{"id":11034,"date":"2010-08-04T18:00:00","date_gmt":"2010-08-04T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-08-04T18:00:00","modified_gmt":"2010-08-04T18:00:00","slug":"pavojingiau-uz-glaukoma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/pavojingiau-uz-glaukoma\/11034\/","title":{"rendered":"Pavojingiau u\u017e glaukom\u0105"},"content":{"rendered":"

Kaip intensyviai kasdien naudojam\u0117s akimis, da\u017enai suprantame tik suprast\u0117jus reg\u0117jimui. Pavyzd\u017eiui, kai raid\u0117s skaitant tampa tarsi i\u0161plaukusios ir nebematome toli esan\u010di\u0173 objekt\u0173. Ligi \u0161iol da\u017eniausia tautie\u010di\u0173 apakimo prie\u017eastis buvo glaukoma<\/a>. Jau 3 metai j\u0105 aplenk\u0117 tinklain\u0117s ligos, i\u0161 esm\u0117s \u2013 am\u017ein\u0117 geltonosios d\u0117m\u0117s degeneracija (AGDD). I\u0161kraipytos linijos, \u201e\u0161okin\u0117jan\u010dios\u201c raid\u0117s gali b\u016bti \u0161ios gr\u0117smingos \u012f aklum\u0105 vedan\u010dios ligos po\u017eymiai.<\/p>\n

Sergan\u010di\u0173j\u0173 spar\u010diai daug\u0117ja<\/span>
<\/strong>
AGDD<\/strong>\u2013 tai d\u0117l am\u017eiaus atsirandantis centrin\u0117s tinklain\u0117s dalies, vadinamosios geltonosios d\u0117m\u0117s, kur sukoncentruojamas \u0161viesos spindulys, \u2013 pa\u017eeidimas. Geltonosios d\u0117m\u0117s, nuo kurios priklauso centrinis reg\u0117jimas, l\u0105steli\u0173 pasiprie\u0161inimas oksidaciniam stresui, metams b\u0117gant silpn\u0117ja, o, nykstant jos l\u0105stel\u0117ms, pradeda silpn\u0117ti reg\u0117jimas. Ne\u017einia, kiek degeneracijos po\u017eymiai formuojasi vidutiniame am\u017eiuje, ta\u010diau n\u0117ra abejoni\u0173, kad \u0161ios problemos neu\u017eklumpa staiga nuo 65-ojo gimtadienio, bet prasideda anks\u010diau. <\/p>\n

Vilniaus universiteto ligonin\u0117s Santari\u0161ki\u0173 klinik\u0173 gydytojas oftalmologas dr. Andrius Cimbalas sako, kad geltonosios d\u0117m\u0117s degeneracija \u2013 viena da\u017eniausi\u0173 aklumo prie\u017eas\u010di\u0173 Lietuvoje. Pasak gydytojo, \u0161ios ligos paplitimo did\u0117jimui daugiausia \u012ftakos turi auganti pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 dalis visuomen\u0117je ir vis ilgesnis \u017emogaus buvimas dirbtin\u0117je \u0161viesoje, nes akys yra prisitaikiusios ilgiau ils\u0117tis ir b\u016bti tamsoje. <\/p>\n

Prie\u017eastys<\/span>
<\/strong>
\n\u201eDaug lemia \u0161iuolaikinis gyvenimo b\u016bdas, ypa\u010d visuotin\u0117 elektrifikacija. \u017dmogus retai kada b\u016bna visi\u0161koje tamsoje, j\u012f nuolat supa \u0161viesos \u0161altiniai, tinklain\u0117je vyksta fotodinamin\u0117s reakcijos, susijusios su l\u0105steli\u0173 oksidaciniu pa\u017eeidimu. J\u012f paskatina ir r\u016bkymas. Buvo ie\u0161kota sergamumo AGDD ir darbo su kompiuteriu s\u0105saj\u0173, bet \u012frodym\u0173 nenustatyta. <\/p>\n

