Visi norime b\u016bti protingi, tur\u0117ti ger\u0105 atmint\u012f. Bet k\u0105 daryti, kad galva dirbt\u0173 geriau? Vieni teigia, kad smegenys yra tarsi raumuo, kur\u012f galima treniruoti. Kit\u0173 manymu, galimyb\u0117s lavinti smegenis yra ribotos. O kaip yra i\u0161 ties\u0173?<\/p>\n
Daugeliui \u017emoni\u0173 kelia siaub\u0105 mintis, kad metams b\u0117gant protas silps, juos baugina galimyb\u0117 susirgti senatvine silpnaprotyste. Ta\u010diau neurologai ir kiti mokslininkai ramina: laikantis kai kuri\u0173 taisykli\u0173, protiniai geb\u0117jimai i\u0161liks tokie patys vis\u0105 gyvenim\u0105, o galb\u016bt net yra \u012fmanoma juos ugdyti. Ir vyresni \u017emon\u0117s gali i\u0161laikyti proting\u0105 ir k\u016brybing\u0105 galv\u0105 ir u\u017ekirsti keli\u0105 l\u0117tam intelekto nykimui. Kaip t\u0105 padaryti? \u0160ia tema daug gin\u010dijamasi ir sklando daugyb\u0117 mit\u0173. Pla\u010diai reklamuojamas b\u016bdas proto \u017evalumui i\u0161saugoti yra smegen\u0173 lavinimas ir treniravimas, nors jo poveikis itin abejotinas. Ta\u010diau knygos apie proto lavinim\u0105 ir kompiuteriniai \u017eaidimai su kry\u017eia\u017eod\u017eiais ir sudoku yra populiar\u016bs kaip niekad. Pavyzd\u017eiui, kompiuterini\u0173 \u017eaidim\u0173 gamybos koncernas “Nintendo” Europoje kiekvien\u0105 savait\u0119 parduoda iki 60 000 kompiuterini\u0173 program\u0173 “Dr.Kavasimos smegen\u0173 treniruot\u0117”. Vieni specialistai pirmenyb\u0119 teikia smegen\u0173 lavinimo programoms, kiti mokslininkai pasisako u\u017e gyvenimo b\u016bdo keitim\u0105. Apie smegenyse vykstan\u010dius procesus pasakojama pernelyg daug nes\u0105moni\u0173, tokie mitai atkakliai gyvuoja ir gali b\u016bti net pavojingi. Supa\u017eindiname su labiausiai paplitusiais mitais apie intelekt\u0105 ir daugumos mokslinink\u0173 rekomenduojamais b\u016bdais i\u0161saugoti \u0161vies\u0173 prot\u0105.<\/p>\n
Smegenis galima treniruoti kaip raumenis<\/strong><\/p>\n \u0160iuo metu kilo vadinam\u0173j\u0173 smegen\u0173 treniravimo program\u0173 bumas. Amerikoje yra smegen\u0173 sporto centr\u0173, kuriuose \u017emon\u0117s eil\u0117mis s\u0117di prie kompiuteri\u0173 ir \u017eaisdami \u012fvairius kompiuterinius \u017eaidimus bando gerinti intelekt\u0105. Neurolog\u0173 ir gerontolog\u0173 blogoji naujiena: n\u0117ra pratyb\u0173, kurios \u017emog\u0173 padaryt\u0173 protingesn\u012f. Geroji: tam tikras smegen\u0173 funkcijas galima puikiai lavinti. Tarkime, jei reguliariai atmintinai mokysit\u0117s \u017eod\u017ei\u0173 sekas, i\u0161tobul\u0117site b\u016btent \u0161ioje srityje. Iki \u0161iol moksli\u0161kai nepatvirtinta, kad sudoku gerina darbin\u0119 atmint\u012f arba suvokimo greit\u012f. Spr\u0119sdami sudoku, tiesiog geriau i\u0161moksite spr\u0119sti sudoku, ir tiek. Be speciali\u0173 treniruo\u010di\u0173 program\u0173, galv\u0105 galima treniruoti ir kitaip – mokantis u\u017esienio kalb\u0173, muzikuojant arba palaikant socialinius kontaktus. Be to, proto paj\u0117gumas labai priklauso nuo fizin\u0117s sveikatos, ypa\u010d kraujosp\u016bd\u017eio ir cukraus kiekio kraujyje.