SA stenozi\u0173 gydy\u00adm\u0105, ta\u010diau jo finansavimas buvo neseniai nutrauktas. Tiesa, tolesnis pacient\u0173 steb\u0117jimas t\u0119siamas (20).<\/p>\n Tyrimu SAMMPRIS tur\u0117jo b\u016bti palygintas sten\u00adtavimas su grie\u017etu medikamentiniu simptomini\u0173 in\u00adtrakranijini\u0173 stenozi\u0173 gydymu, bet d\u0117l didelio sten\u00adtuot\u0173 pacient\u0173 grup\u0117s pakartotinio insulto da\u017enio ar mir\u0161tamumo per pirmas 30 dien\u0173 (14,7 proc., p=0,002) tyrimas buvo nutrauktas (21). Neseniai buvo publikuoti pogrupi\u0173 analiz\u0117s duomenys ir nustatyta, kad \u0161iame tyrime dalyvavusi\u0173 pacien\u00adt\u0173 2 met\u0173 pakartotinio insulto ir mir\u0161tamumo da\u017e\u00adnis po stentavimo buvo 21,1 proc., o skiriant medi\u00adkamentin\u012f gydym\u0105 \u2013 9,5 proc. (22). Pana\u0161\u016bs rezul\u00adtatai ir pamato arterijos stenoz\u0117s gydymo grup\u0117se (po 2 met\u0173 24,5 proc. stentuot\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je ir 9,9 proc. gydyt\u0173 konservatyviai).<\/p>\n Tyrimu VISSIT taip pat siekta palyginti intrakra\u00adnijini\u0173 stenozi\u0173 gydym\u0105 stentavimu arba medika\u00admentais. Tiesa, dar prie\u0161 i\u0161ai\u0161k\u0117jant tyrimo SAMM\u00adPRIS rezultatams, nustatyta, kad stentuot\u0173 pacient\u0173 grup\u0117je gerokai da\u017enesn\u0117s nepalankios i\u0161eitys per pirmas 30 dien\u0173, tod\u0117l tyrimas irgi buvo nutrauktas (23). Neigiami \u0161i\u0173 tyrim\u0173 rezultatai i\u0161 dalies tur\u0117jo \u012ftakos ir tyrim\u0173 CAVATAS ir VAST nutraukimui, nes sudvejota endovaskulinio gydymo nauda V\/B baseino arterijose ir kartu labiau, nei tik\u0117tasi, \u012fsiti\u00adkinta medikamentinio gydymo svarba.<\/p>\n Taigi tikimasi, kad tolesni\u0173 tyrim\u0173 rezultatai atsa\u00adkys \u012f klausimus, kas geriau \u2013 pamato arterijos trom\u00adbektomija ar tromboliz\u0117, galb\u016bt pamato arterijos \u016bmi\u00adn\u0117s okliuzijos atveju laiko limitas nuo \u012fvykio iki gy\u00addymo yra didesnis nei priekin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos baseine? Taip pat tikimasi, kad atsiras nauj\u0173 vaizdini\u00admo diagnostini\u0173 metod\u0173, kurie pad\u0117s geriau \u012fvertin\u00adti kolateralin\u0119 kraujotak\u0105 ir nustatyti gydymo naud\u0105, pad\u0117s geriau parinkti tinkamiausi\u0105 gydymo metod\u0105.<\/p>\n Apibendrinimas <\/b><\/p>\n V\/B baseino arterij\u0173 anatomija yra varijuojan\u00adti, o i\u0161emijos po\u017eymiai n\u0117ra specifiniai. V\/B insul\u00adto diagnostika yra sud\u0117tinga, bet labai svarbi, nes \u0161io baseino pakartotini\u0173 insult\u0173 da\u017enis yra didelis, o patys insultai yra susij\u0119 su dideliu mir\u0161tamumu. V\/B baseino insulto diagnostika ir gydymas yra tai\u00adkomi pagal bendr\u0105sias insult\u0173 gydymo rekomenda\u00adcijas, ta\u010diau yra skirtum\u0173 tarp priekin\u0117s ir u\u017epakali\u00adn\u0117s smegen\u0173 cirkuliacij\u0173:<\/p>\n Pareng\u0117 gyd. Rasa Geigalien\u0117<\/i><\/p>\n \u0160altinis: „Internistas”Nr.2, 2017m.<\/i><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u012evadas Ma\u017edaug kas penktas insultas yra nustatomas vertebrobaziliniame (V\/B) baseine (1). Ta\u010diau d\u0117l reliatyviai sunkios diagnostikos, skirtingos patofi- ziologijos ir insulto rizikos V\/B baseino insultams buvo skiriama gerokai ma\u017eiau d\u0117mesio, palyginti su priekin\u0117s smegen\u0173 cirkuliacijos insultais. Atsiradus kompiuterin\u0117s tomografijos angiografijos (KTA) ir magnetinio rezonanso angiografijos (MRA) tyri- mams, gerokai palengv\u0117jo V\/B insulto diagnostika, o atsiradus…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":1081,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1334,25672,4507,76,11383,25674,689,25673,24477,6035,1199,141,234,148,1671,6036,24757,24,25676,16425,25675],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-1080","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-anatomija","tag-arteri","tag-ataksija","tag-ateroskleroze","tag-atitinkamai","tag-cavatas","tag-diagnostika","tag-galima","tag-galvos","tag-gydymas","tag-insultai","tag-insultas","tag-klinika","tag-migrena","tag-okliuzija","tag-prevencija","tag-proc-proc","tag-profilaktikai","tag-stenting","tag-trial","tag-vertebral"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1080","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=1080"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/1080\/revisions"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/1081"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=1080"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=1080"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=1080"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=1080"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=1080"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n