{"id":10921,"date":"2010-09-01T18:00:00","date_gmt":"2010-09-01T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-09-01T18:00:00","modified_gmt":"2010-09-01T18:00:00","slug":"palikite-kairiarankius-ramybeje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/palikite-kairiarankius-ramybeje\/10921\/","title":{"rendered":"Palikite kairiarankius ramyb\u0117je!"},"content":{"rendered":"<div style=\"text-align: justify\" class=\"autorius\">Gyvename dvide\u0161imt pirmame am\u017eiuje, ta\u010diau daugyb\u0117 t\u0117v\u0173 vis dar \u0161ventai tiki, kad j\u0173 vaiko &bdquo;\u012fprotis&ldquo; visk\u0105 daryti kairi\u0105ja ranka &ndash; kaprizas, kur\u012f b\u016btina kuo grei\u010diau sunaikinti. Nors psichologai tvirtina, kad kairiaranki\u0161kumas &ndash; vienas i\u0161 normalaus organizmo vystymosi variant\u0173, nulemtas smegen\u0173 sandaros ypatum\u0173 ir gen\u0173, m\u016bs\u0173 pasaulis yra akivaizd\u017eiai sukurtas de\u0161iniarankiams.<br \/>\n&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\">&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\"><strong>Prigimties nepakeisi<br \/>\n<\/strong>Ra\u0161ymo priemon\u0117s ir stalo \u012frankiai, durys ir spynos, kompiuteri\u0173 pel\u0117s bei dar daugyb\u0117 kit\u0173 daikt\u0173 paprastai yra skirti \u017emon\u0117ms, kurie visk\u0105 daro de\u0161ini\u0105ja ranka. Lik\u0119 planetos gyventojai, kuri\u0173, anot statistikos, yra nei daug, nei ma\u017eai &ndash; 500 milijon\u0173, &ndash; yra ver\u010diami prisitaikyti. \u012e kairiarankius &ndash; vadinasi, \u012f kone kas de\u0161imt\u0105 m\u016bs\u0173, &ndash; vis dar \u017ei\u016brima \u012ftariai. Laim\u0117, bent pra\u0117jo laikai, kai buvo tikima, kad tokius \u017emones yra aps\u0117d\u0119s velnias. Kaip ir sovietin\u0117s eros u\u017esidegimas visus kairiarankius b\u016btinai &bdquo;peraukl\u0117ti&ldquo; ir paversti de\u0161iniarankiais. Bet t\u0117v\u0173, dar\u017eelio aukl\u0117toj\u0173 bei mokytoj\u0173, manan\u010di\u0173, jog kairiaranki\u0161kumas n\u0117ra geras dalykas, pakanka ir m\u016bs\u0173 dienomis. Jie pro ausis praleid\u017eia net psicholog\u0173 tvirtinimus, kad vaiko vertimas visk\u0105 daryti ne ta ranka, kuria jam patogu, sukelia jam stres\u0105 ir ma\u017eina moksleivi\u0173 pa\u017eangum\u0105. Kadangi versdami kairiarank\u012f vaik\u0105 visk\u0105 daryti de\u0161ini\u0105ja ranka aplinkiniai stengiasi pakeisti ne jo b\u016bd\u0105, o biologin\u0119 prigimt\u012f, peraukl\u0117jamiesiems da\u017enai pasirei\u0161kia neuroz\u0117s simptomai: sutrinka miegas, dingsta apetitas, ima kamuoti galvos arba pilvo skausmai, \u012fvairios baim\u0117s, enurez\u0117 (naktinis \u0161lapimo nelaikymas), vaikas net gali prad\u0117ti mik\u010dioti, tapti apati\u0161kas, l\u0117tas. O tai jau pakankamai rimti sveikatos sutrikimai.<br \/>\n&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\"><strong>Kitokie genai<br \/>\n<\/strong>Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 Did\u017eiosios Britanijos mokslininkai aptiko kairiaranki\u0161kumo gen\u0105 &ndash; LRRTM1. Jis nulemia smegen\u0173 srit\u012f, atsakysian\u010di\u0105 u\u017e tokias m\u016bs\u0173 organizmo funkcijas kaip kalba ir emocijos. De\u0161iniarankiams kalbos funkcij\u0105 paprastai valdo kairysis smegen\u0173 pusrutulis, o de\u0161inysis atsako u\u017e emocijas. Kairiarankiams prie\u0161ingai. Specialistai primygtinai pra\u0161o t\u0117v\u0173 nepamir\u0161ti, kad kairiarankiai vaikai yra labiau pa\u017eeid\u017eiami ir su jais elgtis reikia itin d\u0117mesingai bei jautriai. Tokie ma\u017eyliai turi vystymosi ypatum\u0173 ir \u012f tai reikia atsi\u017evelgti u\u017esiimant j\u0173 aukl\u0117jimu bei mokymu. Praktika rodo: jeigu t\u0117vai visk\u0105 padaro teisingai, u\u017eaug\u0119 kairiarankiai pasi\u017eymi tvirtu b\u016bdu ir mil\u017eini\u0161ku k\u016brybiniu potencialu. &bdquo;Kairiukai&ldquo; paprastai daug subtiliau suvokia spalv\u0105 ir form\u0105, \u012f\u017evelgia skirtumus net t\u0173 daikt\u0173, kurie visiems kitiems \u017emon\u0117ms atrodo absoliu\u010diai identi\u0161ki, t. y. labiau individualizuoja juos supant\u012f pasaul\u012f. B\u016btent d\u0117l to \u012fvairi\u0173 pakraip\u0173 meno mokyklose mokosi tiek daug kairiaranki\u0173. Mokydamiesi \u0161ie vaikai labiau orientuojasi \u012f savo jausmus, ne \u012f kalb\u0105. Tad tam, kad geriau \u012fsimint\u0173 d\u0117stom\u0105 med\u017eiag\u0105, jiems naudingesnis bus pie\u0161inys ar kita vaizdin\u0117 med\u017eiaga nei papildomas paai\u0161kinimas. Kairiarankiams sunkiai sekasi dirbti didel\u0117se grup\u0117se grie\u017etai apibr\u0117\u017etomis s\u0105lygomis. J\u0173 stichija &ndash; individuali veikla, nes jie pirmiausia kliaujasi savo pa\u010di\u0173 iniciatyva ir intuicija.