{"id":11061,"date":"2010-07-25T18:00:00","date_gmt":"2010-07-25T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-07-25T18:00:00","modified_gmt":"2010-07-25T18:00:00","slug":"pagyvenusiu-tevu-vaikai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/pagyvenusiu-tevu-vaikai\/11061\/","title":{"rendered":"Pagyvenusi\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai"},"content":{"rendered":"

Pasaulin\u0117s statistikos duomenimis, daugelyje i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 vaik\u0173 gimim\u0105 jaunos \u0161eimos stengiasi atid\u0117ti v\u0117lesniam laikui. Paprastai v\u0117liau ir tuokiamasi, nei tai buvo daroma prie\u0161 50 met\u0173. Be to, da\u017en\u0117ja ir pakartotin\u0117s santuokos, kai taip pat susilaukiama vaik\u0173. Jei 2004 m. vidutinis t\u0117v\u0173 am\u017eius buvo 35 metai, tai 2007 m. – priart\u0117jo prie 40 m. Paskai\u010diuota, kad kas de\u0161imto naujagimio t\u0117vas yra vyresnis nei 50 m.<\/span><\/p>\n

K\u0105 rodo tyrimai<\/span> <\/p>\n

Tel Avivo universiteto mokslininkai teigia, kad vyresnis t\u0117v\u0173 am\u017eius gali nulemti palikuoni\u0173 sergamum\u0105 kai kuriomis ligomis. Pvz., jei t\u0117vas vyresnis nei 30 m., 11 proc. padid\u0117ja tikimyb\u0117, kad vaikas gali sirgti bipoliniu sutrikimu, o jei t\u0117vo am\u017eius daugiau nei 55 m. – tikimyb\u0117 padid\u0117ja 37 proc. Did\u0117jant t\u0117vo am\u017eiui, did\u0117ja ir tikimyb\u0117, kad vaikas gali susirgti \u0161izofrenija. \u0160ved\u0173 mokslinink\u0173 duomenimis, kiti sekantys 10 met\u0173 t\u0117vo, kuriam jau sukako 50 m., vaikui padidina \u0161izofrenijos rizik\u0105 30 proc. O Izraelio mokslininkai nustat\u0117, kad vyresni\u0173 t\u0117v\u0173 s\u016bn\u016bs da\u017eniau turi \u017eemesn\u012f IQ bei serga autizmu. Pavyzd\u017eiui, 45–55 met\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai autizmu serga 6 kartus da\u017eniau nei tie, kuri\u0173 t\u0117vai jaunesni nei 30 m. <\/p>\n

Tel Avivo psichologai tyr\u0117, kaip formuojasi pagyvenusi\u0173 t\u0117v\u0173 s\u016bn\u0173 socialiniai \u012fg\u016bd\u017eiai. Pasinaudojant anketomis buvo apklausta beveik pus\u0117 milijono 16–17 met\u0173 jaunuoli\u0173. Paaugliai atsakin\u0117jo \u012f klausimus, pagal kuriuos buvo galima spr\u0119sti ne tik apie j\u0173 \u0161eimos socialin\u0119-ekonomin\u0119 situacij\u0105 ir \u0161eimynin\u0119 istorij\u0105, bet ir apie j\u0173 IQ bei socialin\u012f aktyvum\u0105. Nustatyta, kad, jei t\u0117v\u0173 am\u017eius vaiko gimimo metu 35–45 metai, tai j\u0173 s\u016bn\u0173 psichinei sveikatai niekaip neatsiliepia, ta\u010diau, jei t\u0117vai vyresni nei 45 met\u0173, – 50 proc. padid\u0117ja rizika patirti socialin\u0117s adaptacijos problem\u0173.<\/p>\n

Manoma, kad da\u017enesnes psichikos ligas vyresni\u0173 t\u0117v\u0173 vaikams galima paai\u0161kinti tuo, kad metams b\u0117gant blog\u0117ja spermos kokyb\u0117 ir did\u0117ja genetini\u0173 mutacij\u0173 tikimyb\u0117. <\/p>\n

Ta\u010diau psichologai persp\u0117ja, kad tyrim\u0173 rezultatai n\u0117ra absoliu\u010diai patikimi. Pirma, buvo tirti tik berniukai, o jiems pagyven\u0119 t\u0117vai gali kelti kiek kitokius reikalavimus negu jauni t\u0117vai, o tai gali atsiliepti ir vaik\u0173 psichinei sveikatai. Antra, vyri\u0161kiai su blogesniais socialinio bendravimo \u012fg\u016bd\u017eiais da\u017enai apsiveda gana v\u0117lai ir tod\u0117l v\u0117liau turi vaik\u0173. Tik\u0117tina, kad savo s\u016bnums jie gali perduoti savo ypatybes bei polink\u012f \u012f autizm\u0105. <\/p>\n

