{"id":10907,"date":"2010-09-03T18:00:00","date_gmt":"2010-09-03T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-09-03T18:00:00","modified_gmt":"2010-09-03T18:00:00","slug":"savanores-mama-mamai-jau-10-metu-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/savanores-mama-mamai-jau-10-metu-lietuvoje\/10907\/","title":{"rendered":"Savanor\u0117s Mama \u2013 mamai: jau 10 met\u0173 Lietuvoje"},"content":{"rendered":"

\u017dindymo tema Lietuvoje i\u0161lieka aktuali: \u017eindymas vis dar apgaubtas mitais. 2010 met\u0173 tyrim\u0173 ataskaitoje JAV mokslininkai konstatavo: d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dio \u017eindom\u0173 k\u016bdiki\u0173 skai\u010diaus \u0161alis kasmet praranda 13 milijard\u0173 doleri\u0173! Lietuva taip pat ne i\u0161imtis – \u017eindom\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius leist\u0173 sutaupyti nema\u017e\u0105 dal\u012f biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173, kurios skiriamos sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 i\u0161laikymui ir lig\u0173 gydymui. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF ataskaitose teigiama, jog \u017eindymo palaikymas yra pati efektyviausia ir pigiausia priemon\u0117 vaik\u0173 lig\u0173 prevencijai! <\/p>\n

 <\/div>\n
Daugyb\u0117 mokslini\u0173 tyrim\u0173 pagrind\u017eia \u017eindymo naud\u0105 mamos ir vaiko sveikatai. Apie \u017eindymo ekonomin\u0119 naud\u0105 Lietuvoje jau buvo ra\u0161yta, ta\u010diau \u0161i sritis nesulaukia pakankamo \u0161alies \u017einyb\u0173 d\u0117mesio, o Mama-mamai savanor\u0117s, 10 met\u0173 pa\u0161ventusios konsultacijoms, darbuojasi vienos. \u017dindymo skatinimo veikla u\u017esiimanti organizacija „Prad\u017ei\u0173 prad\u017eia“ mano, jog tokia nepalanki situacija Lietuvoje susiklost\u0117 d\u0117l to, kad mes neturime vieningos \u017eindymo politikos, kuri b\u016bt\u0173 keliama valstyb\u0117s lygiu. Kad \u017eindymu verta r\u016bpintis, \u012frodo Skandinavijos, JAV ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 praktika bei paskai\u010diavimai.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
I\u0161 ties\u0173, tokia bendruomenin\u0117 iniciatyva ir savanoryst\u0117s rei\u0161kinys n\u0117ra nauji. Pasaulyje veikia daugyb\u0117 analogi\u0161k\u0173 Mama-mamai grupi\u0173 ir jas vienijan\u010di\u0173 organizacij\u0173. Lietuvoje Mama-mamai konsultant\u0117mis gali tapti moterys, turin\u010dios asmenin\u0117s \u017eindymo patirties, i\u0161klausiusios specialius kursus, geban\u010dios vadovauti grupei, i\u0161klausyti ir suteikti reikiam\u0105 informacij\u0105 kitoms moterims. Moter\u0173, kurios jau tapo konsultant\u0117mis ir sukaup\u0117 daug patirties, mintys i\u0161ties \u012fdomios:
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Mama Virgilija, 3 vaik\u0173 mama, ikimokyklinio ugdymo specialist\u0117: Tampi mama ir supranti, kad nebenori b\u016bti ka\u017ekam patogi.
