{"id":10987,"date":"2010-08-12T18:00:00","date_gmt":"2010-08-12T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-08-12T18:00:00","modified_gmt":"2010-08-12T18:00:00","slug":"kruties-vezys-uzklumpa-ir-vyrus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kruties-vezys-uzklumpa-ir-vyrus\/10987\/","title":{"rendered":"Kr\u016bties v\u0117\u017eys u\u017eklumpa ir vyrus"},"content":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Ar \u017einojote, kad vyrai taip pat gali susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu? Taip, gali. Ne\u017einodami apie tai vyrai neatlieka profilaktini\u0173 patikrinim\u0173, kuri\u0173 metu b\u016bt\u0173 galima anksti diagnozuoti lig\u0105. Tod\u0117l vyrams diagnozuotas kr\u016bties v\u0117\u017eys b\u016bna sunkesn\u0117s stadijos nei moter\u0173, j\u012f sunkiau i\u0161gydyti.&nbsp;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">Tiesa, vyrai kr\u016bties v\u0117\u017eiu serga re\u010diau nei moterys. Remiantis V\u0117\u017eio informacijos centro duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma 10&ndash;13 nauj\u0173 vyr\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvej\u0173.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">Klaip\u0117dos miesto visuomen\u0117s sveikatos biuro specialistai ragina vyrus nepamir\u0161ti apie \u0161i\u0105 klasting\u0105 lig\u0105 ir reguliariai tikrintis savo sveikat\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">&bdquo;Vyrai <a href=\"https:\/\/pasveik.lt\/ligos-ir-sindromai\/krutu-vezys\/4489\">kr\u016bties v\u0117\u017eiu<\/a> suserga gana&nbsp; retai, tod\u0117l daugelis net nepagalvoja, jog \u0161i liga gali pasibelsti ir \u012f j\u0173 duris. D\u0117l informacijos stokos kreipiamasi \u012f gydytojus, kai liga jau b\u016bna pa\u017eengusi, tod\u0117l svarbu nedelsti, kad anksti diagnozuotume \u0161i\u0105 lig\u0105. Simptomai b\u016bna tokie pat kaip ir moterims &ndash; kr\u016btyje ap\u010diuopiamas guzelis, jau\u010diamas skausmas, pakinta spenelio spalva ar forma, pa\u017eastyje padid\u0117ja limfmazgiai. Pajutus pana\u0161ius simptomus,&nbsp; atsiradus pakitimams, b\u016btina tuoj pat kreiptis \u012f \u0161eimos gydytoj\u0105&ldquo; , &#8211; patar\u0117 Klaip\u0117dos miesto Visuomen\u0117s sveikatos biuro specialist\u0117 Roberta Tamulevi\u010di\u016bt\u0117.&nbsp;<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">Daugeliui atrodo keista, kad ir vyrus gali u\u017eklupti kr\u016bties v\u0117\u017eys. Ir moterys, ir vyrai turi kr\u016btis, ta\u010diau hormonai, vienas j\u0173 &ndash; estrogenas, moter\u0173 organizme stimuliuoja l\u0105steli\u0173 augim\u0105, tod\u0117l jos moterims i\u0161sivysto. Vyr\u0173 organizme toki\u0173 hormon\u0173 gaminama labai ma\u017eai, tod\u0117l kr\u016bt\u0173 audinys nei\u0161sivysto iki galo .<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">Da\u017eniausiai \u0161i liga u\u017eklumpa vyresnio am\u017eiaus vyrus. Amerikoje pus\u0117 vyr\u0173, kuriems diagnozuotas v\u0117\u017eys yra jaunesni nei 67 metai ir pus\u0117 &#8211; vyresni nei 67 metai.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">Kod\u0117l susergama kr\u016bties v\u0117\u017eiu? Kr\u016bties l\u0105steli\u0173 augim\u0105 skatina estrogenas. Vyrams estrogeno kiekis pakyla tuomet, kai naudojami hormoniniai preparatai, ar da\u017enai vartojamas alkoholis, kuris sutrikdo kepen\u0173 veikl\u0105. Didel\u0117 tikimyb\u0117, kad kr\u016bties v\u0117\u017eiu gali sirgti ir vyrai, kurie turi antsvor\u012f.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">I\u0161skiriamos dar ir kitos prie\u017eastys:<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">1. Kai estrogenas gaunamas i\u0161 aplinkos su maistu : kai kurie auginami ver\u0161iukai yra \u0161eriami maistu, kuriame yra hormon\u0173, taip pat vartojant maist\u0105, kuriame yra pesticid\u0173 DDT.