{"id":10845,"date":"2010-09-26T18:00:00","date_gmt":"2010-09-26T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-09-26T18:00:00","modified_gmt":"2010-09-26T18:00:00","slug":"grybai-ir-vaistai-ir-nuodai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/grybai-ir-vaistai-ir-nuodai\/10845\/","title":{"rendered":"Grybai \u2013 ir vaistai, ir nuodai"},"content":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Kasmet Lietuvoje grybais apsinuodija nuo 50 iki 300 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau mokslininkus domina ne tik tai, kaip tautie\u010diams pad\u0117ti i\u0161mokti atskirti nuodingus grybus nuo valgom\u0173, bet ir kaip kuo pla\u010diau ir \u012fvairiau panaudoti gryb\u0173 verting\u0105sias, net gydom\u0105sias savybes. Apie tai kalb\u0117jom\u0117s su Gamtos tyrim\u0173 centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoju dr. Jonu Kasperavi\u010diumi ir Biochemijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju Jonu \u0160arlausku.<\/p>\n<p class=\"tekstas\" align=\"justify\"><strong><span class=\"pastraipa\">Kokios \u0161alys daugiausiai d\u0117mesio skiria gryb\u0173 vaistin\u0117ms savyb\u0117ms tyrin\u0117ti, kas daroma Lietuvoje? <\/span><\/p>\n<p>Dr.J.Kasperavi\u010dius:<\/strong> Jau seniai grybai ir j\u0173 produktai naudoti ne tik maistui, bet ir gydymo tikslais. Pla\u010diausiai grybai naudojami tradicin\u0117je kin\u0173 bei japon\u0173 medicinoje, kurios patirtis Europ\u0105 pasiek\u0117 palyginti nesenai. Lietuvoje senov\u0117je grybai taip pat naudoti medicinos tikslais, tik ne taip pla\u010diai, o gal tiesiog informacijos ma\u017eiau i\u0161liko. Dabar tuo labai intensyviai domimasi Pranc\u016bzijoj, JAV. I\u0161 \u012fvairi\u0173 \u0161altini\u0173 nema\u017eai \u017einoma apie \u012fvairi\u0173 piengrybi\u0173, tauriabud\u017ei\u0173, nuos\u0117d\u017ei\u0173, m\u0117\u0161lagrybi\u0173, pievagrybi\u0173, baravyk\u0173 gydom\u0105sias savybes, j\u0173 nuo v\u0117\u017eio saugant\u012f poveik\u012f (informacija apie baravyk\u0173 nuo v\u0117\u017eio saugant\u012f poveik\u012f yra labai prie\u0161taringa ir galutinai nepatvirtinta). Lietuvoje prie\u0161 ketvirt\u012f am\u017eiaus atliktas kempinini\u0173 gryb\u0173 tyrimas, bandymais su pel\u0117mis \u012frodytas j\u0173 antinavikinis poveikis. <\/p>\n<p><strong>J.\u0160arlauskas:<\/strong> Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais gryb\u0173 chemin\u0117 sud\u0117tis, veikliosios med\u017eiagos ir ypa\u010d detoksikacijos procesuose dalyvaujantys fermentai bent po ma\u017eum\u0105 tiriamos daugelyje \u0161ali\u0173, tarp ir Lietuvoje. Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 teko tyrin\u0117ti kazl\u0117k\u0173 antioksidacines ir antimikrobines savybes. \u0160ie grybai tyrimui pasirinkti neatsitiktinai, mat jie valgomi, gausiai auga Europoje ir ma\u017eai tyrin\u0117ti, tad j\u0173 tyrim\u0173 rezultatai bus svarb\u016bs visam \u017eemynui. Tyr\u0117me visas Lietuvoje augan\u010di\u0173 kazl\u0117k\u0173 r\u016b\u0161is: gelton\u0105j\u012f, tikr\u0105j\u012f, tampr\u0173j\u012f, \u0161ilin\u012f. