<\/strong>
\nKaip teig\u0117 Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 Neurologijos neurologas Atminties sutrikim\u0173 kabineto medikas, geresn\u0117 ar blogesn\u0117 atmintis i\u0161 dalies priklauso nuo \u012fgimt\u0173 dalyk\u0173, o i\u0161 dalies nuo to, kokioje aplinkoje augome, kaip mok\u0117m\u0117s, kiek savo atmint\u012f treniravome. Vis d\u0117lto, nors \u017emon\u0117s savo atmintimi skund\u017eiasi da\u017enai, daugelis \u0161i\u0173 vadinam\u0173j\u0173 sutrikim\u0173 paprastai neturi nieko bendra su atmintimi.
\n\u00a0\u201eJauniems \u017emon\u0117ms da\u017eniausiai b\u016bna ne atminties, bet d\u0117mesio sutrikimai \u2013 d\u0117l pervargimo, streso, depresijos, miego tr\u016bkumo. Tai da\u017eniausios prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 \u017emon\u0117s skund\u017eiasi nuolat k\u0105 nors pamir\u0161tantys. I\u0161 ties\u0173 atmintis tiesiogiai nesutrinka, bet jei \u017emogus negali susikaupti, informacija ir \u201ene\u012fsira\u0161o\u201c. D\u0117mesio i\u0161sekimui daug nereikia \u2013 u\u017etenka vienos nemiegotos nakties. Vis d\u0117lto tai laikina b\u016bkl\u0117, o ne liga. Tereikia i\u0161siai\u0161kinti prie\u017east\u012f, pakeisti dienotvark\u0119 ir atmintis sugr\u012f\u0161\u201c, – tikino pa\u0161nekovas.
\nAnot G. Kaubrio, b\u016btent d\u0117mes\u012f veikia ir ypa\u010d studentams per sesij\u0105 reklamuojami atmint\u012f gerinantys preparatai. Ta\u010diau jie \u2013 ne i\u0161eitis. Tai tik \u201eramentai\u201c, laikinai galintys pad\u0117ti susikaupti, i\u0161laikyti budrum\u0105, kaip pavyzd\u017eiui, visiems \u017einoma kava, nes b\u016btent tai yra svarbiausia normalios atminties s\u0105lyga. Jei \u017emogus vis\u0105 savait\u0119 miega po keturias valandas, jam bus sunku k\u0105 nors i\u0161mokti.
\nPaklaustas, kaip veikia m\u016bs\u0173 atmintis, medikas pabr\u0117\u017e\u0117, kad ji gali b\u016bti ilgalaik\u0117 ir trumpalaik\u0117. Pirmoji tai tarsi kietasis diskas, \u012f kur\u012f \u012fra\u0161yt\u0105 med\u017eiag\u0105 bet kada galime i\u0161sitraukti ir atgaminti. Trumpalaik\u0119 atmint\u012f galima palyginti su informacijos \u012fra\u0161ymo procesu. Kok\u012f laikotarp\u012f apima trumpalaik\u0117 atmintis, kol ji tampa ilgalaike, iki galo nesutariama \u2013 kalbama apie minutes, valandas ar net dienas.
\nKod\u0117l vieni \u017emon\u0117s praeities \u012fvykius gerai atsimena, o kiti \u2013 ne? \u201e\u017dmogus atsimena taip gerai, kiek ta informacija jam reik\u0161minga. \u012evykiai, kurie netur\u0117jo nei didelio emocinio kr\u016bvio, nei prasmingumo, i\u0161dyla grei\u010diau\u201c, – ai\u0161kino G. Kaubrys.
\nB\u016btent tod\u0117l, anot mediko, informacija, kuri yra i\u0161kalta, ilgai m\u016bs\u0173 atmintyje neu\u017esib\u016bna. \u201eBet kokios informacijos kalimas \u017emogaus eruditu nepavers. Jei \u017emogus i\u0161 ties\u0173 domisi ka\u017ekokia sritimi, jis tik tuomet atsimena. Pavyzd\u017eiui, melomanas gali priblok\u0161ti savo \u017einiomis, kokia grup\u0117 kuriais metais kok\u012f album\u0105 i\u0161leido. Jeigu paklaustum\u0117te, kaip visa tai \u012fsimin\u0117, vargu ar jis nesugeb\u0117t\u0173 paai\u0161kinti. \u0160i informacija jo atmintyje i\u0161lieka, nes tai jam \u012fdomu, jis ties tuo susikaup\u0119s\u201c, – teig\u0117 pa\u0161nekovas.
