\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos \u2013 pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis Lietuvoje ir pasaulyje. K\u0105 daryti, kad u\u017eb\u0117gtume u\u017e aki\u0173 nelaimei, kol dar nepakirto infarktas? Kaip gyventi, kad jis nepasikartot\u0173 dar kart\u0105?<\/p>\n
\u0160iemet sukako 40 met\u0173, kai Lietuvoje funkcionuoja \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis sergan\u010di\u0173j\u0173 reabilitacinis gydymas. Vienas \u0161ios sistemos k\u016br\u0117j\u0173 \u2013 Kauno medicinos universiteto Kardiologijos instituto profesorius, Lietuvos ir Pranc\u016bzijos bendrov\u0117s „Elite Medicale” klinikos vadovas Donatas Vasiliauskas \u012fsitikin\u0119s: reabilituoti tekt\u0173 daug ma\u017eiau ligoni\u0173, jei b\u016bt\u0173 skiriama u\u017etektinai d\u0117mesio \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 prevencijai. Aktyviai \u012fsijung\u0119s \u012f i\u0161emin\u0117s \u0161irdies ligos prevencij\u0105 profesorius konstatuoja: nejudrus gyvenimo b\u016bdas, stresas, neracionali mityba, \u017ealingi \u012fpro\u010diai, ypa\u010d r\u016bkymas ir nesaikingas alkoholio vartojimas, skatina \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas. Pagrindiniai j\u0173 kviesliai \u2013 padid\u0117j\u0119s arterinis kraujosp\u016bdis, didelis cholesterolio ir gliukoz\u0117s kiekis kraujyje, antsvoris<\/a>, u\u017edegimai, stresas. Lietuvoje kasmet miokardo infarktu suserga daugiau kaip pus\u0117 t\u016bkstan\u010dio gyventoj\u0173. \u0160is skai\u010dius did\u0117ja. Daugiau nei du tre\u010ddaliai ligoni\u0173 po persirgto miokardo infarkto i\u0161gyvena, bet jiems b\u016btina ilgalaik\u0117 prie\u017ei\u016bra ir gydymas.<\/p>\n \u2013 I\u0161emin\u0117 \u0161irdies liga<\/a> \u2013 tai \u0161irdies raumens funkcijos sutrikimas, sutrikus jo apr\u016bpinimui krauju. \u0160i liga teb\u0117ra da\u017eniausia mirties prie\u017eastis. Profesoriau, kokie pagrindiniai prevencijos tikslai? \u2013 Koronarin\u0117s \u0161irdies ligos rizikos veiksni\u0173 \u0161iandien \u017einoma per 200, ta\u010diau ne visi jie vienodai reik\u0161mingi. Vieni j\u0173 \u2013 lytis, am\u017eius, paveldimumas \u2013 nevaldomi, kitus rizikos faktorius galime suma\u017einti specialiomis priemon\u0117mis. Dauguma j\u0173 susij\u0119 su netinkama gyvensena: r\u016bkymu, nutukimu, nejudra. Iki \u0161iol buvo i\u0161skiriamas didysis rizikos veiksni\u0173 trejetas \u2013 r\u016bkymas, arterin\u0117 hipertenzija (auk\u0161tas kraujosp\u016bdis) ir dislipidemija (populiariai kalbant, didel\u0117 cholesterolio koncentracija kraujyje). \u2013 Kokiems pacientams aktualiausia prevencija? Kam reik\u0117t\u0173 kuo skubiau apie tai susim\u0105styti? \u2013 O kokie jie? K\u0105 medikai nustato pirmiausia? \u2013 Ar m\u016bs\u0173 \u0161alyje vykdomos sergan\u010di\u0173j\u0173 \u0161irdies ligomis prevencijos programos? Kaip pad\u0117ti savo \u0161ird\u017eiai? iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos \u2013 pagrindin\u0117 mirties prie\u017eastis Lietuvoje ir pasaulyje. K\u0105 daryti, kad u\u017eb\u0117gtume u\u017e aki\u0173 nelaimei, kol dar nepakirto infarktas? Kaip gyventi, kad jis nepasikartot\u0173 dar kart\u0105?
