{"id":10822,"date":"2010-10-09T18:00:00","date_gmt":"2010-10-09T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-10-09T18:00:00","modified_gmt":"2010-10-09T18:00:00","slug":"arterine-hipertenzija-gerai-zinoma-bet-sunkiai-valdoma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/arterine-hipertenzija-gerai-zinoma-bet-sunkiai-valdoma\/10822\/","title":{"rendered":"Arterin\u0117 hipertenzija: gerai \u017einoma, bet sunkiai valdoma"},"content":{"rendered":"

Kalbant apie \u0161irdies ligas, da\u017eniausiai tenka kalb\u0117ti apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105 <\/a>(AH). Viena vertus, AH \u2013 labai gerai \u017einoma liga. Antra vertus, prie jos vis tenka sugr\u012f\u017eti, nes tai vienas svarbiausi\u0173, reik\u0161mingiausi\u0173 veiksni\u0173, nulemian\u010di\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystym\u0105. Be to, vis dar \u0161lubuoja AH kontrol\u0117. AH gydymo aktualijas ap\u017evelgia KMU Kardiologijos klinikos prof. R\u016bta Babarskien\u0117.<\/p>\n

AH sunkiai koreguojama<\/span>
<\/strong>
\nAH \u2013 tai ne tik padid\u0117j\u0119s arterinis spaudimas. Tai ir suma\u017e\u0117j\u0119s arterij\u0173 elastingumas, endotelio disfunkcija, nenormalus gliukoz\u0117s metabolizmas, nutukimas<\/a>, dislipidemija, diastolin\u0117 disfunkcija, nenormalus insulino metabolizmas, pakitusi kre\u0161\u0117jimo sistema ir inkst\u0173 funkcija ir t.t. <\/p>\n

Kalbama, kad apie 50 proc. \u017emoni\u0173 \u017eino, kad serga AH, i\u0161 j\u0173 pus\u0117 \u2013 vartoja vaist\u0173, o gydymas veiksmingas tik pusei vaist\u0173 vartojan\u010di\u0173j\u0173. Kalbant apie kitas valstybes ir j\u0173 rezultatus koreguojant AH, reikia pa\u017eym\u0117ti, kad rezultatai irgi n\u0117ra itin geri. Jeigu prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 JAV planavo, kad 50 proc. sergan\u010di\u0173j\u0173 AH bus pasiekta normotenzija, \u0161iandien jau taip nekalbama, ir \u0161iuo metu JAV geriausiu atveju ma\u017edaug kas tre\u010diam ligoniui, kurio AH padid\u0117j\u0119s, pavyksta j\u012f sukoreguoti, Lietuvoje \u2013 iki de\u0161imt procent\u0173. Beje, vyrams reguliuoti kraujo spaudim\u0105 sekasi dar sunkiau. Kalb\u0117ti apie tai, kad AH kontrol\u0117 ger\u0117ja, taip pat kol kas negalima. <\/p>\n

Tuo tarpu eksperimentini\u0173 epidemiologini\u0173 tyrim\u0173 rezultatai \u012frod\u0117, kad, efektyviai gydant hipertenzij\u0105, suma\u017e\u0117ja sergamumas ir mir\u0161tamumas nuo galvos smegen\u0173 insulto, i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos, \u0161irdies nepakankamumo. Tod\u0117l daugelis \u0161ali\u0173 siekia \u012fgyvendinti toki\u0105 sveikatos politik\u0105, kad AKS b\u016bt\u0173 kiek galima geriau kontroliuojamas. Arterin\u0117 hipertenzija sukelia 35 proc. vis\u0173 \u0161irdies bei kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173, 49 proc. vis\u0173 \u0161irdies nepakankamumo atvej\u0173 bei 24 proc. vis\u0173 prie\u0161laikini\u0173 mir\u010di\u0173. <\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 rizika kas kiekvien\u0105 AKS padid\u0117jim\u0105 20\/10 mm Hg did\u0117ja du kartus. Net ir turint normal\u0173 arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, sulaukus 55 ar 65 met\u0173, 90 proc. did\u0117ja tikimyb\u0117, kad per kitus 20 met\u0173 kraujo spaudimas padid\u0117s. O dar 60 proc. i\u0161 turin\u010di\u0173 antsvorio ir normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f hipertenzija i\u0161sivystys per ketverius metus. <\/p>\n