\nMedikas lygiai taip pat pataria ir mokytis. Norint atsiminti teorem\u0105, reikia j\u0105 ne kalti, o suprasti. Tuomet j\u0105 atkurti bus daug papras\u010diau. Tuo tarpu jei teorema bus i\u0161kalta, tereikia padaryti vien\u0105 klaid\u0105 ir kort\u0173 namelis sugrius, nes mokinys nesuvokia visumos. B\u016btent supratimas padeda \u012fsiminti, o ka\u017ek\u0105 i\u0161kalus mechani\u0161kai greitai pamir\u0161tama. Tod\u0117l studentai po egzamino neprisimena n\u0117 pus\u0117s i\u0161moktos informacijos, o mokiniai kasmet mokslo metus pradeda nelabai k\u0105 prisimindami i\u0161 pra\u0117jusi\u0173j\u0173. <\/p>\n
Kod\u0117l neprisimename automatini\u0173 veiksm\u0173 Su am\u017eiumi atmintis prast\u0117ja i\u0161 ties\u0173 ne\u017eymiai Vienas i\u0161 b\u016bd\u0173 – gerai i\u0161simiegoti. Kitas b\u016bdas atmin\u010diai pagerinti – kuo daugiau emocij\u0173. Mat \u012f m\u016bs\u0173 „kiet\u0105j\u012f disk\u0105“ ilgam \u012fsira\u0161o tik ta informacija, kuri mums reik\u0161minga.
<\/strong>
\nG. Kaubrys sutinka, kad prapl\u0117sti atminties galimybes galima, netgi egzistuoja metodikos, kaip atsiminti ilgas skai\u010di\u0173 ar \u017eod\u017ei\u0173 sekas, ta\u010diau \u0161io proceso prasmingumas abejotinas. Beje, fenomenali atmintis visgi turi genetinius pagrindus ir kartais tai net n\u0117ra gerov\u0117, o liga. Pasteb\u0117ta, kad \u017emon\u0117s, kurie \u012fsimena kiekvieno prava\u017eiavusio automobilio numer\u012f, turi blogesn\u0119 login\u0119 atmint\u012f.
\nTuo tarpu da\u017en\u0105 kamuojan\u010dias \u012fkyrias mintis, pavyzd\u017eiui, ar i\u0161jungtas lygintuvas, nepaliktas verdantis puodas, u\u017erakintos durys, medikas vadina automatiniais kasdieniais veiksmais, kuri\u0173 atlikimui dauguma \u017emoni\u0173 d\u0117mesio neskiria, tod\u0117l neatsimena.
\n\u201ePaprastai \u017emon\u0117s \u0161iuos veiksmus atlieka automati\u0161kai, ta\u010diau prad\u0117j\u0119 apie juos galvoti, negali prisiminti, kada tai padar\u0117. Tai n\u0117ra atminties sutrikimas, tiesiog d\u0117mesys tuo metu klajojo visai kitur ir prisiminimas apie automati\u0161kai atlikt\u0105 veiksm\u0105 tiesiog ne\u012fsira\u0161\u0117. Patyrin\u0117j\u0119 rastume labai daug veiksm\u0173, kuri\u0173 neatsimename. Jei i\u0161kelsime sau tiksl\u0105 tok\u012f veiksm\u0105 prisiminti, j\u012f ir atsiminsime, nes sutelksime \u012f j\u012f savo d\u0117mes\u012f.