<br \/>\n&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\"><strong>Tokie pana\u0161\u016bs, tokie skirtingi<br \/>\n<\/strong>Ne visi kairiarankiai yra vienodi. Specialistai sako galintys i\u0161skirti ma\u017eiausiai tris grupes. Pirmasis &ndash; geneti\u0161kai nulemtas kairiaranki\u0161kumas. Ta\u010diau b\u016bna ir priverstinis, kai vaikas, gim\u0119s de\u0161iniarankiu, ver\u010diamas aplinkybi\u0173, pavyzd\u017eiui, d\u0117l traumos arba augdamas tarp kairiaranki\u0173, &ndash; ilgainiui visk\u0105 ima daryti kairi\u0105ja ranka. Dabar jau yra pakankamai mokslini\u0173 \u012frodym\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 teigti, kad kairiaranki\u0161kumas gali b\u016bti ir patologinis &ndash; d\u0117l gimdymo streso. Specialistai i\u0161skiria kelis \u017ealingus veiksnius, nutinkan\u010dius n\u0117\u0161tumo ir gimdymo metu: ma\u017eylis gimsta labai ma\u017eo svorio, gimdymas b\u016bna pernelyg greitas arba pernelyg ilgas, gimdymo metu naudojami pagalbiniai instrumentai, k\u016bdikis gimsta pridus\u0119s ir pan.<br \/>\n&nbsp;<\/div>\n<div style=\"text-align: justify\"><strong>Kaip atpa\u017einti &bdquo;kairiuk\u0105&ldquo;?<br \/>\n<\/strong>Kai kuriuos kairiaranki\u0161kumo po\u017eymius galima \u012f\u017evelgti ankstyvoje vaikyst\u0117je. Tai j\u0117ga vienos ir kitos rankut\u0117s, su kuria ma\u017eylis suspaud\u017eia kieno nors pir\u0161t\u0105; ranka, kurioje jis ilgiau laiko bar\u0161kut\u012f; \u012f kuri\u0105 pus\u0119 da\u017eniau b\u016bna pasukta jo galvyt\u0117. Visos \u0161ios, atrodyt\u0173, smulkmenos kartais leid\u017eia nusp\u0117ti, kokiu &ndash; de\u0161iniarankiu ar kairiarankiu &ndash; u\u017eaugs j\u016bs\u0173 vaikas. Tiesa, specialistai primygtinai pra\u0161o nepamir\u0161ti, kad pana\u0161ios prognoz\u0117s iki 4&ndash;5 met\u0173 b\u016bna ma\u017eai efektyvios. Nuo to laiko, kai k\u016bdikiui sukanka 16&ndash;20 savai\u010di\u0173, ir iki 2 metuk\u0173 dominuojanti ranka nuolat kei\u010diasi &ndash; bangavimo principu. Nuo 2-ej\u0173 iki 4&ndash;5 metuk\u0173 abi ma\u017eylio rankut\u0117s b\u016bna prakti\u0161kai lygiavert\u0117s, t. y. vienodai aktyvios. Ir tik v\u0117liau paai\u0161k\u0117ja, kuri ranka dominuoja. Kairiaranki\u0161kumas (arba de\u0161iniaranki\u0161kumas) toliau stipr\u0117ja iki 9&ndash;10 met\u0173, o galb\u016bt ir ilgiau.<\/div>\n<p>iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Gyvename dvide\u0161imt pirmame am\u017eiuje, ta\u010diau daugyb\u0117 t\u0117v\u0173 vis dar \u0161ventai tiki, kad j\u0173 vaiko &bdquo;\u012fprotis&ldquo; visk\u0105 daryti kairi\u0105ja ranka &ndash; kaprizas, kur\u012f b\u016btina kuo grei\u010diau sunaikinti. Nors psichologai tvirtina, kad kairiaranki\u0161kumas &ndash; vienas i\u0161 normalaus organizmo vystymosi variant\u0173, nulemtas smegen\u0173 sandaros ypatum\u0173 ir gen\u0173, m\u016bs\u0173 pasaulis yra akivaizd\u017eiai sukurtas de\u0161iniarankiams.<br \/>\n&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[2687,2686,652],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-10921","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-kairiarankiai","tag-kairiarankiams","tag-ranka"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10921","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10921"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10921\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10921"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10921"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10921"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10921"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10921"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}