{"id":11025,"date":"2010-08-03T18:00:00","date_gmt":"2010-08-03T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-08-03T18:00:00","modified_gmt":"2010-08-03T18:00:00","slug":"vasara-tykantys-pavojai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/vasara-tykantys-pavojai\/11025\/","title":{"rendered":"Vasar\u0105 tykantys pavojai"},"content":{"rendered":"
M\u0117gina prisitaikyti<\/strong><\/div>\n
Didelis kraujosp\u016bdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasirei\u0161kia joki\u0173 simptom\u0173, ir ji da\u017eniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudim\u0105.<\/div>\n
Pasak specialist\u0173, vasar\u0105 kraujosp\u016bdis paprastai b\u016bna ma\u017eesnis nei \u017eiem\u0105.<\/div>\n
Esant kar\u0161tiems orams, organizmas m\u0117gina prisitaikyti prie pakitusi\u0173 aplinkos s\u0105lyg\u0173. Siekdamas i\u0161laikyti optimali\u0105 k\u016bno temperat\u016br\u0105, jis stengiasi „atsikratyti“ \u0161ilumos pertekliaus, tod\u0117l gausiau prakaituojama, i\u0161siple\u010dia kraujagysl\u0117s. D\u0117l to kraujosp\u016bdis suma\u017e\u0117ja.<\/div>\n
Gali klaidingai pasirodyti, kad liga traukiasi, ta\u010diau vis vien b\u016btina vartoti vaistus nuo didelio kraujosp\u016bd\u017eio. Pasteb\u0117ta, kad pavasar\u012f ir vasar\u0105 insult\u0173 padaug\u0117ja.<\/div>\n
Vartojantieji kraujo spaudim\u0105 ma\u017einan\u010di\u0173 vaist\u0173 kar\u0161tomis dienomis arba esant didesniam fiziniam kr\u016bviui turi saugotis b\u016bkl\u0117s pablog\u0117jimo, nes \u0161ie medikamentai suma\u017eina organizmo sugeb\u0117jim\u0105 reguliuoti k\u016bno temperat\u016br\u0105, o neretai kraujosp\u016bd\u017eiui reguliuoti vartojami \u0161lapimo i\u0161siskyrim\u0105 skatinantys vaistai gali sukelti dehidracij\u0105.<\/div>\n
Vasar\u0105, kai prakaituojant netenkama daug drusk\u0173, ypa\u010d svarbu valgyti daug kalio turin\u010di\u0173 maisto produkt\u0173.<\/div>\n
\u0160io elemento yra \u0161vie\u017eiuose abrikosuose, apelsinuose, bananuose, arb\u016bzuose, morkose, kop\u016bstuose, bulv\u0117se, ridikuose ir \u0161i\u0173 dar\u017eovi\u0173 bei vaisi\u0173 sultyse.<\/div>\n
Sergantiesiems arterine hipertenzija<\/a> da\u017enai rekomenduojama riboti i\u0161geriamo skys\u010dio kiek\u012f iki pusantro litro per par\u0105 ar net labiau.<\/div>\n
Kar\u0161tomis dienomis toki\u0173 rekomendacij\u0173 laikytis gana sud\u0117tinga, tod\u0117l ligoniai tur\u0117t\u0173 prisiminti tok\u012f patarim\u0105: gerti tik \u0161iltus skys\u010dius. \u0160ilti skatina i\u0161gerti daugiau, nei tuo metu organizmui reik\u0117t\u0173.<\/div>\n
Tro\u0161kul\u012f galima numal\u0161inti ir pa\u010diulpus citrinos skiltel\u0119.<\/div>\n
 <\/div>\n
Aki\u0173 sausumo poj\u016btis<\/strong><\/div>\n
Patalp\u0173 ir automobili\u0173 v\u0117dinimo sistemos, darbas kompiuteriu gali sukelti nemalon\u0173 aki\u0173 sausumo poj\u016bt\u012f. Atsiranda jausmas, tarsi kas b\u016bt\u0173 \u012fkrit\u0119s \u012f ak\u012f. Bemirksint ir besistengiant i\u0161krap\u0161tyti tariam\u0105 krisl\u0105, akies pavir\u0161ius dar labiau susibrai\u017eo. Saus\u0173 aki\u0173 sindromas<\/a> – tai l\u0117tinis sutrikimas, j\u012f sunku i\u0161gydyti.<\/div>\n
Jei \u012f ak\u012f patenka ne tik dulki\u0173, bet ir aplinkoje esan\u010di\u0173 bakterij\u0173, gali i\u0161sivystyti sunk\u016bs priekinio akies pavir\u0161iaus u\u017edegimai.<\/div>\n
A\u0161ar\u0173 pl\u0117vel\u0117 atsinaujina kaskart sumirks\u0117jus. Normaliomis s\u0105lygomis \u017emogus mirksi refleksi\u0161kai, apie tai negalvodamas. Ta\u010diau kai a\u0161ar\u0173 gamyba nepakankama arba pakitusi a\u0161ar\u0173 pl\u0117vel\u0117s sud\u0117tis, mirksint ji nebeatsinaujina, lieka saus\u0173 ploteli\u0173, nepadengt\u0173 a\u0161ar\u0173 pl\u0117vele.<\/div>\n
\u0160iuo atveju gali pad\u0117ti dirbtin\u0117s a\u0161aros. Tai nat\u016brali\u0173 a\u0161ar\u0173 pakaitalas, sudarytas i\u0161 vandens ir papildom\u0173 med\u017eiag\u0173, suteikian\u010di\u0173 klampum\u0105 ir stabilum\u0105.<\/div>\n
Dirbtin\u0117s a\u0161aros sutepa ir sudr\u0117kina akies pavir\u0161i\u0173, sudaro pl\u0117vel\u0119, ji apsaugo nuo i\u0161d\u017ei\u016bvimo ir i\u0161orini\u0173 dirgikli\u0173 poveikio.