\nTa\u010diau jei toks i\u0161sibla\u0161kymas n\u0117ra susij\u0119s su pervargimu, stresu ar kitais dalykais, nesi\u016bly\u010diau \u0161iems veiksmams skirti padidinto d\u0117mesio. Jei \u017emogus i\u0161tisai galvos apie elektros mygtuk\u0105, rozet\u0119 ar puod\u0105, jam prakti\u0161kai neliks laiko reik\u0161mingesn\u0117ms mintims. Be to, prad\u0117s kamuoti \u012fkyrios mintys, ir \u017emogus po 3 kartus tikrins, ar i\u0161jungta \u0161viesa, po 5 kartus \u2013 ar \u012fsid\u0117jo pinigin\u0119, po 10 kart\u0173 \u2013 ar u\u017erakino ma\u0161in\u0105, nes patikrin\u0119s ir v\u0117l suabejojau. \u017dinoma, verta pasistengti b\u016bti atidesniam, ypa\u010d jei \u017emogus ka\u017eko nei\u0161jung\u0117, bet labai didel\u0117s reik\u0161m\u0117s automatiniams veiksmams nereik\u0117t\u0173 skirti, nes v\u0117liau d\u0117l to gali kilti \u012fvairi\u0173 psichologini\u0173 problem\u0173\u201c, – tikino neurologas.<\/p>\n
<\/strong>
\nEgzistuoja nuostata, kad su am\u017eiumi atmintis prast\u0117ja \u2013 pavyzd\u017eiui, i\u0161mokti kalb\u0105 pagyvenusiam \u017emogui sud\u0117tingiau nei jaunam. Anot pa\u0161nekovo, pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 atmintis kiek silpnesn\u0117, ta\u010diau tai labiau susij\u0119 ne su sugeb\u0117jimu atsiminti, bet su psichologiniu plasti\u0161kumu ir motyvacija. Be to, pagyven\u0119 \u017emon\u0117s grei\u010diau pavargsta, jie trumpiau i\u0161laiko d\u0117mes\u012f, sul\u0117t\u0117ja j\u0173 psichomotorin\u0117s reakcijos. Pavyzd\u017eiui, kai reikia sureaguoti \u012f kok\u012f nors paprast\u0105 dirgikl\u012f, pavyzd\u017eiui, kuo grei\u010diau paspausti mygtuk\u0105, pagyven\u0119s \u017emogus tai padarys l\u0117\u010diau nei jaunas.
\n\u201eToks kiekybinis l\u0117t\u0117jimas, jei \u017emogus sveikas, didel\u0117s \u012ftakos atmin\u010diai i\u0161 ties\u0173 neturi. Problem\u0173 kyla, kai prasideda liga. Pavyzd\u017eiui, Alzheimeris pirmiausiai suardo trumpalaik\u0117s atminties procesus \u2013 naujos informacijos \u017emogus nebegali i\u0161saugoti ilgalaik\u0117je atmintyje, tod\u0117l jis gali operuoti tik ta med\u017eiaga, kuri buvo \u012fra\u0161yta \u012f ilgalaik\u0119 atmint\u012f iki ligos. V\u0117liau pradeda nykti ir senieji p\u0117dsakai, o v\u0117lyvoje stadijoje \u017emogus ima u\u017emir\u0161ti asmeninius savo praeities faktus, neatpa\u017e\u012fsta draug\u0173 ir net \u0161eimos nari\u0173\u201c, – pasakojo G. Kaubrys.
\nAr \u012fmanoma smegen\u0173 profilaktika, kad senatv\u0117je Alzheimeris neu\u017eklupt\u0173? Anot mediko, yra geroji ir blogoji \u017einia. Blogoji ta, kad mes kol kas ne\u017einome \u0161ios ligos prie\u017easties, tod\u0117l ir ne\u017einome, kaip jos i\u0161vengti. Be to, liga neatsiranda tada, kai sutrinka atmintis, o daug anks\u010diau. Kita vertus, jei \u017emogus turi protinio darbo i\u0161treniruotas smegenis, pakitimai smegenyse pasireik\u0161 daug v\u0117liau nei \u017emogui, kuris neturi tokio rezervo.<\/p>\n<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1214],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10820","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-atmintis"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10820","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10820"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10820\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10820"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10820"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10820"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10820"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10820"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}