<\/p>\n Meditacija ramina galv\u0105<\/strong><\/p>\n Medituojantys \u017emon\u0117s atrodo tokie tyl\u016bs ir ram\u016bs, kad sunku \u012fsivaizduoti, jog j\u0173 smegenyse kas nors vyksta. Nieko pana\u0161aus. Skenuodami smegenis ir matuodami j\u0173 elektros impulsus mokslininkai nustat\u0117, kad medituojan\u010di\u0173 vienuoli\u0173 galvose vyksta daugiau proces\u0173 nei besiilsin\u010di\u0173 asmen\u0173. Vienuoli\u0173 galvose ypa\u010d aktyvios buvo gama bangos, siejamos tiek su transcendentiniais potyriais, tiek su kognityviniais geb\u0117jimais. Antroji i\u0161vada, kuri\u0105 daro smegen\u0173 tyrin\u0117tojai: medituojant smegen\u0173 med\u017eiagoje vyksta pakitimai. Po keli\u0173 savai\u010di\u0173 reguliarios meditacijos \u012fvairiose smegen\u0173 zonose padid\u0117ja nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 tankis, teigia amerikie\u010diai mokslininkai; gali b\u016bti, kad medituojant net u\u017eauga papildomos nerv\u0173 l\u0105stel\u0117s.<\/p>\n Su muzika mokytis lengviau Ko Jonukas nei\u0161moko, Jonas niekad nebei\u0161moks<\/strong><\/p>\n Zigmundas Froidas (Sigmund Freud), \u017emogaus psichikos specialistas, gyd\u0117 net, regis, bevilti\u0161kus ligonius. Tik senyvus \u017emones jis laik\u0117 nepagydomais, nes jiems es\u0105 paprastai tr\u016bksta “dvasini\u0173 proces\u0173 plasti\u0161kumo”, t.y. j\u0173 nebe\u012fmanoma pakeisti. Tuo tarpu \u0161iandien psichoterapeutai teigia, kad vyresnius, per 50 met\u0173 \u017emones, kaip tik itin lengva gydyti. Studijos rodo, kad \u017emon\u0117s gali mokytis iki \u017eilos senatv\u0117s. Netiesa ir tai, kad vietoj \u017euvusi\u0173 smegen\u0173 l\u0105steli\u0173 nauj\u0173 neatsiranda. Atrodo, smegenys kei\u010diasi vis\u0105 gyvenim\u0105, tik reikia joms duoti darbo, ir kuo \u012fvairesnio.<\/p>\n Mocarto muzika didina intelekt\u0105 Smegenis stimuliuojan\u010di\u0173 preparat\u0173 poveikis geb\u0117jimui mokytis ir darbingumui yra gin\u010dytinas. Pavyzd\u017eiui, vartojant preparat\u0105 ritalin\u0105 did\u0117ja ne tik atidumas, bet ir impulsyvumas. Pernelyg skub\u0117dami atsakyti, “doping\u0105” vartojusieji asmenys testuose pasirod\u0117 blogiau u\u017e kontrolin\u0119 grup\u0119. Neteisingas ir teiginys, kad smegen\u0173 dopingas nepasi\u017eymi \u0161alutiniu poveikiu: stimuliuojan\u010dio preparato “Modafinil” gamintojas 2007 m. i\u0161siuntin\u0117jo visiems gydytojams ra\u0161t\u0105, kuriame pripa\u017eino, kad vartojant \u0161iuos vaistus galimos gyvybei pavojingos reakcijos ir haliucinacijos, manijos ir net mintys apie savi\u017eudyb\u0119. Buvo i\u0161vardyta ir daugiau galim\u0173 \u0161alutini\u0173 poveiki\u0173 – galvos skausmai, miego sutrikimai<\/a>, nervingumas, regos ir vir\u0161kinimo sutrikimai, padid\u0117jusi insulto rizika bei psichikos sutrikimai. Daugelis student\u0173 mokytis pradeda prie\u0161 pat \u012fskaitas ir egzaminus, nes mano, jog \u012ftampa d\u0117l laiko stokos privers dirbti efektyviau. Bet gal jie tiesiog niekad nepaband\u0117 mokytis kitaip? \u0160iaip ar taip, mokslininkai primygtinai rekomenduoja mokytis be \u012ftampos. Ap\u0117mus stresui, organizme i\u0161siskiria \u012fvair\u016bs hormonai, kurie didina organizmo pasirengim\u0105 jud\u0117ti, kovoti arba b\u0117gti. Vidutinis streso lygis visai gali pozityviai paveikti mokymosi proces\u0105 ir nekenkia per egzaminus, ai\u0161kina psichologai. Ta\u010diau per\u017eengus tam tikr\u0105 rib\u0105 mokomoji med\u017eiaga taip gerai nebe\u012fsimenama. Tod\u0117l t\u0117vai ir mokytojai tur\u0117t\u0173 stengtis besimokantiems vaikams nedaryti psichinio spaudimo. Atsipalaidavimas ir ramyb\u0117 pirmiausia padeda sprend\u017eiant sud\u0117tingus u\u017edavinius. Pama\u010dius eiles prie saldumyn\u0173 automat\u0173 universitet\u0173 bibliotekose, gali kilti mintis, kad teisyb\u0117s \u010dia yra. Mitybos specialistai teigia, kad viskas priklauso nuo doz\u0117s. Kaip \u012frodo eksperimentai su \u017eiurk\u0117mis, per daug cukraus ir riebal\u0173 smegenims kenkia. Atrodo, kad svarbesnis u\u017e papildus, cukr\u0173 ir pana\u0161iai smegenims yra vanduo: vienas du litrai per dien\u0105 didina protin\u012f darbingum\u0105.