\n<\/em>„Gimdyv\u0117s aplinka n\u0117ra palanki \u017eindymui. Raginimai primaitinti mi\u0161in\u0117liais, duoti \u010diulptuk\u0105 ar girdyti arbat\u0117l\u0117mis trikdo i\u0161imtinai \u017eindyti nusiteikusi\u0105 mam\u0105. Da\u017enai i\u0161 gimdymo nam\u0173 gr\u012f\u017eusi\u0105 \u0161eim\u0105 supa nepalanki aplinka: ne\u017eind\u017eiusios draug\u0117s, taip pat ne\u017eind\u017eiusios anyta ir mama, netoleranti\u0161ki arba neturintys pakankamai \u017eini\u0173 vizituojantys medikai.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
\u017dindymo prad\u017eia gimdymo namuose retai b\u016bna palanki. Mokslo tyrimais \u012frodytas, bet Lietuvoje ma\u017eai gvildentas ry\u0161ys tarp \u017eindymo ir gimdymo. Pirm\u0173 savai\u010di\u0173 po gimdymo sunkumai gali b\u016bti medikamentinio gimdymo pasekm\u0117. Cezario operacija, skatinamieji ir nuskausminantys vaistai gali lemti naujagimio vangum\u0105, nenor\u0105 \u017e\u012fsti, kr\u016bties atsisakym\u0105, o gimdyv\u0117 jau 2–3 par\u0105 po gimdymo patirs kritines kr\u016bt\u0173 b\u016bkles.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
\u017dindymas vis dar apgaubtas mitais ir stereotipais. Labiausiai tr\u016bksta informacijos apie atjunkym\u0105. PSO duomenimis ir mokslo tyrimais pagr\u012fsta rekomendacija – \u017eindyti vaik\u0105 iki 2 met\u0173 ir ilgiau, kol ma\u017eylis pats atsisakys. Lietuvoje dar labai ma\u017eai mam\u0173 nat\u016braliai ir be jokio spaudimo atjunko vaikus. Da\u017eniausiai tai vyksta prie\u0161 vaik\u0173 nor\u0105: mama i\u0161eina miegoti \u012f kit\u0105 kambar\u012f, grie\u017etai nutraukia \u017eindym\u0105, i\u0161va\u017eiuoja kur nors kelioms dienoms, pasi\u016blo \u010diulptuk\u0105, buteliuk\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
\u017dindymui nutraukti apstu argument\u0173, vienas populiariausi\u0173, kad vaikas es\u0105 ramiau miegos, nes nebeie\u0161kos nusiraminimo prie kr\u016bties. Ta\u010diau turime suprasti, jog verkdamas, nor\u0117damas da\u017eniau \u017e\u012fsti, vaikas siun\u010dia signalus. Jei \u012f vaiko signalus mama nereaguoja, jis tiesiog nustoja juos si\u0173sti. M\u016bs\u0173 vaikai yra unikalios b\u016btyb\u0117s, kaip ir visi homo sapiens jie sugeba prisitaikyti. Mes, ikimokyklinio ugdymo specialistai pastebime, jog daug\u0117ja toki\u0173 „prisitaikiusi\u0173“ vaik\u0173, kurie at\u0117j\u0119 \u012f dar\u017eel\u012f, atsipalaiduoja ir tarsi gr\u012f\u017eta \u012f t\u0105 vaikyst\u0117s etap\u0105, i\u0161 kurio buvo ne savo valia i\u0161varyti. Pavyzd\u017eiui, kol bendraam\u017eiai ved\u017eioja pirm\u0105sias raides, toks vaikas gali gul\u0117ti ar suptis embriono pozoje su pir\u0161tuku burnoje.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Priemoni\u0173 ir metod\u0173 kaip atjunkyti – gausyb\u0117, ta\u010diau retai kur rasite informacijos, kad atjunkymo pabaigoje motinos pieno sud\u0117tis tampa artima prie\u0161pieniui, tai tarsi paskutin\u0117 imunizacija ir apsauga vaikui, kuri\u0105 suteikia motina Gamta, palyd\u0117dama ma\u017eyl\u012f savaranki\u0161ko gyvenimo link. O ar daug kas gali motyvuoti pasimetusi\u0105 mam\u0105, kaip t\u0119sti \u017eindym\u0105, i\u0161spr\u0119sti jos problemas? Ar kas kalba, kaip sunku pa\u010diai mamai, ne vien k\u016bdikiui, ged\u0117ti po prie\u0161laikinio nujunkymo?
