{"id":11062,"date":"2010-07-24T18:00:00","date_gmt":"2010-07-24T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-07-24T18:00:00","modified_gmt":"2010-07-24T18:00:00","slug":"melo-kojos-trumpos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/melo-kojos-trumpos\/11062\/","title":{"rendered":"Melo kojos trumpos"},"content":{"rendered":"

 Gyvenime nutinka ne\u012ftik\u0117tin\u0173, keist\u0173 dalyk\u0173. Kartais \u017emon\u0117s, siekdami sau tam tikros naudos, gali apsimesti sergantys psichikos liga, suvaidinti tam tikros ligos simptomus. Ar tai \u012fmanoma? Juk i\u0161mintis byloja, kad „melo kojos trumpos“. <\/span><\/p>\n

\nApsimetimas lietuvi\u0173 kalbos \u017eodynuose apibr\u0117\u017eiamas kaip „melagingas tikrov\u0117s vaizdavimas, siekiant suklaidinti, apgauti“, „sudarantis netikro ko nors vaizdo, apsimetimas sergan\u010diu“, o apie apsimetant\u012f sakoma: „jis apsimet\u0117lis, ne ligonis“. Apsimetimo sinonimas „simuliacija“ kil\u0119s i\u0161 lotyn\u0173 kalbos \u017eod\u017eio similis – pana\u0161us, o pagal tarptautini\u0173 \u017eod\u017ei\u0173 \u017eodyn\u0105 tai – „melagingas tikrov\u0117s vaizdavimas, norint apgauti, siekiant kokio tai tikslo“.<\/p>\n

Melas – senas kaip \u017emonija<\/span> <\/p>\n

Jis paplit\u0119s visur ir visais laikais. Meluojant stengiamasi apsiginti, i\u0161vengti tikro arba tariamo pavojaus, prisitaikyti prie nepalankios situacijos, o kartais – be tikslo. <\/p>\n

Senov\u0117s Egipto papiruse prie\u0161 3000 met\u0173 apra\u0161ytas apsimet\u0117lio elgesys: „Jis neatsako \u012f klausimus, i\u0161sisukin\u0117ja, tau\u0161kia niekus, trina did\u012fj\u012f kojos pir\u0161t\u0105 \u012f grindis, kr\u016bp\u010dioja, brauko plauk\u0173 \u0161aknis pir\u0161tais“. Homeras apra\u0161o, kaip Odis\u0117jas, vengdamas dalyvauti Trojos kare ir apsimesdamas bepro\u010diu, aria j\u016bros krant\u0105 pasikink\u0119s jaut\u012f ir arkl\u012f ir s\u0117ja drusk\u0105. Homeras apra\u0161o ir Odis\u0117jo demaskavim\u0105: pad\u0117jus prie\u0161 arkl\u0105 Odis\u0117jo k\u016bdik\u012f Telemach\u0105, Odis\u0117jas sustabd\u0117 vaidinim\u0105 ir patrauk\u0117 s\u016bn\u0173 nuo arklo, i\u0161siduodamas, kad simuliuoja. <\/p>\n

Su apsimetimu da\u017eniausiai susiduriama teismo medicinos ir teismo psichiatrijos ekspertin\u0117je praktikoje, psichiatrijoje ir narkologijoje, kur apsimetimas apib\u016bdinamas kaip s\u0105moningas, ty\u010dinis melavimas ir apsimestinis, tikslingas elgesys, kuriuo siekiama pavaizduoti, suvaidinti nesan\u010dios ligos po\u017eymius, apsimesti ligoniu. Tai psichikos sutrikim\u0173 po\u017eymi\u0173 vaidinimas, j\u0173 dirbtinis suk\u016brimas ir somatini\u0173 lig\u0173 po\u017eymi\u0173 demonstravimas arba j\u0173 dirbtinis suk\u016brimas. <\/p>\n

Po\u017ei\u016bris \u012f apsimestinius psichikos sutrikimus priklaus\u0117 nuo psichiatrijos pa\u017eangos: iki XIX am\u017eiaus vidurio buvo manyta, kad toks apsimetimas pasitaiko da\u017enai ir apsimesti psichikos ligoniu yra labai lengva, o antroje XIX am\u017eiaus pus\u0117je \u012fsivyravo nuomon\u0117, kad \u0161is rei\u0161kinys yra itin retas, suabejota, ar sveikos psichikos \u017emogus apskritai s\u0117kmingai gali apsimesti psichikos ligoniu. <\/p>\n