<\/p>\n iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Visi norime b\u016bti protingi, tur\u0117ti ger\u0105 atmint\u012f. Bet k\u0105 daryti, kad galva dirbt\u0173 geriau? Vieni teigia, kad smegenys yra tarsi raumuo, kur\u012f galima treniruoti. Kit\u0173 manymu, galimyb\u0117s lavinti smegenis yra ribotos. O kaip yra i\u0161 ties\u0173?<\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[106,20,1181],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10887","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-medituojant","tag-psichikos","tag-smegenys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10887","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10887"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10887\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10887"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10887"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10887"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10887"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10887"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n<\/strong>
\nMokiniai da\u017enai tvirtina, kad klausantis radijo ar muzikos \u012fra\u0161\u0173 mokytis lengviau. Ta\u010diau ir da\u017ename biure dudena muzika ir \u0161maik\u0161tauja laid\u0173 ved\u0117jai. Tai n\u0117ra labai gerai, ai\u0161kina Ciuricho universiteto neurofiziologijos profesorius Lucas Jenk\u0117 (Lutz Jaencke): “Klausytis ir mokytis yra dvi skirtingos veiklos r\u016b\u0161ys. Jomis u\u017esiimti lygiagre\u010diai yra nenaudinga, nes paprastai nepastebimai labiau \u012fsijau\u010diama \u012f muzik\u0105, o tai vyksta mokymosi s\u0105skaita. Tiesa, jei besimokantysis pavargsta ir nebejau\u010dia paskat\u0173 mokytis, nedidel\u0117 muzikos doz\u0117 gali pad\u0117ti. Bet geriau padaryti trump\u0105 pertrauk\u0117l\u0119, pasiklausyti muzikos, o paskui v\u0117l \u017evaliai kibti \u012f darb\u0105. Popmuzika ir svetim\u0173 kalb\u0173 \u017eod\u017eiai nedera, tuo tarpu tapant muzika tikrai gali \u012fkv\u0117pti”.<\/p>\n
\n<\/strong>
\nYpa\u010d internete da\u017enai galima rasti teigini\u0173, kad Mocarto muzikos klausymasis palankiai veikia intelekt\u0105. Ta\u010diau pamir\u0161tama, kad \u0161\u012f poveik\u012f tyrusi\u0173 psicholog\u0173 i\u0161vadose kalbama apie erdvin\u012f ir vizualin\u012f suvokim\u0105, jokiu b\u016bdu ne apie intelekto koeficient\u0105. Be to, tariamasis Mocarto efektas pasirei\u0161k\u0117 lyginant su ramyb\u0117s ir atsipalaidavimo s\u0105lygomis. Mokslininkai teigia, kad kai kada Mocarto efektas pasirei\u0161kia, bet tuomet j\u012f galima paai\u0161kinti didesniu smegen\u0173 aktyvumu ir geresne tiriam\u0173j\u0173 asmen\u0173 nuotaika. Atitinkamai b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti ir apie \u0160uberto efekt\u0105, Stiveno Kingo arba kavos efekt\u0105.
\n
\nTablet\u0117s pa\u017eadina prot\u0105<\/strong><\/p>\n
\n
\nSkubant mokslai geriau lenda \u012f galv\u0105<\/strong><\/p>\n
\n
\nCukrus – nerv\u0173 maistas<\/strong><\/p>\n