\nVarginantis aki\u0173 d\u017ei\u016bvimas bei per\u0161t\u0117jimas gali b\u016bti ir kai kuri\u0173 lig\u0173 po\u017eymis, tod\u0117l d\u0117l dirbtini\u0173 a\u0161ar\u0173 naudojimo rekomenduojama pasitarti su gydytoju.<\/div>\n
Jis, \u012fvertin\u0119s negalavimus ir atid\u017eiai i\u0161tyr\u0119s sud\u0117ting\u0105 a\u0161ar\u0173 sistemos aparat\u0105, parinks tinkamas dirbtines a\u0161aras, j\u0173 derin\u012f ar kit\u0105 gydymo b\u016bd\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Infekcin\u0117 liga<\/strong><\/div>\n
Vasar\u0105 maistu apsinuodijama da\u017eniau nei kitais met\u0173 laikais. Per maist\u0105 galima u\u017esikr\u0117sti salmonelioze – infekcine liga, kuri\u0105 sukelia salmonel\u0117mis vadinamos bakterijos.<\/div>\n
Da\u017eniausiai salmonelioze u\u017esikre\u010diama per pauk\u0161tien\u0105, kiau\u0161inius, jautien\u0105, kiaulien\u0105.<\/div>\n
Ta\u010diau salmonelioze u\u017esikr\u0117sti galima ir per \u012fvairias gyv\u016bn\u0173 fekalijomis u\u017eter\u0161tas dar\u017eoves, vaikai gali u\u017esikr\u0117sti \u017eaisdami sm\u0117lio d\u0117\u017e\u0117je. Infekcijos \u0161altiniu gali b\u016bti ir sergantis salmonelioze \u017emogus.<\/div>\n
Patekusios \u012f organizm\u0105 salmonel\u0117s sukelia \u016bm\u0173 skrand\u017eio ir \u017earnyno u\u017edegim\u0105. J\u0173 i\u0161skiriami nuodai, patek\u0119 \u012f krauj\u0105, sutrikdo vandens ir elektrolit\u0173 apykait\u0105, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos veikl\u0105.<\/div>\n
Liga prasideda pra\u0117jus ma\u017edaug 12–72 valandoms nuo u\u017esikr\u0117timo. Apsinuodijus\u012fj\u012f salmonel\u0117mis pykina, kamuoja pilvo ir galvos skausmai, jis pradeda viduriuoti, ligoniui pakyla temperat\u016bra iki 38–40 laipsni\u0173.<\/div>\n
Kai bakterijos i\u0161 \u017earnyno patenka \u012f krauj\u0105 ir \u012f \u012fvairius organus, negydant liga gali baigtis mirtimi.<\/div>\n
Sunkesn\u0117 ligos eiga b\u016bna k\u016bdikiams, ma\u017eiems vaikams, pagyvenusiems \u017emon\u0117ms ir asmenims, kuri\u0173 silpnesn\u0117 imunin\u0117 sistema.<\/div>\n
\u012e maist\u0105 salmonel\u0117s gali patekti nuo virtuv\u0117s \u012franki\u0173 ar aplinkos pavir\u0161i\u0173, ant kuri\u0173 prie\u0161 tai buvo dorota \u017ealia m\u0117sa, taip pat nuo salmonel\u0117mis u\u017eter\u0161t\u0173 rank\u0173.<\/div>\n
Vartoti paruo\u0161tas maistas gali b\u016bti u\u017eter\u0161tas, jeigu jis kur\u012f laik\u0105 buvo laikomas \u0161aldytuve ir liet\u0117si su termi\u0161kai neapdorotais produktais.<\/div>\n
Nors bakterijos gali b\u016bti randamos \u017ealioje m\u0117soje, pauk\u0161tienoje, \u017ealiuose kiau\u0161iniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, ta\u010diau, termi\u0161kai apdorojant \u0161\u012f maist\u0105, salmonel\u0117s \u017e\u016bsta.<\/div>\n
Pajutus ligos po\u017eymius b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/div>\n
Apsinuodijus nauding\u0105 gurk\u0161noti elektrolit\u0173 tirpal\u0105, pagamint\u0105 i\u0161 vieno litro virinto vandens, pus\u0117s \u0161auk\u0161telio druskos ir pus\u0117s \u0161auk\u0161telio geriamosios sodos.<\/div>\n
 <\/div>\n
U\u017esikre\u010diama per maist\u0105<\/strong><\/div>\n