Pasteb\u0117ta, kad vyrai apsimeta da\u017eniau nei moterys ir kad apsimetim\u0173 pada\u017en\u0117ja perversm\u0173, kar\u0173, ekonomini\u0173 krizi\u0173 metu, nes silpnesnieji tokiu b\u016bdu ginasi nuo ekonomini\u0173 ir kit\u0173 sunkum\u0173. Tiksl\u0173 apsimetimo paplitim\u0105 nustatyti nelengva, ta\u010diau literat\u016broje nurodoma, kad bendroje psichiatrijos praktikoje pasitaiko apie 1 proc. apsimet\u0117li\u0173, tarp karo prievolinink\u0173 – 5 proc., o tarp kriminalini\u0173 nusikalt\u0117li\u0173 – 10–20 proc. <\/p>\n

Oficialiai apsimetimas (simuliacija) n\u0117ra psichikos sutrikimas. <\/p>\n

Ar psichi\u0161kai sveikas asmuo gali apsimesti psichiniu ligoniu?<\/span> <\/p>\n

Manoma, kad psichi\u0161kai sveikam asmeniui yra sunku apsimesti psichiniu ligoniu. Be to, norint \u012ftikinamai apsimesti, reikia aktorini\u0173 sugeb\u0117jim\u0173, gerai i\u0161studijuoti apsimetamo sutrikimo simptomus arba daug laiko praleisti greta ligonio (pvz., vienoje kal\u0117jimo kameroje arba ligonin\u0117s palatoje). <\/p>\n

Kada galima \u012ftarti apsimetim\u0105?<\/span> <\/p>\n

\u012etarti apsimetim\u0105 reikia, kai psichikos sutrikimai atsiranda po su\u0117mimo, traumos, avarijos, pa\u0161aukus \u012f karo tarnyb\u0105, prie\u0161 egzaminus, atliekant bausm\u0119 kal\u0117jime, tarnaujant armijoje ir pan. Svarbus apsimetimo po\u017eymis – ai\u0161kus i\u0161orinis tikslas (gauti nedarbingumo lapel\u012f, i\u0161vengti karin\u0117s tarnybos, bausm\u0117s, gauti narkotik\u0173), kur\u012f da\u017enai atskleid\u017eia pats apsimet\u0117lis. <\/p>\n

Kaip i\u0161siai\u0161kinama, kad pacientas meluoja?<\/span> <\/p>\n

Tiriant apsimetim\u0105, svarbu steb\u0117ti pacient\u0105 vis\u0105 par\u0105, atlikti i\u0161sam\u0173 psichologin\u012f ir somatin\u012f i\u0161tyrim\u0105. Pagrindiniai apsimetimo atskleidimo b\u016bdai: nuodugnus, kiek \u012fmanoma ilgesnis pokalbis, elgesio ir b\u016bsenos kaitos steb\u0117jimas, psichologiniai, instrumentiniai tyrimai. <\/p>\n

Pokalbio metu stengiamasi nuodugniai i\u0161nagrin\u0117ti nusiskundimus, atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f detali\u0173 stok\u0105, vengim\u0105 i\u0161samiau paai\u0161kinti simptomo aplinkybes, m\u0117ginimus i\u0161vengti tiesaus atsakymo („neprisimenu“, „ne\u017einau“), nekantravim\u0105 baigti pokalb\u012f. <\/p>\n

Apsimetant yra vaidinamas ligonio elgesys, prasimanomi \u012fvair\u016bs nupasakojami simptomai, kartais vaistais arba kitaip sukeliami ligos po\u017eymiai, pateikiami neteisingi duomenys apie savo praeit\u012f (i\u0161galvojamos ligos, traumos ir kt.). Prasimanytiems po\u017eymiams b\u016bdingas stereotipi\u0161kumas (kartojamas i\u0161moktas tekstas, poj\u016b\u010diai ir simptomai n\u0117ra i\u0161gyventi), po\u017eymiai yra pavieniai, nesudaro sindromo ar sutrikimo visumos. <\/p>\n

Vertinant svarbu steb\u0117ti vis\u0105 par\u0105, nes ne\u012fmanoma apsimesti nuolatos. Pvz., ligonis skund\u017eiasi labai bloga nuotaika, ta\u010diau skyriuje nepasirei\u0161kia depresinis elgesys, pacientas aktyvus, noriai bendrauja su kitais. <\/p>\n

I\u0161sami ap\u017ei\u016bra kartais padeda nustatyti apsimestin\u012f nusiskundim\u0173 pob\u016bd\u012f. Pvz., kai pacientas skund\u017eiasi odos nejautra, paraly\u017eiumi, kurtumu, atliekami instrumentiniai tyrimai (EEG, kompiuterin\u0117 tomografija, magnetinis rezonansas, echoskopija, elektromiografija ir kt.), kurie padeda atskleisti apsimetim\u0105. Instrumentiniai tyrimai padeda nustatyti, ar pateikiam\u0173 po\u017eymi\u0173 sunkumas atitinka rast\u0173 pakitim\u0173 dyd\u012f, ar pakitimai gali sukelti tokius po\u017eymius. <\/p>\n