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">K\u0105 rodo kazl\u0117k\u0173 tyrimai? Ar kazl\u0117kai turi antioksidacini\u0173 bei antimikrobini\u0173 savybi\u0173? Kaip jos gali b\u016bti panaudotos?<\/span> <\/p>\n<p>J.\u0160arlauskas:<\/strong> Stipriausiai ir daugiausia mikrob\u0173 veikia \u0161ilini\u0173 kazl\u0117k\u0173 ekstraktas. Gelton\u0173j\u0173 kazl\u0117k\u0173 ekstraktas stipriai veikia mikrobus bei grybelius, ta\u010diau neveikia bakterij\u0173: auksinio stafilokoko, mikoidin\u0117s bei \u017earnyno lazdeli\u0173. Tamprusis kazl\u0117kas stipriai naikina gramneigiamas bakterijas ir grybelius. Universaliausiai veikia \u0161ilinis kazl\u0117kas, jo ekstraktas naikino visas bakterijas, ypa\u010d stipriai \u2013 auksinio stafilokoko, o taip pat ir 2 i\u0161 keturi\u0173 tirt\u0173 grybeli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. Jo ekstraktas gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudojami kaip nat\u016bral\u016bs maisto konservantai, o gal ir kaip antiseptin\u0117s, antimikrobin\u0117 priemon\u0117s, ta\u010diau tam dar reikia nema\u017eai papildom\u0173 tyrim\u0173. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Kaip ai\u0161kinamas antioksidacinis gryb\u0173 poveikis? Kuo jis svarbus \u017emogui?<\/span> <br \/><\/strong><br \/><strong>J.\u0160arlauskas:<\/strong> Grybai turi nema\u017eai fenoli\u0173 bei polifenoli\u0173, kurie padeda apsisaugoti nuo oksidacinio streso, nuo patogenini\u0173 ir infekcini\u0173 agent\u0173. Mat organizme nuolat vyksta gausyb\u0117 biochemini\u0173 reakcij\u0173, kuriose susidaro laisvieji radikalai. Per didelis j\u0173 kaupimasis pa\u017eeid\u017eia l\u0105steles, sutrikdo med\u017eiag\u0173 apykaitos procesus. D\u0117l to spart\u0117ja l\u0105steli\u0173 sen\u0117jimas, susidaro palankios s\u0105lygos \u012fvairioms ligoms. Visai i\u0161vengti laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 susidarymo ne\u012fmanoma, ta\u010diau galima suma\u017einti j\u0173 neigiam\u0105 poveik\u012f. Mokslas atranda vis nauj\u0173 med\u017eiag\u0173, padedan\u010di\u0173 \u017emogui apsisaugoti nuo ardan\u010dio laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 poveikio. Tam daug padeda ir gryb\u0173 veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 tyrimai. <\/p>\n<p><strong>Dr.J.Kasperavi\u010dius:<\/strong> Jeigu grybai bus ir toliau intensyviai tyrin\u0117jami, manau, kad bus atrasta dar daug nauj\u0173 jungini\u0173, pasi\u017eymin\u010di\u0173 antioksidacin\u0117mis, antimikrobin\u0117mis ir kitomis gydomosiomis savyb\u0117mis. Tai rodo jau vien tai, kad kasmet pasaulyje dar vis randama nauj\u0173, mokslui ne\u017einom\u0173 gryb\u0173 r\u016b\u0161i\u0173. <\/p>\n<p><span class=\"pastraipa\">Ar pasaulio mokslininkai aktyviai ie\u0161ko nauj\u0173 gryb\u0173 savybi\u0173, ar daugiau bando patikrinti tai, k\u0105 naudoja liaudies medicina? \u0160ie atradimai aktyviai panaudojami?