{"id":11032,"date":"2010-08-02T18:00:00","date_gmt":"2010-08-02T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-08-02T18:00:00","modified_gmt":"2010-08-02T18:00:00","slug":"emocijos-lemia-sveikata","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/grozio-naujienos\/emocijos-lemia-sveikata\/11032\/","title":{"rendered":"Emocijos lemia sveikat\u0105"},"content":{"rendered":"

\u0160yk\u0161tumas
\n<\/strong>Turintys \u0161i\u0105 yd\u0105 \u017emon\u0117s da\u017enai ken\u010dia nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173. Net pirkdami duon\u0105 jie gali taip susinervinti, kad patiria tikr\u0105 jausm\u0173 audr\u0105. I\u0161 tikro tokie \u017emon\u0117s gyvena veikiami streso. J\u0173 organizme nuolat yra padid\u0117j\u0119s nerimo hormon\u0173 lygis, o tai sukelia kraujagysli\u0173 spazmus. Pirmiausia \u012f tai reaguoja jautresn\u0117s smegen\u0173 kraujagysl\u0117s. Nuolat skauda galv\u0105, gali net i\u0161tikti insultas.
\n <\/p>\n

Bailumas
\n<\/strong>Inkstai – organas, kuris pirmas reaguoja \u012f baim\u0119. Antinks\u010diai \u012f krauj\u0105 i\u0161skiria daugiau adrenalino ir noradrenalino. \u0160ie hormonai i\u0161siskaido \u012f toksines med\u017eiagas, o jos pereina per inkstus. Inkstai reaguoja \u012f \u0161ias med\u017eiagas ir i\u0161skiria hormon\u0105 renin\u0105, jis siaurina kraujagysles ir d\u0117l to pakyla kraujo spaudimas. Neatsitiktinai 90 procent\u0173 atvej\u0173 hipertonijos prie\u017easties ie\u0161koma tiriant inkstus.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
I\u0161didumas
\n<\/strong>\u017dmogus, laikantis save protingesniu ir geresniu u\u017e kitus, n\u0117 ne\u012ftaria, kad i\u0161didumas gali tapti psichin\u0117s ligos arba skrand\u017eio opos prie\u017eastimi. Tokie \u017emon\u0117s nepra\u0161o kit\u0173 pagalbos ir tampa tarsi u\u017edara sistema, kuri gali it vulkanas bet kada i\u0161siver\u017eti.
\nDa\u017eniau nei kiti b\u016btent jie serga skrand\u017eio ir vir\u0161kinamojo trakto ligomis, opomis, psichikos negalavimais. Dauguma sergan\u010di\u0173j\u0173 alkoholizmu taip pat labai i\u0161did\u016bs.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Godumas
\n<\/strong>Skirtingai nuo \u0161yk\u0161tuolio, nieko sau neleid\u017eian\u010dio, gob\u0161uolis, prie\u0161ingai, nori visko ir daug, jam baisu ko nors atsisakyti. Tokie \u017emon\u0117s da\u017enai ken\u010dia nuo \u017earn\u0173 nepraeinamumo, viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo, med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikim\u0173, nusilpusio imuniteto. \u0160ios problemos turi neigiamos \u012ftakos organizmo reguliavimo sistemai, d\u0117l j\u0173 gali atsirasti onkologin\u0117s ligos. Pirmaisiais pavojaus \u017eenklais tur\u0117t\u0173 b\u016bti vegetatyvin\u0117 kraujagysli\u0173 distonija ir nuolatiniai per\u0161alimai, silpninantys imunitet\u0105.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Pyktis
\n<\/strong>Greitai supykstantys \u017emon\u0117s da\u017enai ken\u010dia nuo alergijos. Nuolatinis nerv\u0173 sistemos dirginimas ver\u010dia imunines l\u0105steles nuolat b\u016bti pasirengusias kovai. Tiesa, kalbant apie maisto alergij\u0105, didel\u0119 \u012ftak\u0105 turi individualios vir\u0161kinimo sistemos ypatyb\u0117s.