Ganzerio sindromas – simuliacijos variantas<\/span> <\/p>\n

Ganzerio (Ganser) sindromas (kitaip dar vadinamas kalini\u0173 psichoze, nes pirmiausia buvo diagnozuotas kaliniams) yra simuliacijos variantas, kai \u017emon\u0117s epizodi\u0161kai neadekva\u010diai elgiasi imituodami kuri\u0105 nors psichikos lig\u0105. Klasikinis Ganzerio sindromo simptomas yra „apytiksliai atsakymai“, pacientas negali atsakyti net \u012f elementarius klausimus (pvz., paklausus, kiek bus du plius du, pacientas atsako, kad penki). <\/p>\n

Pana\u0161us \u012f simuliacij\u0105 ligos variantas – tariamas sutrikimas<\/span> <\/p>\n

Tariamas sutrikimas – psichopatologija, kuriai esant fiziniai arba psichologiniai simptomai tendencingai sukuriami, perdedami, arba \u017emogus, siekdamas aplinkini\u0173 d\u0117mesio, pats save \u012ftikina, jog serga. <\/p>\n

Sunki \u0161io sutrikimo forma – Miunhauzeno sindromas. <\/span><\/p>\n

Miunhauzeno sindromas yra l\u0117tin\u0117 gana sunki liga. \u0160is terminas atsirado 1951 metais po to, kai pasirod\u0117 istorijos apie vokie\u010di\u0173 aristokrat\u0105 Karl\u0105 fon Miunchauzen\u0105, keliavus\u012f po pasaul\u012f ir pasakojus\u012f visiems spalvingas pramanytas istorijas. Pana\u0161iai kaip aristokratas, \u0161\u012f sutrikim\u0105 turintys ligoniai atlieka daug \u017eygi\u0173 \u012f \u012fvairias ligonines, pasakodami \u012fvairiausias dramati\u0161kas istorijas. Ligoniai keliauja po ligonines, pra\u0161ydami gydytoj\u0173 i\u0161gydyti ligas, kuriomis jie i\u0161 ties\u0173 neserga. \u0160iuo sutrikimu sergantys pacientai da\u017enai kreipiasi \u012f \u012fvairius gydytojus ir da\u017enai guldomi \u012f ligonin\u0119. Kartais jie pasikei\u010dia vard\u0105 ir pavard\u0119, kad i\u0161laikyt\u0173 sergan\u010diojo vaidmen\u012f ir gaut\u0173 t\u0119stin\u012f gydym\u0105. B\u016bdami ligonin\u0117je, \u0161ie pacientai reikalauja, kad jiems b\u016bt\u0173 atlikta daugyb\u0117 klinikini\u0173 tyrim\u0173 ir proced\u016br\u0173. Jie gali reikalauti chirurginio gydymo, analgetik\u0173 ar raminam\u0173j\u0173. \u0160ie pacientai da\u017enai kaltina gydytojus nekompetentingumu ir grasina teismais. Jie pra\u0161osi i\u0161ra\u0161omi i\u0161 ligonin\u0117s anks\u010diau laiko, kai pajau\u010dia, kad medicinos personalas i\u0161siai\u0161kino, jog jie simuliuoja, i\u0161sira\u0161\u0119 jie vyksta \u012f kit\u0105 ligonin\u0119.<\/p>\n

Gydytoja Jurgita VASILIAUSKAIT\u0116-TREINAVI\u010cIEN\u0116<\/div>\n
 <\/div>\n
Sveikas \u017emogus<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

  Gyvenime nutinka ne\u012ftik\u0117tin\u0173, keist\u0173 dalyk\u0173. Kartais \u017emon\u0117s, siekdami sau tam tikros naudos, gali apsimesti sergantys psichikos liga, suvaidinti tam tikros ligos simptomus. Ar tai \u012fmanoma? Juk i\u0161mintis byloja, kad „melo kojos trumpos“. <\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[2602,2603,983,2600,243,137,2601,20,21,1178,75],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11062","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-apsimesti-psichikos-ligoniu","tag-apsimesti-psichiniu-ligoniu","tag-instrumentiniai","tag-istorijas","tag-ligonines","tag-ligonis","tag-miunhauzeno-sindromas","tag-psichikos","tag-sindromas","tag-sveikas","tag-traumos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11062","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11062"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11062\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11062"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11062"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11062"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11062"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11062"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}