<\/span> <\/p>\n<p><strong>Dr.J.Kasperavi\u010dius:<\/strong> da\u017eniau bandoma patikrinti tai, kas jau buvo naudojama ir patvirtina liaudies medicinos patirt\u012f. Kaip min\u0117ta, pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais Vakaruose, ypa\u010d JAV, buvo labai intensyviai tyrin\u0117jamos \u012fvairios da\u017enai ma\u017eai \u017einomos gryb\u0173 r\u016b\u0161ys, ie\u0161kant jose nuo v\u0117\u017eio apsaugan\u010diomis savyb\u0117mis pasi\u017eymin\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173. Apie stipriausi\u0105 poveik\u012f turin\u010dias med\u017eiagas ir gryb\u0173 r\u016b\u0161is mes, galimas daiktas, nesu\u017einosime, nes \u0161iais komercializacijos laikais tokia informacija laikoma komercine paslaptimi ir da\u017enai neskelbiama. Para\u0161oma tik apie tuos grybus, kuriuose esan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 poveikis yra silpnas ar jo n\u0117ra. Mokslas patvirtino, kad raudonoji musmir\u0117 turi stipr\u0173 u\u017edegim\u0105 slopinant\u012f poveik\u012f, ant medienos augantys grybai, kai kurios kitos gryb\u0173 grup\u0117s sul\u0117tina kai kuri\u0173 navik\u0173 augim\u0105. <\/p>\n<p><strong>J.\u0160arlauskas:<\/strong> Veikliosios gryb\u0173 med\u017eiagos gana pla\u010diai naudojamos liaudies medicinoje organizmo imunitetui stiprinti, v\u0117\u017eiui gydyti (ypa\u010d Ryt\u0173 \u0161alyse). \u010cia senai naudoti liaudies medicinos gydymo b\u016bdai dabar patikrinami moksli\u0161kai. I\u0161 gryb\u0173 i\u0161skirtos atskiros veikliosios med\u017eiagos, polisacharidai, naudojamos i\u0161grynint\u0173 vaistini\u0173 form\u0173 pavidalu. Japonijoje, Kinijoje, JAV, Rusijoje ir Ukrainoje dirba nema\u017eai specialist\u0173, gydan\u010di\u0173 grybais, \u0161i medicinos sritis vadinama fungoterapija. Neseniai Ukrainoje i\u0161 gryb\u0173 prad\u0117tas gaminti maisto papildas, padedantis pa\u0161alinti i\u0161 organizmo radioktyvi\u0105sias med\u017eiagas, stimuliuojantis imunitet\u0105. Latvijoje prad\u0117tas gaminti skystas preparatas i\u0161 fermentuoto poniabud\u0117s ekstrakto, turintis u\u017edegim\u0105 slopinan\u010di\u0173, kraujo spaudim\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 bei organizmo atsparum\u0105 stiprinan\u010di\u0173 savybi\u0173. Raudonosios musmir\u0117s u\u017edegim\u0105 slopinan\u010dios savyb\u0117s pritaikytos ir kosmetikoje \u2013 Rusijoje gaminamas kosmetinis kremas raudon\u0173j\u0173 musmiri\u0173 frakcij\u0173 pagrindu. \u017dod\u017eiu, mokslas da\u017eniausiai patvirtina tai, k\u0105 liaudies medicina naudojo \u0161imtme\u010dius, ir pradeda tai pritaikyti pramon\u0117je. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Ar tikite, kad greitai bus sukurta nauj\u0173 vaist\u0173 i\u0161 gryb\u0173?<\/span> <br \/><\/strong><br \/><strong>J.