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Jaunai mamai tenka spr\u0119sti dilem\u0105: paklusti aplinkini\u0173 spaudimui, ar \u012fsiklausyti \u012f vaik\u0105 ir savo intuicij\u0105. Tampi mama ir supranti, kad nebenori b\u016bti ka\u017ekam patogi. Ilg\u0105 \u017eindym\u0105 ir gra\u017ei\u0105 motinyst\u0119 laimi tos motinos, kurios nebijo atrodyti negra\u017eiai ar nepatogiai prie\u0161 aplinkinius.“
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Mama Asta, 2 vaik\u0173 mama, visuomen\u0117s sveikatos prie\u017ei\u016bros student\u0117: \u017dindymo palaikymas JAV ir Lietuvoje kardinaliai skiriasi.
\n<\/em><\/div>\n
„Turiu patirties ir galimyb\u0119 palyginti, kaip \u017eindymu r\u016bpinamasi JAV ir Lietuvoje. Manau, kad \u017eindymo s\u0117km\u0119 lemia 3 pagrindiniai veiksniai: motinos motyvacija, sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 pagalba \u017eindyvei ir visuomen\u0117s palaikymas. JAV \u0161ie veiksniai vystosi apylygiai, o \u0161tai Lietuvoje sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema \u0161iuo po\u017ei\u016briu yra visi\u0161kai apleista.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Konsultuojant mamas, susidaro gan ni\u016brus paveikslas. Matyti, kad did\u017eiausia \u017eala \u017eindymui padaroma jau pa\u010dioje prad\u017eioje, gimdymo namuose: naujagimiui ir gimdyvei gulint kartu, nepasidomima, kod\u0117l vaikas i\u0161tisai miega, motinoms nesuteikiama paprastos informacijos, o per 3 paras, praleistas gimdymo namuose, niekas i\u0161 personalo taip ir nepasi\u017ei\u016bri, ar teisingai k\u016bdikis ap\u017eioja kr\u016bt\u012f, ar taisyklinga \u017eindymo pad\u0117tis. D\u0117l netaisyklingos pad\u0117ties atsiranda ankstyvos speneli\u0173 traumos, po kuri\u0173 mamos nebenori \u017eindyti.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Galima b\u016bt\u0173 pastiprinti \u017eindymo pozicijas Lietuvoje, \u012ftraukiant \u017eindymo ir laktacijos temas \u012f vis\u0173 b\u016bsim\u0173 medik\u0173 ruo\u0161im\u0105. \u0160ios temos aktualios ne tik ginekologijos ir aku\u0161erijos specialistams. Stomatologams tr\u016bksta \u017eini\u0173 interpretuojant \u017eindom\u0173 vaik\u0173 karieso, trumpo lie\u017euvio pasait\u0117lio problemas, pediatrus pakei\u010diantys \u0161eimos gydytojai neturi reikiam\u0173 \u017eini\u0173 apie laktacij\u0105, \u017eindym\u0105 ir k\u016bdikio svorio priaugim\u0105, o alergologams ir visiems kitiems vaik\u0173 sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistams tr\u016bksta \u017eini\u0173 ne tik apie \u017eindym\u0105, bet ir elementarios tolerancijos.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Akivaizdu, jog palaikymo grup\u0117s mama-mamai dabar ypa\u010d reikalingos. Konsultuodama matau, kad ne \u017eini\u0173 ar problem\u0173 sprendimo reikia \u017eindan\u010dioms mamoms, bet paprasto palaikymo. U\u017etenka i\u0161klausyti mamos nuog\u0105stavimus, pasikalb\u0117ti kelet\u0105 minu\u010di\u0173 ir mamos po\u017ei\u016bris \u012f problem\u0105 ima keistis. Kai kurios mamos jau pokalbio prad\u017eioje atvirai pasisako, skambinan\u010dios sunki\u0105 minut\u0119 ir norin\u010dios ne informacijos, o palaikymo ir padr\u0105sinan\u010di\u0173 \u017eod\u017ei\u0173, nes nori apginti savo pozicij\u0105 prie\u0161 artimuosius, draugus, pediatrus“.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Mama Daiva, 3 vaik\u0173 mama, medik\u0117, tarptautin\u0117 \u017eindymo ir laktacijos valdymo konsultant\u0117: Kartais vyksta \u017eindymo motyvacijos \u017elugdymas.