Blogai termi\u0161kai apdorotoje m\u0117soje gali likti gyv\u0173 kaspinuo\u010di\u0173 ar trichineli\u0173 lerv\u0173. U\u017esikr\u0117tus \u0161iais parazitais, atsiranda pana\u0161i\u0173 \u012f apsinuodijim\u0105 po\u017eymi\u0173, tik pakyla temperat\u016bra, juntami raumen\u0173 skausmai.<\/div>\n
Nevirintame vandenyje ir ant ne\u0161vari\u0173 ar blogai nuplaut\u0173 dar\u017eovi\u0173 ar vaisi\u0173 gali likti kirmin\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173. U\u017esikr\u0117tus jais skauda gerkl\u0119, kankina nemiga, padid\u0117j\u0119s jautrumas.<\/div>\n
Vasar\u0105 da\u017enai u\u017esikre\u010diama spalin\u0117mis. J\u0173 kiau\u0161in\u0117li\u0173 b\u016bna ant neplaut\u0173 dar\u017eovi\u0173, vaisi\u0173, ne\u0161vari\u0173 rank\u0173, rank\u0161luos\u010di\u0173, klozeto dang\u010di\u0173. Jei nie\u017eti i\u0161ang\u0117s srityje, kankina nemiga, nuolatinis nuovargis, reikia i\u0161sitirti, ar n\u0117ra spalini\u0173.<\/div>\n
\u012etarus, kad organizme gali b\u016bti parazit\u0173, b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105, kitaip pasekm\u0117s gali b\u016bti li\u016bdnos: pa\u017eeid\u017eiamos kepenys, prasideda stipr\u016bs, \u012f reumatinius pana\u0161\u016bs skausmai.<\/div>\n
Kar\u0161tu oru maistas grei\u010diau genda, tod\u0117l reikia b\u016bti apdairesniems ne tik valgant pakel\u0117s u\u017eeigoje ar i\u0161kyloje paruo\u0161tus produktus, bet ir pietaujant i\u0161taigingoje kavin\u0117je.<\/div>\n
Jei pra\u0117jus valandai kitai po valgymo pradeda svaigti galva, pykina, imama viduriuoti, veikiausiai buvo apsinuodyta maistu. Paprastai pasveikstama po vienos ar dviej\u0173 par\u0173.<\/div>\n
Kai vemiama ir viduriuojama, netenkama daug skys\u010di\u0173. Tod\u0117l b\u016btina daug gerti.<\/div>\n
Tinka negazuotas mineralinis vanduo, gerokai atskiestos apelsin\u0173 sultys, nesaldinta juodoji arba \u017eoleli\u0173 – ramun\u0117li\u0173, kmyn\u0173 – arbatos. Gerti patartina l\u0117tai, nedideliais gurk\u0161niukais.<\/div>\n
Rekomenduojama 1–2 dienas laikytis bado dietos. Viduriavimui susilpn\u0117jus, su arbata galima prad\u0117ti valgyti d\u017ei\u016bv\u0117sius, avi\u017e\u0173 kisieli\u0173, trintus obuolius.<\/div>\n
Paskui pradedama valgyti ma\u017eais kiekiais ir lengvai vir\u0161kinam\u0105 maist\u0105 – ko\u0161es, sultin\u012f.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Didelis kraujosp\u016bdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasirei\u0161kia joki\u0173 simptom\u0173, ir ji da\u017eniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudim\u0105.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[183,430,1997,52,1477,1909,2519,67,2353,138,1444],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11025","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-bakterijos","tag-kraujospudis","tag-maista-salmoneles","tag-maistas","tag-nemiga","tag-pykina","tag-salmonelemis","tag-termiskai","tag-uzsikretus","tag-vaistai","tag-viduriuoti"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11025","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11025"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11025\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11025"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11025"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11025"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11025"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11025"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}