\u0160arlauskas:<\/strong> Manau, grybai medicinoje tur\u0117t\u0173 u\u017eimti toki\u0105 pat viet\u0105, kaip ir vaista\u017eol\u0117s. <\/p>\n<p><strong>Dr.J.Kasperavi\u010dius:<\/strong> Galima tik\u0117tis, kad tyrin\u0117jant grybus bus atrasta nauj\u0173 gydom\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173, ta\u010diau vargu ar jos bus gaminamos i\u0161 gryb\u0173. Mat chemija jau daug patobul\u0117jo, i\u0161gauti sintetines med\u017eiagas yra pigiau ir papras\u010diau negu gaminti i\u0161 gamtin\u0117s \u017ealiavos. Juk gamtin\u0117je \u017ealiavoje t\u0173 veikli\u0173j\u0173 med\u017eiag\u0173 paprastai n\u0117ra labai daug \u2013 lig\u0105 gali pristabdyti, o ne visai i\u0161gydyti. Bet kai n\u0117ra stipresni\u0173 vaist\u0173, tinka tokie. Juk geriausiai gydo pa\u010dio \u017emogaus nuostatos: svarbu tik\u0117ti, kad pad\u0117s \u2013 pad\u0117s. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">O k\u0105 b\u016btina \u017einoti ir daryti, kad grybavimas, pasim\u0117gavimas gryb\u0173 patiekalais neb\u016bt\u0173 \u017ealingas sveikatai?<\/span> <br \/><\/strong><br \/><strong>J.\u0160arlauskas:<\/strong> Svarbiausia \u2013 neimti nepa\u017e\u012fstam\u0173 gryb\u0173. Ne veltui i\u0161 daugiau nei 100 Lietuvoje augan\u010di\u0173 valgom\u0173j\u0173 gryb\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u017emon\u0117s renka tik po kelias ar keliasde\u0161imt. <\/p>\n<p><strong>Dr.J.Kasperavi\u010dius:<\/strong> Pritariu, nevalia d\u0117ti \u012f krep\u0161\u012f nepa\u017e\u012fstam\u0173 gryb\u0173, grybaujant ir darin\u0117jant grybus b\u016btina b\u016bti itin atidiems. Negalima nurodyti paties nuodingiausio grybo \u2013 \u017ealsvosios musmir\u0117s \u2013 vieno skiriamojo bruo\u017eo. Pagrindiniai jos po\u017eymiai \u2013 gumbas su i\u0161nara, sijon\u0117lis ant koto ir baltos d\u0117mel\u0117s, lopin\u0117liai ant kepur\u0117l\u0117s \u2013 gali b\u016bti ma\u017eai pastebimi. Musmiri\u0173 lak\u0161teliai \u2013 balsvi, gali b\u016bti pilk\u0161vi, \u017ealsvi, bet tams\u016bs, rudi jie niekada neb\u016bna. Tad tik po\u017eymi\u0173 visuma \u2013 koto gumbas, sijon\u0117lis, balti lopin\u0117liai ant kepur\u0117l\u0117s (raudonoji musmir\u0117 j\u0173 da\u017enai neturi) leid\u017eia atskirti musmir\u0119 nuo \u016bm\u0117d\u0117s, kurios kotas neturi gumbo, sijon\u0117lio, o tams\u016bs lak\u0161teliai \u2013 nuo pievagrybi\u0173, kuri\u0173 kai kurios r\u016b\u0161ys turi gumb\u0105, beveik visos \u2013 sijon\u0117lius. <\/p>\n<p><strong><span class=\"pastraipa\">Ta\u010diau pasitaiko, kai apsinuodijama ir gerais valgomaisiais grybais. Kod\u0117l?<\/span> <\/p>\n<p>Dr.J.Kasperavi\u010dius:<\/strong> Grybai \u2013 sunkiai vir\u0161kinamas maistas, j\u0173 nerekomenduojama valgyti ma\u017eiems vaikams ir \u017emon\u0117ms, kuri\u0173 vir\u0161kinamoji sistema n\u0117ra sveika. Be to, surinktus grybus reikia nedelsiant sutvarkyti, nes greitai pradeda irti. Ypa\u010d negerai rinkti \u012f polietileno mai\u0161elius, nes grybai intensyviai kv\u0117puoja. Grybas yra purus, turi nema\u017eai oro tarp\u0173, tad visas genda beveik i\u0161 karto. Kita taisykl\u0117 \u2013 nevartoti maistui sukirmijusi\u0173 gryb\u0173, nes kai kurie grybuose gyvenan\u010di\u0173 vabzd\u017ei\u0173 gyvybin\u0117s veiklos produktai yra nuodai, j\u0173 gali susidaryti yrant vabzd\u017ei\u0173 pa\u017eeistoms gryb\u0173 l\u0105stel\u0117ms. <\/p>\n<p><strong>J.