Pad\u0117t\u0173 profilaktikos kabinetai<\/span>
<\/strong>
\nAKS tur\u0117t\u0173 b\u016bti matuojamas kiekvienam apsilankiusiam pas \u0161eimos gydytoj\u0105 pacientui. Veikiausiai d\u0117l nepaprastai dideli\u0173 \u0161eimos gydytoj\u0173 kr\u016bvi\u0173, d\u0117l jiems u\u017ed\u0117t\u0173 daugyb\u0117s funkcij\u0173, praktikoje jie to tiesiog nepaj\u0117gia. Pagerinti AH kontrol\u0119, prevencij\u0105 gal\u0117t\u0173 profilaktini\u0173 kabinet\u0173 poliklinikose steigimas. Juose tur\u0117t\u0173 dirbti patyrusi slaugytoja ir kiekvienam atvykusiam \u012f poliklinik\u0105 ligoniui matuoti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105, atlikti kitas u\u017eduotis. <\/p>\n

Padid\u0117j\u0119s spaudimas \u2013 jau vaikyst\u0117je<\/span>
<\/strong>
\nPagal naujausius literat\u016bros duomenis, gydymo gaires apie AH reikia galvoti jau nuo vaikyst\u0117s. Yra nuomoni\u0173, kad vaikui, pradedant nuo 3 m. am\u017eiaus, kart\u0105 per metus reik\u0117t\u0173 pamatuoti arterin\u012f kraujo spaudim\u0105. Taip vykdytume vaik\u0173 AKS steb\u0117sen\u0105 ir AH profilaktik\u0105. Yra sudarytos specialios lentel\u0117s, kuriose pagal vaiko am\u017ei\u0173, lyt\u012f, \u016bg\u012f ir svor\u012f nurodytos i\u0161vestin\u0117s AKS normos. AKS apie 130\/80 mmHg jauniems asmenims beveik visada yra patologinis. <\/p>\n

Profilaktika, prad\u0117ta vaikams ir paaugliams, \u2013 perspektyviausia priemon\u0117 ma\u017einti gyventoj\u0173 sergamum\u0105, mirtingum\u0105 ir nedarbingum\u0105, sukelt\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. <\/p>\n

Druska \u2013 AKS prie\u0161as<\/span> <\/strong><\/p>\n

Kalbant apie druskos reik\u0161m\u0119, reikia pabr\u0117\u017eti, kad daugiausia druskos suvalgome ne s\u016bdydami maist\u0105, o pirkdami gatavus maisto produktus. Druskos yra visur: duonos, m\u0117sos gaminiuose, var\u0161k\u0117je ir t.t. Taip kad svarb\u016bs ne tik \u0161eimos mitybos \u012fpro\u010diai, bet ir maisto gamybos kult\u016bra. Reik\u0117t\u0173 propaguoti sveik\u0105 maist\u0105, ta\u010diau m\u016bs\u0173 \u0161alyje liesesnis, ma\u017eiau konservant\u0173 turintis maistas brangesnis. O, kaip \u017einoma, did\u017eioji daugum\u0105 \u017emoni\u0173 renkasi pigesnius produktus. <\/p>\n

AH gydymo kryptis<\/span>
<\/strong>
\nGydant AH svarbi vieta atitenka gyvensenos korekcijai. Tinkama mityba, fizinis aktyvumas \u2013 bendrieji sveikos gyvensenos principai, kuri\u0173 vert\u0117t\u0173 laikytis. Ta\u010diau sergan\u010diajam AH tenka i\u0161girsti ir li\u016bdn\u0105 fraz\u0119 \u2013 vaist\u0173 b\u016btina vartoti vis\u0105 likus\u012f gyvenim\u0105. Negalima su pertraukomis arba tik tada, kai pradeda skaud\u0117ti galv\u0105. Vaistai turi b\u016bti vartojami nuolat pagal gydytojo nurodymus. Be abejo, visiems pacientams patariame \u012fsigyti arterinio spaudimo matavimo aparat\u0105. <\/p>\n