\nJei organizme daug ferment\u0173, \u017emogus, b\u016bdamas labai dirglus, ilgai gali nejusti alergijos po\u017eymi\u0173, ta\u010diau tam, kurio organizme ferment\u0173 ma\u017eai, alergija pasireik\u0161 po pirm\u0173j\u0173 pyk\u010dio priepuoli\u0173.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Li\u016bdesys
\n<\/strong>Pom\u0117gis li\u016bd\u0117ti ir pasiduoti nusiminimui lemia nepasitenkinim\u0105 gyvenimu. Nuo to pirmiausia ken\u010dia kv\u0117pavimo organai: plau\u010diai, gerklos, bronchai, nes jie glaud\u017eiai susij\u0119 su \u017emogaus emocij\u0173 pasauliu.  Astma, kuri\u0105 lydi bronch\u0173 spazmai, taip pat kyla d\u0117l nemok\u0117jimo atskleisti savo jausm\u0173 ir patirti d\u0117l to malonum\u0105.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Profesija ir ligos
\n<\/strong>Nusikalt\u0117liai
\n\u017dmogaus veiklos sritis atskleid\u017eia jo pa\u017eeid\u017eiamiausias vietas. Pirmiausia tai \u012frod\u0117 amerikie\u010diai mokslininkai, jie devintojo de\u0161imtme\u010dio viduryje i\u0161tyr\u0117 nusikalt\u0117lius, nuteistus u\u017e vagystes. Pasirodo, profesiniai ki\u0161envagi\u0173 ir seif\u0173 pl\u0117\u0161ik\u0173 negalavimai yra susij\u0119 su rankomis – neuritai, dalinis arba visi\u0161kas rank\u0173 paraly\u017eius, pir\u0161t\u0173 silpnumas. \u0160\u012f rei\u0161kin\u012f paai\u0161kinti remiantis vien fiziologija turb\u016bt ne\u012fmanoma. Pasak psichoterapeut\u0173, reikalas tas, kad \u0161i\u0173 \u017emoni\u0173 vidus n\u0117ra harmoningas, jis i\u0161siderin\u0119s, principas „nevok“ nugr\u016bstas \u012f pas\u0105mon\u0119, ta\u010diau vis vien pasirei\u0161kia ir pirmiausia ken\u010dia tos k\u016bno dalys, kurios atlieka nederam\u0105 veiksm\u0105.  Be to, paai\u0161k\u0117jo, kad prakti\u0161kai vis\u0173 grupi\u0173 nusikalt\u0117liai serga inkst\u0173 ligomis. Medikai mano, kad tai nul\u0117m\u0117 baim\u0117s faktorius, o baim\u0119 nusikalt\u0117liai jau\u010dia nuolat.
\nAktoriai
\nTaikios profesijos taip pat gali b\u016bti ne ma\u017eiau kenksmingos sveikatai. Pavyzd\u017eiui, aktoriaus profesija, jei \u012f j\u0105 \u017evelgiama ne formaliai, o \u012fsigyvenama \u012f kiekvien\u0105 vaidmen\u012f, itin pavojinga psichikai. Nugyventi keli gyvenimai nepraeina be p\u0117dsak\u0173, u\u017e tai tenka mok\u0117ti – kent\u0117ti nuo isterijos, \u0161izofrenijos, psichopatijos. Taip pat itin pavojingos d\u0117l t\u0173 pa\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 yra psicholog\u0173 ir psichoanalitik\u0173 profesijos. Ne veltui po trej\u0173 praktikos met\u0173 jiems si\u016bloma keisti veiklos pob\u016bd\u012f.