\u2013 Vainikini\u0173 arterij\u0173 liga, vadinama koronarine \u0161irdies liga, prasideda ne nuo skausmo kr\u016btin\u0117je ar miokardo infarkto, bet gerokai anks\u010diau \u2013 nuo \u017ealojan\u010dio poveikio kraujagysl\u0117s sienelei \u2013 endoteliui. Pagrindinis prevencijos tikslas \u2013 kad \u017emogus nesusirgt\u0173 koronarine \u0161irdies liga arba bent kad \u0161i liga nepasikartot\u0173, kad suma\u017e\u0117t\u0173 i\u0161emini\u0173 insult\u0173. Visos priemon\u0117s skirtos tam, kad pacientai b\u016bt\u0173 apsaugoti nuo koronarin\u0117s \u0161irdies ligos rei\u0161kini\u0173, i\u0161ai\u0161kinant ir koreguojant visas aplinkybes, kurios kelia rizik\u0105. Tai \u2013 pirmin\u0117 koronarin\u0117s \u0161irdies ligos prevencija.
Jau susirgus \u0161ia liga taikomas antrin\u0117s prevencin\u0117s priemon\u0117s, kuri\u0173 tikslas \u2013 sustabdyti ateroskleroz\u0117s proces\u0105.Europos kardiolog\u0173 draugija i\u0161skiria tris strategijas: populiacin\u0119, didel\u0117s rizikos ir antrin\u0119 prevencij\u0105. \u0160ios strategijos turi ne konkuruoti, o veikti viena kryptimi.\u2013 Ar galite trumpai i\u0161vardyti, kokie pagrindiniai \u0161irdies lig\u0173 rizikos veiksniai? Kas \u017ealingiausia m\u016bs\u0173 \u0161ird\u017eiai?<\/p>\n
Nuo \u0161io trejeto rizikos faktori\u0173 reik\u0161mingumu neatsilieka ir cukrinis diabetas. Negalima pamir\u0161ti ir l\u0117tinio streso, moterims \u2013 estrogen\u0173 deficito, psichosocialini\u0173 veiksni\u0173, nevisavert\u0117s mitybos, kai racione stinga vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173.<\/p>\n
\u2013 Did\u017eiausia rizikos grup\u0117 yra pacientai, kuriems jau diagnozuota koronarin\u0117 \u0161irdies liga, periferini\u0173 arterij\u0173 liga. \u0160iems \u017emon\u0117ms prevencija b\u016btina. Ir labai aktyvi. Rizikos grup\u0119 sudaro ir \u017emon\u0117s, kuriems rimtai gresia ateroskleroz\u0117<\/a>. Tai asmenys, kuriems smarkiai padid\u0117j\u0119s vienas rizikos faktori\u0173: sergantieji diabetu, tie, kuri\u0173 bendras cholesterolis ar arterinis kraujosp\u016bdis kelia gr\u0117sm\u0119.\u0160irdies ligos yra daugialyp\u0117s. Nepakanka nustatyti kur\u012f nors vien\u0105 rizikos faktori\u0173 \u2013 b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti visus ir \u012fvertinti bendr\u0105 paciento rizik\u0105. Taip pat labai svarbu \u017einoti pirmuosius ligos po\u017eymius.<\/p>\n
\u2013 Kraujagysli\u0173 vidinio sluoksnio \u2013 endotelio disfunkcij\u0105, miego arterij\u0173 sustor\u0117jim\u0105, aterosklerotines plok\u0161teles kraujagysl\u0117se. Nusta\u010dius ir \u012fvertinus rizikos veiksnius, skiriame dozuot\u0105 kr\u016bv\u012f, atliekame \u0161irdies echokardiografin\u012f i\u0161tyrim\u0105.Visa tai padeda nustatyti rizikos laipsn\u012f, skirti gydym\u0105. Liga daugel\u012f met\u0173 gali b\u016bti besimtom\u0117, tik v\u0117liau tokie pacientai pradeda jausti maud\u017eian\u010dio pob\u016bd\u017eio skausmus \u0161irdies plote.<\/p>\n
\u2013 Jau kelinti metai, kaip Lietuvoje prad\u0117ta vykdyti plati prevencijos programa ilgu pavadinimu: „Asmen\u0173, priskirtin\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 didel\u0117s rizikos grupei, atrankos ir prevencijos finansavimo priemoni\u0173 programa”.Programoje dalyvauja vis daugiau Pirmin\u0117s asmens sveikatos prie\u017ei\u016bros \u012fstaig\u0173. Neseniai \u012f \u0161i\u0105 program\u0105 pagal \u0161ios programos administravimo grup\u0117s pirmininko prof. A.Laucevi\u010diaus ir VLK rekomendacijas \u012ftraukta Lietuvos