Sergamumui \u0161ia liga \u012ftakos turi ir ras\u0117 \u2013 \u0161viesiaod\u017eiai ir \u017eydr\u0173 aki\u0173 \u017emon\u0117s turi ma\u017eiau pigmento odoje ir akyse. Melaninas ne tik absorbuoja \u0161vies\u0105 ir \u0161viesos energij\u0105 paver\u010dia nepavojinga kinetine energija, bet ir pats veikia kaip antioksidantas. Kuo daugiau pigmento, tuo ma\u017eiau i\u0161siskiria laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173. Organizmas turi apsaugos priemoni\u0173, bet jos metams b\u0117gant silpn\u0117ja. Ma\u017e\u0117ja aki\u0173 tinklain\u0117je makulos pigmento \u2013 liuteino ir zeaksantino, kurie absorbuoja m\u0117lyn\u0105 \u0161vies\u0105 ir sugaudo laisvuosius radikalus\u201c, \u2013 pabr\u0117\u017eia A. Cimbalas. <\/p>\n

Pagrindin\u0117mis AGDD ligos prie\u017eastimis gydytojas oftalmologas vadina am\u017ei\u0173, netinkam\u0105 mityb\u0105 (valgoma per ma\u017eai vaisi\u0173 ir dar\u017eovi\u0173, per daug riebaus maisto), r\u016bkym\u0105, arterin\u0119 hipertenzija, ras\u0119 (\u0161viesiaod\u017eiai, \u017eydraakiai serga da\u017eniau), saul\u0117s spinduli\u0173 poveik\u012f ir pan. <\/p>\n

Pirmieji progresavusios ligos po\u017eymiai yra netaisyklingi vaizdai, i\u0161kraipytos linijos, daiktai ir objektai atrodo didesni arba ma\u017eesni nei yra i\u0161 tikr\u0173j\u0173. Pacientai skund\u017eiasi, kad skaitant \u201e\u0161okin\u0117ja\u201c raid\u0117s, prie\u0161 akis mato juod\u0105 d\u0117m\u0119, reg\u0117jimas vis blog\u0117ja. <\/p>\n

Prad\u017eia l\u0117ta<\/span>
<\/strong>
\nManoma, kad Lietuvoje apie 18 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 serga smarkiai progresavusia AGDD. Jungtini\u0173 Taut\u0173 ekspert\u0173 duomenimis, pasaulyje \u0161ia liga serga 20\u201325 milijonai \u017emoni\u0173. Suomijoje serga kas ketvirtas 70\u201375 met\u0173 gyventojas. <\/p>\n

\u201eLiga progresuoja i\u0161 l\u0117to, silpn\u0117jan\u010dio reg\u0117jimo ilgai nejau\u010diama, pakitimai b\u016bna nery\u0161k\u016bs, tod\u0117l dauguma \u017emoni\u0173 \u012f pirmuosius ligos po\u017eymius nekreipia d\u0117mesio, d\u0117l reg\u0117jimo sutrikim\u0173 kaltina senatv\u0119 ir \u012f gydytojus nesikreipia tol, kol reg\u0117jimas visi\u0161kai pablog\u0117ja\u201c, \u2013 pasakojo A. Cimbalas.
\nD\u0117l AGDD stipriai nuken\u010dia centrinis reg\u0117jimas, labai pablog\u0117ja ir sergan\u010diojo gyvenimo kokyb\u0117. \u017dmogus paprastai turi atsisakyti aktyvaus gyvenimo. <\/p>\n

\u201eSergan\u010diajam tampa sunkiau arba i\u0161 viso ne\u012fmanoma skaityti, vairuoti automobil\u012f, nes tam trukdo reg\u0117jimo lauko viduryje atsiradusi tamsi d\u0117m\u0117, o tiesios linijos atrodo kreivos arba su pertr\u016bkiais, jam darosi sunkiau atlikti kasdienius ruo\u0161os darbus, didesn\u0117 kritim\u0173 ir kaul\u0173 l\u016b\u017ei\u0173 tikimyb\u0117, tre\u010ddaliui i\u0161sivysto klinikin\u0117 depresija\u201c, \u2013 pasakojo oftalmologas, pabr\u0117\u017edamas, kad sen\u0117jimo negalima visi\u0161kai sustabdyti, ta\u010diau galima ir privalu r\u016bpintis savo aki\u0173 sveikata, aki\u0173 lig\u0173 profilaktika. <\/p>\n