Did\u017eiausia pacient\u0173 klaida, kai, vakare nustat\u0119s normal\u0173 kraujo spaudim\u0105, jis nusprend\u017eia vaist\u0173 nebegerti. Tada rytinis spaudimas, kuris ir taip d\u0117l m\u016bs\u0173 organizmo fiziologijos rytais padid\u0117ja, i\u0161 vakaro nei\u0161g\u0117rus vaist\u0173 \u0161okteli dar smarkiau. Taigi kalbant apie hipertenzijos gydym\u0105, svarbiausias siekis suma\u017einti duob\u0117s ir piko santyk\u012f, t.y. skirtum\u0105 tarp rytinio spaudimo pakilimo ir suma\u017e\u0117jimo dienos metu. Tai tur\u0117tume i\u0161ai\u0161kinti ir ligoniams, siekdami, kad vaist\u0173 vartot\u0173 nuolat.
\nArterin\u0117s hipertenzijos gydymo rekomendacijos nurodo, kad \u201esvarbiausia antihipertenzinio gydymo nauda \u2013 kraujosp\u016bd\u017eio suma\u017einimas, bet ne taip svarbu, kokiais vaistais tai bus pasiekta\u201c. <\/p>\n

Ar yra idealus medikamentas?<\/span>
<\/strong>
\nBet kuris gydytojas nor\u0117t\u0173, kad b\u016bt\u0173 sukurtas idealus antihipertenzinis medikamentas, kuris u\u017etikrint\u0173 24 val. AKS kontrol\u0119 ir nuolatin\u0119 normotenzij\u0105, b\u016bt\u0173 vartojamas vien\u0105 kart\u0105 per par\u0105 (t.y. patogus vartoti pacientui), efektyviai veikt\u0173 ir ma\u017eint\u0173 duob\u0117s ir piko santyk\u012f, b\u016bt\u0173 saugus, gerai toleruojamas, nesukeliantis nepageidaujam\u0173 poveiki\u0173, neskatint\u0173 kit\u0173 AH rizikos veiksni\u0173 atsiradimo ar nesunkint\u0173 j\u0173. Deja, tokio medikamento dar neturime, tod\u0117l renkam\u0117s maksimaliai konkre\u010diam pacientui tinkam\u0105 preparat\u0105 arba j\u0173 derinius. Renkantis medikament\u0105, visada reik\u0117t\u0173 individualiai parinkti gydym\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f papildomas vaisto savybes, kurios u\u017etikrint\u0173 papildom\u0105 apsaug\u0105 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 \u012fvyki\u0173 (miokardo infarkto, insulto, mirties). <\/p>\n

Ar tur\u0117sime vakcin\u0105 nuo AH?<\/span>
<\/strong>
\nMokslininkai nuolat ie\u0161ko kuo veiksmingesni\u0173 b\u016bd\u0173 AH pa\u017eaboti. Pastaruoju metu didelis d\u0117mesys skiriamas genetiniams tyrimams \u2013 ie\u0161komas genas atsakingas u\u017e AH i\u0161sivystym\u0105. <\/p>\n

Buvo atliktas ilgalaikis tyrimas (Atherosclerotic Risk in Communities\/ ARIC) su 300 t\u016bkst. pacient\u0173, kuri\u0173 arterinis sistolinis kraujo spaudimas buvo 118\u2013143\/72\u201383 mmHg. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad \u0161i\u0173 pacient\u0173 DNR strukt\u016broje yra 11 variacij\u0173 ir poky\u010di\u0173, kurie dalyvauja arterinio spaudimo reguliavime. \u0160is tyrimas paremia id\u0117j\u0105, kad gen\u0173 ir j\u0173 strukt\u016br\u0173 pasikeitimas palaiko arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 ir sukelia hipertenzij\u0105. <\/p>\n

Tuo tarpu kitas tyrimas (ALLHAT) vertino AH gydymo veiksmingum\u0105, atsi\u017evelgiant \u012f genetinius \u017emogaus ypatumus. Buvo nustatyta, kad skirtingi tam tikro geno variantai lemia ir skirting\u0105 reakcij\u0105 \u012f vaist\u0105. <\/p>\n