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">2. Sergant tam tikromis kepen\u0173 ligomis, kuri\u0173 metu da\u017eniausiai suma\u017e\u0117ja androgen\u0173 (vyri\u0161k\u0173 hormon\u0173) kiekis, o padid\u0117ja estrogen\u0173 (moteri\u0161k\u0173 hormon\u0173) kiekis. Tai padidina ligos, ginekomastijos ( kr\u016bties audinio i\u0161ve\u0161\u0117jimas, da\u017eniausiai gerybinis),&nbsp; ir v\u0117\u017eio i\u0161sivystym\u0105.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">3. Sergant Klainfelter&lsquo;io sindromu, nes \u0161ios ligos metu vyro l\u0105stel\u0117se yra kitoks chromosom\u0173 skai\u010dius.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">4. Tikimyb\u0117 susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu didesn\u0117, jei \u0161eimoje kas nors \u0161ia liga sirgo.<\/p>\n<p style=\"text-align: justify\">Specialistai si\u016blo prisiminti,&nbsp;&nbsp;jog abiej\u0173 kr\u016bt\u0173 padid\u0117jimas gali b\u016bti ne kr\u016bties v\u0117\u017eio, ta\u010diau ginekomastijos po\u017eymis. Ginekomastija gali b\u016bti susijusi su nutukimu, hormonini\u0173 med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimu, kepen\u0173 liga ar vartojam\u0173 medikament\u0173 poveikiu.<\/p>\n<div id=\"sites-canvas-bottom-panel\">\n<div style=\"display: none\" id=\"COMP_page-attachments\" class=\"sites-canvas-bottom-no-items\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/1999\/xhtml\">\n<div id=\"sites-attachment-wrapper\" class=\"sites-canvas-bottom-panel-wrapper\" xmlns=\"\">\n<div style=\"display: none\" class=\"sites-attachment-inner\" jotid=\"sites-attachment-inner\">&nbsp;<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<p style=\"text-align: justify\"><a xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/1999\/xhtml\" name=\"page-comments\"><\/a><\/p>\n<div style=\"display: none\" id=\"COMP_page-comments\" class=\"sites-canvas-bottom-no-items\" xmlns=\"http:\/\/www.w3.org\/1999\/xhtml\">\n<div id=\"sites-comment-wrapper\" class=\"sites-canvas-bottom-panel-wrapper\" xmlns=\"\">\n<div style=\"display: none\" class=\"sites-comment-inner\" jotid=\"sites-comment-inner\">\n<div class=\"sites-comments\" jotid=\"comments\">\n<div style=\"text-align: justify; display: none\" id=\"_wuid_\" class=\"sites-comment\" jotid=\"template\">Medik<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p style=\"text-align: justify\">Ar \u017einojote, kad vyrai taip pat gali susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu? Taip, gali. Ne\u017einodami apie tai vyrai neatlieka profilaktini\u0173 patikrinim\u0173, kuri\u0173 metu b\u016bt\u0173 galima anksti diagnozuoti lig\u0105. Tod\u0117l vyrams diagnozuotas kr\u016bties v\u0117\u017eys b\u016bna sunkesn\u0117s stadijos nei moter\u0173, j\u012f sunkiau i\u0161gydyti.&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[2022,509,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-10987","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-hormonu-kiekis","tag-kruties-vezys","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10987","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=10987"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/10987\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=10987"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=10987"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=10987"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=10987"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=10987"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}