Dvi ligos r\u016b\u0161ys<\/span>
<\/strong>
\nAm\u017ein\u0119 makulos degeneracij\u0105 nustato aki\u0173 gydytojas, i\u0161tyr\u0119s aki\u0173 dugn\u0105 pagal pigmentacijos poky\u010dius, tinklain\u0117s audinio atrofijos zonas arba nauj\u0173 kraujagysli\u0173 augim\u0105. <\/p>\n

A. Cimbalas pabr\u0117\u017eia, kad vaistai nuo \u0161ios ligos jos ne gydo, o tik pristabdo. Daugiau d\u0117mesio tur\u0117t\u0173 b\u016bti skiriama profilaktikai, ta\u010diau \u0161imtaprocentini\u0173 prevencijos priemoni\u0173 taip pat n\u0117ra. <\/p>\n

\u201eApie 80 proc. AGDD atvej\u0173 sudaro vadinamoji sausoji forma, kai tinklain\u0117je atsiranda pavieni\u0173 pa\u017eeist\u0173 \u017eidinuk\u0173, kurie v\u0117liau susilieja \u012f plat\u0173 atrofijos plot\u0105 tinklain\u0117je. Pradin\u0117je ligos stadijoje jie da\u017eniausia nesukelia reg\u0117jimo sutrikim\u0173. Bet, i\u0161sivys\u010dius atrofijai, reg\u0117jimas pablog\u0117ja. B\u0117da ta, kad atrofija kol kas n\u0117ra pagydoma. <\/p>\n

Kita AGDD forma \u2013 eksudacin\u0117, arba \u0161lapioji, kai d\u0117l degeneracini\u0173 poky\u010di\u0173 po tinklaine susidaro nauj\u0173 kraujagysli\u0173 membrana. \u0160i b\u016bkl\u0117 yra gydoma, jei dar nesusidar\u0119 randai. \u012e stiklak\u016bn\u012f leid\u017eiama vaist\u0173, slopinantys nauj\u0173 kraujagysli\u0173 augim\u0105. Prad\u0117jusios augti kraujagysl\u0117s sunyksta, suma\u017e\u0117ja paburkimas aplink jas, matymas gr\u012f\u017eta ar bent toliau neblog\u0117ja. <\/p>\n

Kitas \u0161ios ligos formos gydymo b\u016bdas \u2013 fotodinamin\u0117 terapija, kai \u012f ven\u0105 suleisti vaistai selektyviai kaupiasi naujadarin\u0117se kraujagysl\u0117se ir, ap\u0161vitinus specialiu lazeriu, tos kraujagysl\u0117s sunaikinamos. <\/p>\n

AGDD susijusi su l\u0117tiniu u\u017edegimu, vaist\u0173 jai gydyti ie\u0161koma tarp lokali\u0173 u\u017edegimo slopintoj\u0173 ir neuroprotektori\u0173. \u012evair\u016bs tyrimai duoda vilties, ta\u010diau kol kas rezultatai n\u0117ra tokie reik\u0161mingi kaip tik\u0117tasi\u201c, \u2013 sako aki\u0173 gydytojas. <\/p>\n

Pataria vartoti maisto papildus<\/span>
<\/strong>
\nMedikai teigia, kad ligos profilaktikai labai svarbu ne\u0161ioti akinius nuo saul\u0117s, atsiradus pirmiems ligos po\u017eymiams, vartoti specialius maisto papildus. Tai tre\u010ddaliui pacient\u0173 leid\u017eia pristabdyti ligos progresavim\u0105. Renkantis maisto papildus, b\u016btina atid\u017eiai perkaityti j\u0173 sud\u0117t\u012f. <\/p>\n