ir Pranc\u016bzijos bendrov\u0117 „Elite Medicale”. Pacientai, kuriems \u0161eimos gydytojas nustatys padid\u0117jus\u012f arterin\u012f kraujosp\u016bd\u012f, cholesterolio kiek\u012f kraujyje, ankstyv\u0105 \u0161eimin\u0119 anamnez\u0119, bus siun\u010diami \u012f klinik\u0105. \u010cia bus atliktas i\u0161pl\u0117stinis kraujo tyrimas, \u0161irdies echokardiografinis ir veloergometrinis i\u0161tyrimas, kaklo kraujagysli\u0173 endotelio tyrimas. I\u0161samiai \u012fvertinus \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173 tikimyb\u0119, pacientui bus nustatyta vidutin\u0117, didel\u0117 ar labai didel\u0117 rizika. Tada bus sudaromas intensyvaus gyvenimo keitimo, gydymo monitoringo planas, informuotas \u0161eimos gydytojas. Visi \u0161ie tyrimai kompensuojami Valstybin\u0117s ligoni\u0173 kasos.<\/p>\n
<\/strong>Prad\u0117ti sveikai gyventi yra naudinga kiekvienam, ne tik tiems, kurie \u017eino, kad serga koronarine \u0161irdies liga.
Meskite r\u016bkyti. R\u016bkymas suma\u017eina deguonies kiek\u012f kraujyje bei pa\u017eeid\u017eia ir susilpnina arterij\u0173 sieneles. Meti r\u016bkyti \u2013 tai vienas svarbiausi\u0173 dalyk\u0173 norint suma\u017einti rizik\u0105 susirgti koronarine \u0161irdies liga ar sul\u0117tinti jos progresavim\u0105.
Vartokite ma\u017eiau riebal\u0173. \u0160ird\u017eiai ir kraujagysl\u0117ms ypa\u010d \u017ealingas per gausus gyvulini\u0173 riebal\u0173 vartojimas. Jie gali padidinti cholesterolio kiek\u012f kraujyje. Didelis cholesterolio kiekis kraujyje yra pagrindin\u0117 prie\u017eastis, d\u0117l kurios atsiranda nuos\u0117d\u0173, kurios kaupiasi ant arterij\u0173 sieneli\u0173 ir sukelia lig\u0105. Sveikai maitindamiesi galime suma\u017einti cholesterolio kiek\u012f. Valgykime daugiau dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173 ir gr\u016bd\u0173, daugiau \u017euv\u0173, pauk\u0161tienos ir liesos m\u0117sos. Stenkim\u0117s atsisakyti riebaus maisto.
Reguliariai mank\u0161tinkit\u0117s ir stenkim\u0117s i\u0161laikyti normal\u0173 k\u016bno svor\u012f. Fizini\u0173 pratim\u0173 stoka ir antsvoris<\/a>\u00a0yra koronarin\u0117s ligos rizikos faktoriai. Reguliari mank\u0161ta gali pad\u0117ti suma\u017einti cholesterolio kiek\u012f kraujyje, kraujosp\u016bd\u012f, sureguliuoti k\u016bno svor\u012f. Gydytojas gali pad\u0117ti pasirinkti tinkamiausi\u0105 mank\u0161t\u0105.
Kontroliuokite kraujosp\u016bd\u012f. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis apsunkina \u0161irdies darb\u0105 ir pagreitina koronarin\u0117s \u0161irdies ligos proces\u0105. Nuolat tikrinkite savo kraujosp\u016bd\u012f. Jeigu jis auk\u0161tas, laikykit\u0117s gydytojo patarim\u0173 d\u0117l maitinimosi ir mank\u0161tos, vartokite i\u0161ra\u0161ytus vaistus.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[93,430,6036,125,24813,991],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10976","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-infarktas","tag-kraujospudis","tag-prevencija","tag-rukymas","tag-sirdziai","tag-stresas"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10976","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10976"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10976\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10976"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10976"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10976"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10976"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10976"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}