\n<\/em><\/div>\n
 <\/div>\n
„Mamos kreipiasi \u012f \u017eindymo konsultantus \u012fvairiais klausimais, keletas j\u0173 nuolat kartojasi – tai kr\u016bt\u0173 b\u016bkl\u0117s („nugriau\u017eti“ speneliai, mastitas<\/a>) ir neteisingas priaugto k\u016bdikio svorio interpretavimas. Matau, kad medikams labai tr\u016bksta tolerancijos ir supratimo, kad pagimd\u017eiusios mamos d\u0117l hormon\u0173 poky\u010di\u0173 yra labai jautrios, tod\u0117l net intonacija ir \u017eod\u017ei\u0173 parinkimas yra svarb\u016bs. Tarkim, gydytojo pasakymas, jog k\u016bdikis priaugo „tik 500 g“ arba „net 500 g“ gali b\u016bti lemtingas mamos nusiteikimui t\u0119sti \u017eindym\u0105.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Medikas visada yra autoritetas, jo nurodym\u0173 mama laikosi, ta\u010diau Lietuvoje jau klostosi situacija, kai mamos kartais yra labiau apsiskai\u010diusios ir turi svaresni\u0173, mokslo \u012frodyt\u0173 \u017eini\u0173 nei jas aptarnaujantys apylink\u0117s medikai. \u0160iems ypa\u010d b\u016bdingas noras apsidrausti: jei k\u016bdikis ma\u017eiau priaugo svorio, vietoje paskatinimo da\u017eniau \u017eindyti mamai pasi\u016bloma primaitinti vaik\u0105 mi\u0161in\u0117liais. Kitas medik\u0173 apsidraudimo pavyzdys – vaistai \u017eindyvei: preparato anotacijoje da\u017eniausiai b\u016bna para\u0161yta, kad \u017eindyvei vartoti negalima, tad medikai eina lengviausiu keliu si\u016blydami nutraukti \u017eindym\u0105. Ta\u010diau daugeliu atveju pasidom\u0117jus vaisto veikimu paai\u0161k\u0117ja, jog jis yra suderinamas su \u017eindymu. Kartais u\u017etekt\u0173 pasidom\u0117ti, kokio am\u017eiaus \u017eindomas vaikas: tarkim, vyresni nei 1 met\u0173 vaikai \u017einda re\u010diau, tad tarpuose tarp maitinim\u0173 vaist\u0105 vartoti galima. Pagaliau ir vaisto vartojimo trukm\u0117 yra svarbi – jei vaistai paskirti vartoti 5 dienas, \u017eindanti mama gali periodi\u0161kai nusitraukin\u0117ti pien\u0105, taip i\u0161saugodama laktacij\u0105, o v\u0117liau v\u0117l t\u0119sti \u017eindym\u0105. Ta\u010diau tokio paai\u0161kinimo i\u0161 medik\u0173 \u017eindyv\u0117s negauna, tod\u0117l vaisto paskyrimas da\u017enai tampa verdiktu nutaukti \u017eindym\u0105.