Pastaruoju metu tyrin\u0117jama dar viena labai \u012fdomi tema \u2013 imunizacija nuo AH. Taigi galb\u016bt netolimoje ateityje tur\u0117sime ir skiep\u0173 nuo hipertenzijos? <\/p>\n

Svarbu tinkamai pamatuoti kraujosp\u016bd\u012f <\/span><\/p>\n

<\/strong>Tinkamai pamatuoti kraujosp\u016bd\u012f rei\u0161kia, kad:
\n*Patalpoje turi b\u016bti ~20\u00b0C temperat\u016bra, rami aplinka, be pa\u0161alini\u0173 bla\u0161kan\u010di\u0173 dirgikli\u0173.
\n*Prie\u0161 matuojant AKS ligonis turi b\u016bti 5 min. pails\u0117j\u0119s.
\n*Pacientas turi s\u0117d\u0117ti, o matuojam\u0105 rank\u0105 laikyti \u0161irdies lygyje.
\n*Kraujosp\u016bd\u017eio aparato man\u017eet\u0117 turi atitikti paciento k\u016bno sud\u0117jim\u0105 \u2013 ji turi apimti 2\/3 \u017easto.
\n*Man\u017eet\u0117 turi b\u016bti u\u017ededama 2\u20133 cm vir\u0161 alk\u016bn\u0117s linkio.
\n*Oro i\u0161leidimo i\u0161 man\u017eet\u0117s greitis \u2013 2\u20133 mmHg\/s.
\n*Sistolinis spaudimas sutampa su pirmais silpnais, bet ai\u0161kiai girdimais ir pama\u017eu stipr\u0117jan\u010diais tonais.
\n*Diastolinis spaudimas sutampa su ton\u0173 i\u0161nykimu. <\/p>\n

AKS rekomenduojama matuoti kelis kartus su 1\u20132 minu\u010di\u0173 pertrauka. Privalu pamatuoti abi rankas (leistinas skirtumas \u2013 10 mm Hg, o kai skirtumas didesnis \u2013 \u012fvertinti kraujagysli\u0173 b\u016bkl\u0119). Be to, reikia \u012fvertinti ir kokius vaistus pacientas vartoja \u0161iuo metu. Pirm\u0105 kart\u0105 diagnozuojant nedidel\u0119 AH reikia \u012fsitikinti, kad AKS padid\u0117jimas n\u0117ra atsitiktinis. Neteisinga diagnozuoti nedidel\u0119 AH pagal vienkartinio AKS matavimo rezultatus. Kraujosp\u016bdis matuojamas bent du kartus pirmojo vizito metu ir paskiriami 2\u20133 pakartotiniai vizitai kas 2\u20134 savaites. <\/p>\n

Svarbu!<\/span>
<\/strong>
\n130\/80 mmHg yra auk\u0161tas normalus kraujosp\u016bdis, ta\u010diau gydyti nereikia. AH nustatoma, kai AKS stabiliai laikosi 140\/90 mmHg. Izoliuota sistolin\u0117 hipertenzija diagnozuojama, kai sistolinis AKS b\u016bna 140 mmHg, o diastolinis <90 mmHg.<\/p>\n

\"Arterin\u0117<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kalbant apie \u0161irdies ligas, da\u017eniausiai tenka kalb\u0117ti apie arterin\u0119 hipertenzij\u0105 (AH). Viena vertus, AH – labai gerai \u017einoma liga. Antra vertus, prie jos vis tenka sugr\u012f\u017eti, nes tai vienas svarbiausi\u0173, reik\u0161mingiausi\u0173 veiksni\u0173, nulemian\u010di\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 i\u0161sivystym\u0105. Be to, vis dar \u0161lubuoja AH kontrol\u0117. AH gydymo aktualijas ap\u017evelgia KMU Kardiologijos klinikos prof. R\u016bta Babarskien\u0117.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1012,431,825,430,137,712,157,724,138],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-10822","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-disfunkcija","tag-hipertenzija","tag-kraujo-spaudimas","tag-kraujospudis","tag-ligonis","tag-mmhg","tag-nutukimas","tag-sistolinis","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10822","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10822"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10822\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10822"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10822"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10822"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10822"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10822"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}