\u0160arlauskas:<\/strong> Galimybi\u0173 apsinuodyti valgomais grybais padaug\u0117ja ir d\u0117l ne\u012fprast\u0173 augimo s\u0105lyg\u0173. Pvz., per kar\u0161\u010dius grybas, bandydamas i\u0161silaikyti kaip gyvyb\u0117s forma, m\u0117gina prisitaikyti, tam net keisdamas savo sud\u0117t\u012f, t.y. antrinio metabolizmo produktus, tarp kuri\u0173 gali atsirasti ir \u017emogaus organizmui nuoding\u0173 med\u017eiag\u0173. Tokio valgomo grybo sud\u0117tis gali labai skirtis nuo jo gentaini\u0173, i\u0161augusi\u0173j\u0173 normaliu klimato laikotarpiu. <\/p>\n<p>Kita b\u0117da \u2013 grybai yra baltyminis produktas, o baltym\u0173 irimo, susidarant ir kai kuriems nuodingiems junginiams, pvz., organiniams aminams, greitis labai priklauso nuo aplinkos temperat\u016bros, tod\u0117l apsinuodyti galima ir geriausiais valgomaisiais grybais, jeigu jie kar\u0161tyje, pvz., turguje ar pakel\u0117je laikyti saul\u0117kaitoje per ilgai. Tad pirk\u0117jams tiesiog b\u016btina pasiteirauti, kada grybai buvo surinkti, ir, parsine\u0161us namo, kuo grei\u010diau juos paruo\u0161ti \u2013 \u012fd\u0117jus druskos bent apvirinti. Jokiu b\u016bdu nereik\u0117t\u0173 \u0161io darbo atid\u0117ti v\u0117lesniam laikui, nes tai gali tur\u0117ti li\u016bdn\u0173 pasekmi\u0173. Be to, v\u0117lyv\u0105 ruden\u012f nereik\u0117t\u0173 rinkti ap\u0161alusi\u0173 gryb\u0173, nes juose irgi pasitaiko baltym\u0173 irimo produkt\u0173.<\/p>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\">Kalb\u0117josi Daiva \u017dilyt\u0117<\/div>\n<div class=\"tekstasIvadas\" align=\"right\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" style=\"width: 130px; height: 48px\" width=\"585\" height=\"243\" alt=\"Grybai \u2013 ir vaistai, ir nuodai\" src=\"\"><\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p class=\"tekstasIvadas\" align=\"justify\">Kasmet Lietuvoje grybais apsinuodija nuo 50 iki 300 \u017emoni\u0173. Ta\u010diau mokslininkus domina ne tik tai, kaip tautie\u010diams pad\u0117ti i\u0161mokti atskirti nuodingus grybus nuo valgom\u0173, bet ir kaip kuo pla\u010diau ir \u012fvairiau panaudoti gryb\u0173 verting\u0105sias, net gydom\u0105sias savybes. Apie tai kalb\u0117jom\u0117s su Gamtos tyrim\u0173 centro Botanikos instituto Mikologijos laboratorijos mokslo darbuotoju dr. Jonu Kasperavi\u010diumi ir Biochemijos instituto vyresniuoju mokslo darbuotoju Jonu \u0160arlausku.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[914,101,74],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10845","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-grybai","tag-medicina","tag-medicinoje"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10845","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10845"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10845\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10845"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10845"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10845"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10845"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10845"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}