\nKlostosi gan paradoksali situacija – mamos ie\u0161ko informacijos, \u0161vie\u010diasi, dalinasi patirtimi ir sukaupia daugiau \u017eini\u0173 ir argument\u0173 nei medikai. Tai teikia vilt\u012f, kad medik\u0173 stovykloje bus poky\u010di\u0173 ir galimyb\u0117 tobul\u0117ti bus i\u0161naudota.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Mama mamai neatlieka sveikatos prie\u017ei\u016bros profesional\u0173 funkcijos, ta\u010diau b\u016bdamos arti mamos, patyrusios pana\u0161ias situacijas, jos sugeba daugeliui \u017eindan\u010di\u0173 moter\u0173 sustiprinti pasitik\u0117jim\u0105 savimi. Tod\u0117l medik\u0173 ir mama mamai grupi\u0173 bendradarbiavimas tur\u0117t\u0173 atne\u0161ti ger\u0173 rezultat\u0173.“
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Mama Rasa, 3 vaik\u0173 mama, vadybinink\u0117: \u017dmogus – \u017eiauriausias \u017einduolis savo vaikams.
\n<\/em><\/div>\n
 <\/div>\n
„Visi motinyst\u0117s etapai yra gan\u0117tinai komercializuoti: n\u0117\u0161tumas – d\u0117l kraitelio pasi\u016blos, gimdymas – d\u0117l medik\u0173 si\u016blom\u0173 lengvinan\u010di\u0173 priemoni\u0173, vaiko auginimas – d\u0117l maitinimo, ankstyvojo ugdymo ir kt. priemoni\u0173.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
N\u0117\u0161tumo metu mamos susitelkia \u012f kraitelio pirkim\u0105 ir gimdym\u0105, o pagimd\u017eius vaikel\u012f jau tampa u\u017eimtomis 24 valandas per par\u0105, tad ne\u017eino, nei kur rasti informacijos apie \u017eindym\u0105, nei turi tam laiko. Po gimdymo susid\u016brus su \u017eindymo sunkumais ne viena mama pasiduoda komercini\u0173 strukt\u016br\u0173 \u012ftakai: perka pieno pakaitus, buteliukus, \u010diulptukus, konsultuojasi mi\u0161ini\u0173 platintoj\u0173 \u012fsteigtais nemokamais telefonais. Net „\u0161eim\u0173 draugais“ save laikantys \u017eurnalai publikuoja ne\u017eindymo istorijas su neteisingai situacijas komentuojan\u010diais specialistais, o tokias rubrikas dosniai remia pieno mi\u0161ini\u0173 platintojai.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Visada sakiau ir sakysiu, kad \u017eindymui nieko nereikia – tik mamos ir vaiko. Visi i\u0161 anksto nupirkti pientraukiai, antspeniai, buteliukai, \u010diulptukai – nereikalingos i\u0161laidos. Juk neperkame rament\u0173 eidami \u012f \u010diuo\u017eykl\u0105! Dauguma \u0161i\u0173 pagalbini\u0173 priemoni\u0173 lengvina pasekmes, bet ne\u0161alina problemos prie\u017easties, tad ne tik nepadeda, bet ilgainiui ir apsunkina \u017eindym\u0105. I\u0161 anksto nupirkta mi\u0161inio pakuot\u0117 visada kels pagund\u0105 j\u0105 panaudoti.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Konsultuodama pasteb\u0117jau, kad mamos retai kada supranta, kur yra problemos prie\u017eastis. Da\u017enai vis tik koncentruojasi \u012f pasekm\u0117s \u0161alinim\u0105: \u0161tai nusprend\u0117, kad tr\u016bksta pieno – griebiasi mi\u0161inio, per ilgai \u017einda – si\u016blo \u010diulptuk\u0105, vaikelis nepasitu\u0161tino – ie\u0161ko vidurius laisvinan\u010di\u0173 priemoni\u0173, nemiega ir verkia – v\u0117l si\u016blo \u010diulptuk\u0105. Tokia jau motinos Gamtos taisykl\u0117: re\u010diau stimuliuojamoskr\u016btys siun\u010dia signalus hormon\u0173 sistemai, kad pieno gamyb\u0105 reikia ma\u017einti, tad \u012fsiterpus buteliukui ir \u010diulptukui, mamos pienelio nat\u016braliai ima ma\u017e\u0117ti. Mamos tur\u0117t\u0173 gerai pagalvoti prie\u0161 si\u016blydamos buteliukus ir \u010diulptukus: k\u0105 alkanas vaikas stimuliuos, kr\u016bt\u012f ar gumin\u012f pakait\u0105?