\n\u017durnalistai
\n\u017durnalistai, turintys galimyb\u0119 steb\u0117ti istorijos raid\u0105 i\u0161 \u0161alies, apimti didyb\u0117s. Tod\u0117l jie pagyr\u016bni\u0161kai pasakoja ne\u012ftik\u0117tinas istorijas, tikina \u017einantys begales valstybini\u0173 paslap\u010di\u0173, kad toks ir toks ponas N. j\u0173 bijo. Tikrov\u0117s ir siekiamyb\u0117s neatitikimas lemia sunkius psichikos sutrikimus, alkoholizm\u0105, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligas.
\nPedagogai
\nMokytojai ir d\u0117stytojai, priklausomai nuo to, ar jie b\u016bna gob\u0161\u016bs atiduodami save ir \u017einias, gyvena ir serga skirtingai. Potsdamo (Vokietija) universiteto mokslininkai nustat\u0117, kad gerus mokytojus, pasiaukojamai dirban\u010dius (toki\u0173 apytiksliai 40 proc.), infarktai ir insultai i\u0161tinka da\u017eniau nei kitus. Taip jie sumoka u\u017e i\u0161did\u0173 nor\u0105 valdyti kit\u0173 protus. Abejingi pedagogai, blogai atliekantys savo pareigas, \u0161yk\u0161tintys mokiniams \u017eini\u0173, ken\u010dia nuo depresijos ir skrand\u017eio bei vir\u0161kinamojo trakto lig\u0173.
\nMuzika ir svajon\u0117s
\nBet kokia veikla, susijusi su muzika, ilgina gyvenim\u0105. Muzikiniai svyravimai rezonuoja su organizmo l\u0105stel\u0117mis, suaktyvina j\u0173 apykait\u0105 ir atsinaujinim\u0105. Ypa\u010d gerai veikia klasikin\u0117 muzika, matyt, neatsitiktinai tarp ilgaam\u017ei\u0173 nema\u017eai dirigent\u0173 ir baleto artist\u0173, nors jie da\u017enai patiria traum\u0173. Galb\u016bt ilgaam\u017ei\u0161kumas susij\u0119s ne tik su muzika, bet ir su galimybe gra\u017eiai \u012fgyvendinti savo svajon\u0119. Nenuostabu, kad pagal statistik\u0105 ilgai gyveno daugelis \u017eymi\u0173 politik\u0173, revoliucionieri\u0173: Vinstonas \u010cer\u010dilis, L.Kaganovi\u010dius, jie i\u0161liko \u0161viesaus proto ir geros sveikatos iki am\u017eiaus galo. O filosofas humanistas A.\u0160veiceris, dirb\u0119s Afrikos gl\u016bdumoje tarp sergan\u010di\u0173j\u0173 maliarija<\/a>, raupsais, i\u0161 viso nesirgo per ilg\u0105 savo gyvenim\u0105. Matyt, noras r\u016bpintis kitais nesiekiant atlygio – vienas pa\u010di\u0173 sveikiausi\u0173 nor\u0173 \u017dem\u0117je.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Turintys \u0161i\u0105 yd\u0105 \u017emon\u0117s da\u017enai ken\u010dia nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 sistemos lig\u0173. Net pirkdami duon\u0105 jie gali taip susinervinti, kad patiria tikr\u0105 jausm\u0173 audr\u0105. I\u0161 tikro tokie \u017emon\u0117s gyvena veikiami streso. J\u0173 organizme nuolat yra padid\u0117j\u0119s nerimo hormon\u0173 lygis, o tai sukelia kraujagysli\u0173 spazmus. Pirmiausia \u012f tai reaguoja jautresn\u0117s smegen\u0173 kraujagysl\u0117s. Nuolat skauda galv\u0105, gali net i\u0161tikti insultas.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27315],"tags":[174,96,611,141,20],"site":[],"post_item_type":[28489],"class_list":["post-11032","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-grozis-ir-sveikata","tag-alergija","tag-alergijos","tag-inkstai","tag-insultas","tag-psichikos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11032","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11032"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11032\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11032"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11032"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11032"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11032"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11032"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}