Austral\u0173 mokslininkai taip pat teigia, kad vaikai, kuri\u0173 t\u0117vai jiems gimstant buvo vyresnio am\u017eiaus, pasi\u017eymi \u017eemesniais intelekto rodikliais nei jaunesni\u0173 t\u0117v\u0173 vaikai. 
\nSeniai \u017einoma, kad, jei gimdo vyresnio am\u017eiaus moterys, yra didesn\u0117 n\u0117\u0161tumo patologij\u0173, patologinio gimdymo tikimyb\u0117, taip pat da\u017en\u0117ja toki\u0173 sunki\u0173 apsigimim\u0173, kaip Dauno sindromas. Ta\u010diau, tyrim\u0173 duomenimis, vyresni\u0173 motin\u0173 vaikai pasi\u017eymi auk\u0161tesniu intelektu, taip pat geriau sugeba analizuoti informacij\u0105, susikoncentruoti \u012f pavest\u0105 u\u017eduot\u012f, \u012fsiminti gautus duomenis, formuluoti savo mintis ir greitai skaityti. <\/p>\n

Vaik\u0173 baimes gali nulemti aukl\u0117jimas<\/span> <\/p>\n

Vaikai nat\u016braliai pradeda bijoti to, ko bijo j\u0173 t\u0117vai („Neik – nukrisi“, „neimk – nusideginsi“), o kur jau tie atvejai, kai vaikai specialiai g\u0105sdinami pabaisomis, laukian\u010diais j\u0173 tamsoje, ar \u017eadama palikti juos vienus, jei bus neklusn\u016bs. \u012eteigtomis galima laikyti baimes, kylan\u010dias pernelyg nerimasting\u0173 t\u0117v\u0173 vaikams. Pokalbiai \u0161alia esant vaikui apie mirt\u012f, nelaimes, ligas, gaisrus ir nu\u017eudymus neju\u010dia u\u017esifiksuoja vaiko psichikoje. Taip pat daugiau apie vaik\u0105 tykan\u010dias nelaimes galvoja perd\u0117tai globojantys t\u0117vai, pvz., kai vaikas buvo ilgai lauktas, vienturtis, taip pat tada, kai jis gimsta vyresnio am\u017eiaus t\u0117vams. Jauni t\u0117vai paprastai yra labiau atsipalaidav\u0119 ir net negalvoja, kad kas nors gali atsitikti j\u0173 vaikui. Augdami nerimastingoje aplinkoje vaikai, jei jiems ir nei\u0161sivysto stiprios adaptacij\u0105 trikdan\u010dios baim\u0117s, gali tapti drov\u016bs, nerimastingi, nepasitikintys savimi. <\/p>\n

Vyresnio am\u017eiaus t\u0117vai tur\u0117t\u0173 \u017einoti apie \u0161ias tendencijas ir koreguoti savo elges\u012f, o jei tai nesiseka padaryti vien savo pastangomis, lankytis pas psichikos sveikatos specialist\u0105 (tokiu atveju medikamentai paprastai nereikalingi, ta\u010diau labai gali pad\u0117ti psichoterapija). <\/p>\n

Kitos psichologin\u0117s problemos, susijusios su dideliu am\u017eiaus skirtumu tarp vaik\u0173 ir t\u0117v\u0173, – tai blogesnis savitarpio supratimas, ma\u017eesnis emocinis ry\u0161ys. Juk girdime, kaip da\u017enai \u0161neka vyresnio am\u017eiaus \u017emon\u0117s: „O m\u016bs\u0173 laikais…“ O jei j\u0173 pa\u010di\u0173 vaikas yra paauglys, j\u012f suprasti gali b\u016bti labai sunku, ir gerai, jei tokiu atveju \u0161eimoje dar yra vyresni\u0173 u\u017e „pagranduk\u0105“ vaik\u0173, tampan\u010diu „tiltu“ tarp vaiko ir j\u0173 t\u0117v\u0173 ir su\u0161velninan\u010di\u0173 konflikt\u0105. <\/p>\n

Paprastai vyresni t\u0117vai link\u0119 perd\u0117tai kontroliuoti savo vaik\u0105, ta\u010diau pasitaiko ir atvej\u0173, kai vaikai augdami atsiduria psichologin\u0117je t\u0117v\u0173 rol\u0117je savo senstantiems t\u0117vams. Da\u017enesn\u0117s \u0161ios problemos tose \u0161eimose, kuriose vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 ar abu yra ligoti, su negalia arba geriantys. Toks vaikas paprastai nekelia problem\u0173, i\u0161auga perd\u0117tai atsakingas, bet viduriniame am\u017eiuje jo da\u017enai laukia sunkios psichologin\u0117s problemos. <\/p>\n

Patarimai, jei nusprend\u0117te susilaukti vaik\u0173 vyresniame am\u017eiuje<\/span> <\/p>\n

Visa, apie k\u0105 buvo ra\u0161yta \u0161iame straipsnyje, – tik statistika, rodo tik bendras tendencijas. Tai yra teisinga kalbant apie didel\u0119 grup\u0119 \u017emoni\u0173, bet gali visi\u0161kai netikti konkre\u010diam atvejui. Nors ir did\u0117ja apsigimim\u0173 tikimyb\u0117, jei vaik\u0173 susilaukiama sulaukus daugiau nei 40-ties, vis d\u0117lto ji yra pakankamai ma\u017ea ir siekia tik kelet\u0105 procent\u0173. <\/p>\n

