{"id":11028,"date":"2010-08-15T18:00:00","date_gmt":"2010-08-15T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-08-15T18:00:00","modified_gmt":"2010-08-15T18:00:00","slug":"gimdos-mioma-siu-dienu-poziuris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/gimdos-mioma-siu-dienu-poziuris\/11028\/","title":{"rendered":"Gimdos mioma: \u0161i\u0173 dien\u0173 po\u017ei\u016bris"},"content":{"rendered":"

Dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 diagnoz\u0117 \u201egimdos mioma<\/a>\u201c buvo tarsi nuosprendis. Moterys su nerimu laukdavo paskirtos operacijos. Mat da\u017eniausiai auglys b\u016bdavo pa\u0161alinamas su gimda. Dabar to tikrai ne visada prireikia.<\/p>\n

Kas ta gimdos mioma<\/a>?<\/span>
<\/strong>
\nTai gerybinis lygi\u0173j\u0173 gimdos raumen\u0173 navikas, kurio augim\u0105 reguliuoja lytiniai hormonai. Da\u017eniausiai serga 30\u201350 met\u0173 moterys. Mioma atsiranda, kai gimdos raumen\u0173 l\u0105stel\u0117s staiga ima aktyviai daugintis. \u0160io rei\u0161kinio prie\u017eastys n\u0117ra iki galo i\u0161ai\u0161kintos, ta\u010diau nustatyta, kad miom\u0173 augim\u0105 stimuliuoja hormonai, taigi j\u0173 atsiradimas vis\u0173 pirma siejamas su padid\u0117jusia estrogen\u0173 sekrecija. <\/p>\n

Kalbant papras\u010diau, estrogenai stimuliuoja miomos augim\u0105, o progesteronas ir androgenai, atvirk\u0161\u010diai, skatina jos nykim\u0105. Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad, jei organizme estrogen\u0173, progesterono ir androgen\u0173 kiekis normalus, gimdoje n\u0117ra miomos. <\/p>\n

Didel\u0119 reik\u0161m\u0119 miomoms atsirasti turi paveld\u0117jimas ir imuniteto poky\u010diai. <\/p>\n

Da\u017eniausiai miomos aptinkamos gimdos k\u016bne, ta\u010diau jos gali b\u016bti ir gimdos kaklelyje arba toje vietoje, kur gimdos k\u016bnas pereina \u012f kaklel\u012f. <\/p>\n

Kokius simptomus gali jausti moterys?<\/span>
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0\u012evair\u016bs m\u0117nesini\u0173 sutrikimai. I\u0161 lytini\u0173 organ\u0173 kraujuoja 40\u201360 procent\u0173 moter\u0173, sergan\u010di\u0173 gimdos mioma<\/a>. Da\u017enai b\u016bna ir nereguliarus m\u0117nesini\u0173 ciklas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Maud\u017eiantis str\u0117n\u0173 skausmas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Pilvo apa\u010dios skausmas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Skausmingi lytiniai santykiai.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Da\u017enas \u0161lapinimasis.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Stiprus juosmens skausmas<\/a>.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Spaudimo \u012f gretimus organus simptomai, jei mioma didel\u0117. <\/p>\n

Kaip nustatoma \u0161i liga?<\/span>
<\/strong>
\nNustatyti, ar yra miom\u0173, n\u0117ra sunku. Net jei pacient\u0117 ir niekuo nesiskund\u017eia, gydytojas ginekologas per ap\u017ei\u016br\u0105 nustato gimdos padid\u0117jim\u0105, o didesnius \u2013 3\u20134 cm \u2013 auglius ap\u010diuopia. Ultragarsinis tyrimas ne tik patikslina specialisto diagnoz\u0119, bet ir nustato, kiek yra miom\u0173, kokio jos dyd\u017eio, kur i\u0161sid\u0117s\u010diusios. <\/p>\n

Operuoti ar ne?<\/span>
<\/strong>
\nJei dariniai ma\u017ei, t.y. ne didesni kaip 2\u20132,5 cm, ir nesukelia negalavim\u0173, paprastai negydoma. Bet moteriai kart\u0105 per metus b\u016btina apsilankyti pas specialist\u0105, patikrinti, ar mioma nedid\u0117ja. <\/p>\n