\u201eNorint i\u0161vengti AGDD, ypa\u010d svarbu vartoti karotinoidus \u2013 lutein\u0105 (6\u201312 mg), zeaksantin\u0105, vitaminus E, C, antioksidantus mineralus cink\u0105, var\u012f, selen\u0105, omega-3 riebal\u0173 r\u016bg\u0161tis, kurie absorbuoja daug \u0161viesos spinduli\u0173, lengvai oksiduojasi ir sustabdo laisv\u0173j\u0173 radikal\u0173 grandinin\u0119 reakcij\u0105\u201c, \u2013 sak\u0117 A. Cimbalas. <\/p>\n

Nustatyta, kad luteinas ir zeaksantinas, kuri\u0173 yra \u017ealialap\u0117se dar\u017eov\u0117se, ypa\u010d brokoliuose, \u0161pinatuose, kop\u016bstuose, tiesiogiai veikia AGDD. Senstant geltonojoje d\u0117m\u0117je \u0161i\u0173 med\u017eiag\u0173 labai suma\u017e\u0117ja. J\u0173 organizmas pats negamina, tod\u0117l b\u016btina gauti i\u0161 i\u0161or\u0117s. <\/p>\n

Svarbiausia patarimai norintiesiems i\u0161vengti AGDD<\/span>
\n– Ner\u016bkyti. R\u016bkymas rizik\u0105 susirgti padidina 2 kartus
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Sureguliuoti svor\u012f. Antsvorio turintiems \u017emon\u0117ms liga spar\u010diau progresuoja.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Gyventi aktyviai. Aktyv\u016bs \u017emon\u0117s AGDD serga 70 proc. re\u010diau nei pasyvieji.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Saugoti akis nuo tiesiogini\u0173 saul\u0117s spinduli\u0173.`
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Valgyti daug dar\u017eovi\u0173, ypa\u010d \u017ealios ir raudonos spalvos, \u2013 jose yra daug akims stiprinti reikaling\u0173 mikroelement\u0173 liuteino ir zeaksantino, vadinam\u0173j\u0173 makulos pigment\u0173, vitamin\u0173 antioksidant\u0173 E ir C , mineral\u0173 seleno, cinko.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Vartoti maisto papildus, \u012f kuri\u0173 sud\u0117t\u012f \u012feina luteinas ir zeakstantinas, vitaminai E ir C. <\/p>\n

AGDD rizikos testas<\/a><\/span>
\nAr jums daugiau nei 50 met\u0173?
\nAr \u017einote AGDD atvej\u0173 savo \u0161eimoje?
\nAr j\u016bs\u0173 aki\u0173 rainel\u0117s \u0161viesios?
\nAr planuojate kataraktos operacij\u0105?
\nAr jums buvo atlikta kataraktos operacija?
\nAr r\u016bkote? <\/p>\n

Jeigu teigiamai atsak\u0117te daugiau nei \u012f 3 klausimus, rekomenduojame apsilankyti pas aki\u0173 gydytoj\u0105.<\/p>\n

\"Pavojingiau<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kaip intensyviai kasdien naudojam\u0117s akimis, da\u017enai suprantame tik suprast\u0117jus reg\u0117jimui. Pavyzd\u017eiui, kai raid\u0117s skaitant tampa tarsi i\u0161plaukusios ir nebematome toli esan\u010di\u0173 objekt\u0173. Ligi \u0161iol da\u017eniausia tautie\u010di\u0173 apakimo prie\u017eastis buvo glaukoma. Jau 3 metai j\u0105 aplenk\u0117 tinklain\u0117s ligos, i\u0161 esm\u0117s – am\u017ein\u0117 geltonosios d\u0117m\u0117s degeneracija (AGDD). I\u0161kraipytos linijos, „\u0161okin\u0117jan\u010dios“ raid\u0117s gali b\u016bti \u0161ios gr\u0117smingos \u012f aklum\u0105 vedan\u010dios ligos po\u017eymiai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[1165,475,711,2611,24,2612,125,2464,138,2613],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11034","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-akis","tag-demes","tag-kraujagysles","tag-ligos-pozymiai","tag-profilaktikai","tag-regejimas-pablogeja","tag-rukymas","tag-tinklaineje","tag-vaistai","tag-vartoti-maisto-papildus"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11034","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11034"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11034\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11034"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11034"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11034"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11034"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11034"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}