Jei esate ne pirmos jaunyst\u0117s ir nusprend\u0117te tur\u0117ti vaik\u0173, pirmiausia venkite pana\u0161ios informacijos arba konkre\u010di\u0173 atvej\u0173 nagrin\u0117jimo „kas kam buvo blogai“. Tai gali sustiprinti j\u016bs\u0173 baimes ir tikrai neprisid\u0117s prie geros psichologin\u0117s savijautos. Niekas geriau u\u017e jus pa\u010dius ne\u017eino j\u016bs\u0173 situacijos ir negali patarti, kada jums laikas tur\u0117ti vaik\u0173. <\/p>\n

Tik\u0117tina, kad savo aplinkoje galite sulaukti \u012fvairi\u0173 reakcij\u0173. Stenkit\u0117s vengti stres\u0173 bei \u012ftampos ir atsiribokite nuo t\u0173, kurie nusiteik\u0119 perd\u0117tai negatyviai j\u016bs\u0173 n\u0117\u0161tumo at\u017evilgiu (tik\u0117tina, kad po gimdymo \u0161ios reakcijos pasikeis). Venkite vis\u0173 med\u017eiag\u0173, kurios n\u0117ra b\u016btinos ir gali pakenkti vaiku\u010diui (alkoholio, nikotino, kofeino), o d\u0117l vaist\u0173 vartojimo geriausia tartis su gydytoju dar iki n\u0117\u0161tumo (tikrai ne visi vaistai kenkia vaisiui). <\/p>\n

Populiarus mitas, kad vaikai g\u0117dijasi savo t\u0117v\u0173, jeigu \u0161ie vyresni u\u017e bendraam\u017ei\u0173 t\u0117vus. Ta\u010diau g\u0117dos jausmas labiau priklauso nuo vaiko (taip pat ir jo t\u0117v\u0173) asmenyb\u0117s, o ne nuo t\u0117v\u0173 am\u017eiaus. Link\u0119s jausti g\u0117d\u0105 vaikas g\u0117dysis daug ko: kad jo mama negra\u017ei ar senamadi\u0161kai apsirengusi, kad t\u0117vas turi antsvorio, kad t\u0117v\u0173 ma\u0161ina ne tokia nauja kaip draugo ar pana\u0161iai. Problema ne ta, kad t\u0117vai ne ideal\u016bs, bet kad vaikas neturi pakankamo savigarbos jausmo. Tik\u0117tina, kad jo t\u0117vai, taip pat jausdami g\u0117d\u0105, d\u0117l visko labai stengiasi „neb\u016bti blogesni u\u017e kitus“, bet juk ideali\u0173 \u017emoni\u0173 neb\u016bna. <\/p>\n

Jei vyresnio am\u017eiaus laukiat\u0117s vaiku\u010dio, labai gali pad\u0117ti, jei tur\u0117tum\u0117te pana\u0161aus am\u017eiaus n\u0117\u0161\u010di\u0105 ar su ma\u017eu vaiku draug\u0119 – ji jus tikrai geriau suprast\u0173 ir nuramint\u0173 nei jaunos mamyt\u0117s. <\/p>\n

Jeigu j\u016bs vyresn\u0117 nei 35-eri\u0173 ar 40-ties ir nusprend\u0117te gimdyti vaikut\u012f, svarbiausia – nepamir\u0161kite sveikai maitintis, pakankamai ils\u0117tis ir klausyti vis\u0173 gydytojo nurodym\u0173 bei neprarasti geros nuotaikos.<\/p>\n

Gydytoja psichiatr\u0117 psichoterapeut\u0117 Zita Alseikien\u0117 
\nMedicinos centras „Neuromeda“<\/div>\n
 <\/div>\n
Sveikas \u017emogus<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

 Pasaulin\u0117s statistikos duomenimis, daugelyje i\u0161sivys\u010diusi\u0173 \u0161ali\u0173 vaik\u0173 gimim\u0105 jaunos \u0161eimos stengiasi atid\u0117ti v\u0117lesniam laikui. Paprastai v\u0117liau ir tuokiamasi, nei tai buvo daroma prie\u0161 50 met\u0173. Be to, da\u017en\u0117ja ir pakartotin\u0117s santuokos, kai taip pat susilaukiama vaik\u0173. Jei 2004 m. vidutinis t\u0117v\u0173 am\u017eius buvo 35 metai, tai 2007 m. – priart\u0117jo prie 40 m. Paskai\u010diuota, kad kas de\u0161imto naujagimio t\u0117vas yra vyresnis nei 50 m.<\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27314],"tags":[2606,2604,20,486,2605,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11061","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-ekologija-ir-sveikata","tag-avivo","tag-jaunos","tag-psichikos","tag-psichologines","tag-susilaukiama","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11061","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11061"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11061\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11061"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11061"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11061"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11061"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11061"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}