Jei \u0161iuos gerybinius auglius reikia gydyti, gydymo b\u016bdo pasirinkimas priklauso nuo miomos augimo pob\u016bd\u017eio, vietos, m\u0117nesini\u0173 ciklo sutrikim\u0173, nukraujavimo laipsnio, ligon\u0117s am\u017eiaus, kit\u0173 lig\u0173. 2\u20132,5 cm miom\u0173 augim\u0105 jaunoms moterims paprastai bandoma stabdyti kontraceptikais, kurie slopina kiau\u0161id\u017ei\u0173 veikl\u0105. Premenopauz\u0117s laikotarpiu skiriami hormoniniai preparatai \u2013 progestogenai ir j\u0173 preparatai. <\/p>\n

Didel\u0117s, spar\u010diai augan\u010dios miomos operuojamos, kai gimda pasidaro didesn\u0117 nei 14 savai\u010di\u0173 n\u0117\u0161tumas. Jei moteris jauna, ateityje planuoja pastoti ir gimdyti, operuojant miom\u0173 mazgai i\u0161gliaudomi ir pa\u0161alinami, defektai gimdos sienel\u0117je u\u017esiuvami, i\u0161saugant gimd\u0105. Jei moteris vyresnio am\u017eiaus, kartu dar yra ir gimdos gleivin\u0117s hiperplazija<\/a>, adenomioz\u0117, \u0161alinama visa gimda su priedais. <\/p>\n

Dabar da\u017enai taikomas histeroskopijos metodas \u2013 per gimdos kaklel\u012f \u012f gimd\u0105 \u012fki\u0161amas plonas, teleskop\u0105 primenantis instrumentas. Gydytojas gimdos ertm\u0117s vaizd\u0105 mato monitoriaus ekrane ir pa\u0161alina miom\u0105. <\/p>\n

Vis da\u017eniau taikomas metodas \u2013 gimdos arterij\u0173 embolizacija. Ji atliekama, kai gerybiniai augliai spaud\u017eia vidaus organus, moteris gausiai kraujuoja. Taikant vietin\u0119 nejautr\u0105, \u012f abi gimdos arterijas, kurios maitina miomas, kateteriu \u012f\u0161virk\u0161\u010diama smulki\u0173 daleli\u0173 \u2013 jos u\u017ekem\u0161a arterijas, ir augliai, nebegaudami kraujo, susitraukia. Sveikus gimdos audinius krauju apr\u016bpina kitos arterijos. Tokiam gydymui geriau pasiduoda nedideli augliai. <\/p>\n

Miomos spar\u010diau auga n\u0117\u0161tumo metu (kintant lytini\u0173 hormon\u0173 pusiausvyrai organizme), o po menopauz\u0117s savaime regresuoja. Kartais miom\u0173 dydis nekinta i\u0161tisus de\u0161imtme\u010dius. Metams b\u0117gant miom\u0173 gali daug\u0117ti. Pa\u010dios savaime miomos da\u017eniausiai nei\u0161nyksta. <\/p>\n

Profilaktika<\/span>
<\/strong>
\nReikia stengtis nesutrikdyti neurohormonin\u0117s pusiausvyros organizme (vengti n\u0117\u0161tumo nutraukim\u0173, lytini\u0173 organ\u0173 u\u017edegim\u0173, nutukimo).<\/p>\n

Gydytoja rezident\u0117 Lina Moz\u016brait\u0117<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Gimdos<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 diagnoz\u0117 „gimdos mioma“ buvo tarsi nuosprendis. Moterys su nerimu laukdavo paskirtos operacijos. Mat da\u017eniausiai auglys b\u016bdavo pa\u0161alinamas su gimda. Dabar to tikrai ne visada prireikia.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1979,259],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11028","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-augliai","tag-preparatai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11028","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11028"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11028\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11028"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11028"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11028"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11028"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11028"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}