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Motinyst\u0119 „lengvinan\u010dios“ priemon\u0117s k\u0117sinasi \u012f mamos ir vaiko artum\u0105. Dauguma daikt\u0173, kurie tarsi skirti palengvinti motinyst\u0117s na\u0161t\u0105, vis tik veikia destruktyviai. \u0160tai pa\u017ei\u016br\u0117jus \u012f ma\u017eylio kraitelio „b\u016btin\u0173“ daikt\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, ten rasime ne tik v\u0117\u017eim\u0117l\u012f ir ma\u0161inos k\u0117dut\u0119, bet ir vibruojan\u010dias s\u016bpynes, maitinimo k\u0117dut\u0119, lovyt\u0119 su melodijomis, lavinimo kilim\u0117l\u012f, \u0161okliukus, vaik\u0161tynes ir pan. \u017di\u016br\u0117dama \u012f taip „apr\u016bpintus“ vaikus, vis pagalvoju, kad \u017emogus – \u017eiauriausias \u017einduolis savo vaikams. Tuo metu, kai k\u016bdikiui reikia nei\u0161bla\u0161kyto mamos d\u0117mesio ir \u0161ilto fizinio kontakto, jis guli ant lavinimo kilim\u0117lio, kratomas ve\u017eime arba migdosi elektronini\u0173 melodij\u0173 ir skirting\u0173 supimo grei\u010di\u0173 prikim\u0161toje lovyt\u0117je. K\u016bdikyst\u0117je formuojasi saugus prierai\u0161umas, tad artimas fizinis kontaktas su mama turi lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 vaiko savaranki\u0161kumui.<\/div>\n
 <\/div>\n
\u017dindymas tai negin\u010dijamai suteikia. Moksliniai tyrimai atskleid\u017eia gana paradoksali\u0105 situacij\u0105, kai savo laiku ilgai \u017eindyti ir ant rank\u0173 ne\u0161ioti k\u016bdikiai tampa savaranki\u0161kesni nei ypa\u010d anksti „lavinti“ ir „ugdyti“ vaikai. Jau keleri metai stebime tendencij\u0105 Lietuvoje: sunerimusios mamos skambina d\u0117l staiga ypa\u010d pada\u017en\u0117jusio \u017eindymo nakt\u012f. Ta\u010diau \u017eindymas \u0161iuo atveju – tai tik k\u016bdikio instinktyviai pasirinkta gelb\u0117jimosi priemon\u0117. Tikroji prie\u017eastis gali b\u016bti, pavyzd\u017eiui, nuo 4 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus prad\u0117ta lankyti muzikos mokykl\u0117l\u0117. O naktiniu \u017eindymu vaikas ramina savo nebrand\u017ei\u0105 ir i\u0161dirgint\u0105 nerv\u0173 sistem\u0105. Motinyst\u0117 – sugeb\u0117jimas b\u016bti \u0161alia vaiko. Neskubant ir neskubinant.“
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Daiva \u0160niukait\u0117, V\u0161\u012e „Prad\u017ei\u0173 prad\u017eia“ steig\u0117ja, konsultant\u0117: Ne pinig\u0173 reikia, o daugiau bendradarbiavimo.
\n<\/em><\/div>\n
 <\/div>\n
„2001 metais baigusi La Leche League International (LLLI) \u017eindyvi\u0173 savitarpio pagalbos grupi\u0173 administratori\u0173 mokymus, siekiu, kad grupel\u0117s Mama-mamai steigt\u0173si ir pl\u0117t\u0173si tinkama linkme ir lygiu. Koordinuojant svarbu u\u017etikrinti, kad tai neb\u016bt\u0173 tik grupel\u0117s moter\u0173 „pasiplep\u0117jimai“ ir subjektyviai interpretuojamos \u017eindymo situacijos. Tod\u0117l saugome vard\u0105 Mama-mamai, o grupi\u0173 vadoves ne tik atrenkame ir apmokome, bet ir keliame reikalavim\u0105 nuolat gilinti \u017einais. Kad ir kaip \u017ei\u016br\u0117tume \u012f \u017eindymo palaikym\u0105, visa tai sudaro individual\u016bs atvejai, reikalaujantys betarpi\u0161kumo ir \u0161iltesnio kontakto, tod\u0117l konsultant\u0173<\/div>\n
 <\/div>\n
Mama-mamai turime beveik visuose Lietuvos rajonuose ir j\u0173 skai\u010di\u0173 bei kvalifikacij\u0105 nuolat auginame. Vis\u0105 Lietuv\u0105 apimantis konsultant\u0173 tinklas – ne vieneri\u0173 met\u0173 darbas. Viena kit\u0105 gerai pa\u017e\u012fstame, nors kai kurios konsultant\u0117s yra medik\u0117s, bet turime gra\u017ei\u0105 tradicij\u0105 prie vardo prid\u0117ti titul\u0105 „Mama“: mama Aldona, mama Jolanta, mama J\u016brat\u0117… Ne vis\u0173 konsultan\u010di\u0173 telefonus skelbiame, kai kurios atsakin\u0117ja \u012f klausimus tik ra\u0161tu arba konsultuoja tik tam tikrais \u017eindymo klausimais. Pasitaiko, kad laikinai nutraukia savanoryst\u0119 – gimdo, mokosi, augina vaikus, dirba. Besikreipian\u010dios mamos visuomet gali likti anonimais, o tai leid\u017eia b\u016bti atviresn\u0117ms.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Esame \u0161alis, neturinti dideli\u0173 i\u0161tekli\u0173, tod\u0117l tur\u0117tume daugiau dom\u0117tis kit\u0173 \u0161ali\u0173 patirtimi. Mama-mamai visame Pasaulyje pripa\u017e\u012fstama kaip pati pigiausia ir efektyviausia \u017eindymo skatinimo priemon\u0117. \u017dindymui palaikyti Lietuvoje ne pinig\u0173 tr\u016bksta, bet paprasto bendradarbiavimo tarp institucij\u0173 ir vietos bendruomen\u0117s. Tarkim savivaldyb\u0117s, seni\u016bnijos ar poliklinikos gal\u0117t\u0173 leisti naudotis savo patalpomis, juolab kad daugelis \u0161i\u0173 institucij\u0173 vakarais i\u0161tu\u0161t\u0117ja, tad nedarbo laiku jose gal\u0117t\u0173 rinktis mam\u0173 grupel\u0117s. Tiek nedaug reikia, kad vieni kitiems pad\u0117tume.“
\n <\/div>\n
Medik<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u017dindymo tema Lietuvoje i\u0161lieka aktuali: \u017eindymas vis dar apgaubtas mitais. 2010 met\u0173 tyrim\u0173 ataskaitoje JAV mokslininkai konstatavo: d\u0117l ma\u017e\u0117jan\u010dio \u017eindom\u0173 k\u016bdiki\u0173 skai\u010diaus \u0161alis kasmet praranda 13 milijard\u0173 doleri\u0173! Lietuva taip pat ne i\u0161imtis – \u017eindom\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius leist\u0173 sutaupyti nema\u017e\u0105 dal\u012f biud\u017eeto l\u0117\u0161\u0173, kurios skiriamos sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173 i\u0161laikymui ir lig\u0173 gydymui. Pasaulio sveikatos organizacija ir UNICEF ataskaitose teigiama, jog \u017eindymo palaikymas yra pati efektyviausia ir pigiausia priemon\u0117 vaik\u0173 lig\u0173 prevencijai! <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[2689,513,17,190,443,138,1867,2690],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10907","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-gimdymo-namuose","tag-kudikis","tag-mama","tag-mamos","tag-specialistams","tag-vaistai","tag-zindymas","tag-zindymo-laktacijos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10907","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10907"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10907\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10907"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10907"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10907"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10907"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10907"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}