{"id":11085,"date":"2010-07-14T18:00:00","date_gmt":"2010-07-14T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-07-14T18:00:00","modified_gmt":"2010-07-14T18:00:00","slug":"gamtoje-slypintys-pavojai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/gamtoje-slypintys-pavojai\/11085\/","title":{"rendered":"Gamtoje slypintys pavojai"},"content":{"rendered":"
Uodai<\/strong><\/div>\n
\u0160iemet kaip niekad daug uod\u0173. D\u0117l to kaltas v\u0117lyvas pavasaris, staiga su\u0161il\u0119s oras ir dr\u0117gm\u0117. Visi uodai i\u0161 lerv\u0173 i\u0161sirito vienu metu, taip paai\u0161kinama j\u0173 gausa. Patel\u0117ms kiau\u0161in\u0117liams brandinti reikia kraujo, tod\u0117l jos puola \u017emones.<\/div>\n
\u012eprastos priemon\u0117s apsisaugoti nuo uod\u0173 nebepadeda. Vienu metu vaistin\u0117se net tr\u016bko \u012fvairi\u0173 tepal\u0173 nuo uod\u0173 \u012fkandimo. \u0160iemet uod\u0173 \u012fk\u0105stos vietos labiau nie\u017eti, \u017emon\u0117s tinsta, d\u0117l nuolatinio kasymosi atsiveria \u017eaizdel\u0117s, jos ilgai negyja.<\/div>\n
Uodai gelia da\u017eniau nei kiti vabzd\u017eiai, nes j\u0173 yra daugiau. Alergi\u0161k\u0173 uod\u0173 \u012fkandimams \u017emoni\u0173 pasitaiko itin retai. Sveikatai ir gyvybei j\u0173 \u012fkandimai n\u0117ra pavojingi, tik sukelia nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173.<\/div>\n
Pasaulyje \u017einoma apie tris t\u016bkstan\u010dius uod\u0173 r\u016b\u0161i\u0173, Lietuvoje gyvena apie tris \u0161imtus.<\/div>\n
Ne vis\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 uodai puola \u017emog\u0173: vieni renkasi pauk\u0161\u010dius, kiti – arklius. Labiausiai paplit\u0119 vadinamieji mi\u0161ko uodai.<\/div>\n
Kaip apsisaugoti<\/strong><\/div>\n
Nuo uod\u0173 namus geriausiai galima apsaugoti specialiais lang\u0173 ir dur\u0173 tinkleliais. \u012e gamt\u0105 vykstantiesiems patariama naudoti repelentus – specialias med\u017eiagas, atbaidan\u010dias kraujasiurbius. J\u0173 gali b\u016bti \u012fvairi\u0173 – aerozoliai, tepalai, kremai, pie\u0161tukai, garuojantys prietaisai. Veikimo trukm\u0117 ir efektyvumas priklauso nuo repelento r\u016b\u0161ies, naudojimo b\u016bdo, aplinkos s\u0105lyg\u0173 (temperat\u016bros, dr\u0117gm\u0117s, v\u0117jo), vabzd\u017ei\u0173 jautrumo repelentui.<\/div>\n
Neseniai atsirado nauja priemon\u0117 – pleistras nuo uod\u0173. Tai unikalus, saugus ir nat\u016bralus b\u016bdas atbaidyti uodus, muses, ma\u0161alus, moskitus. Pleistras turi 300 mg vitamino B1. M\u016bs\u0173 k\u016bnas normaliai sugeria nuo 50 iki 75 mg \u0161io vitamino. Perteklius pa\u0161alinamas per prakaito liaukas. Tyrimai parod\u0117, kad vabzd\u017eiai nem\u0117gsta su prakaitu i\u0161siskirian\u010dio vitamino B1 kvapo.<\/div>\n
Lauke patartina naudoti nuo uod\u0173 skirtas \u017evakes. J\u0173 sud\u0117tyje yra aromatini\u0173 med\u017eiag\u0173, \u017evakei degant jos pasklinda aplinkoje ir nubaido uodus.<\/div>\n
Uodus atbaido gvazdik\u0117li\u0173, bazilik\u0173, pelargonij\u0173, any\u017ei\u0173, eukalipt\u0173 kvapai. \u0160i\u0173 augal\u0173 aliejumi reikia tepti od\u0105 arba u\u017ela\u0161inti kelis la\u0161us ant lau\u017eo, degtuko, \u012fkaitintos keptuv\u0117s. Ant palang\u0117s galima pad\u0117ti vatos gabal\u0117l\u012f, i\u0161mirkyt\u0105 \u0161i\u0173 augal\u0173 aliejuje.<\/div>\n
Bit\u0117s<\/strong><\/div>\n
Bit\u0117s visai netrok\u0161ta m\u016bs\u0173 kraujo, jos minta nektaru, ta\u010diau jeigu joms kas nors nepatinka, gelia labai skaud\u017eiai. Jei neb\u016bsite i\u0161sitep\u0119 kitomis kvapiomis med\u017eiagomis – kremu, toniku, tikimyb\u0117, kad \u012fgels bit\u0117, ma\u017e\u0117ja.<\/div>\n
Be to, reikia nepamir\u0161ti, kad ant ry\u0161ki\u0173 g\u0117l\u0117t\u0173 ar tamsi\u0173 drabu\u017ei\u0173 sunkiau pasteb\u0117ti nut\u016bpusius vabzd\u017eius, tai didina \u012fg\u0117limo rizik\u0105. Norint i\u0161vengti bit\u0117s \u012fg\u0117limo nereikia artintis prie avili\u0173, nevaik\u0161\u010dioti basomis po g\u0117li\u0173 piln\u0105 piev\u0105, kur d\u016bzgia bit\u0117s.<\/div>\n
Vis daugiau \u017emoni\u0173 yra alergi\u0161ki bit\u0117s \u012fkandimams. Kartais u\u017etenka keliolikos minu\u010di\u0173, kad \u012fg\u0117lus bitei \u017emogus mirt\u0173 d\u0117l alergin\u0117s reakcijos. JAV mokslininkai nustat\u0117, kad beveik 1 proc. amerikie\u010di\u0173 yra alergi\u0161ki vabzd\u017ei\u0173 \u012fkandimams.<\/div>\n
Nuo j\u0173 – nuo reakcijos \u012f nuodus – per metus Amerikoje mir\u0161ta apie 50 \u017emoni\u0173. Tokia staigi reakcija vadinama anafilaksiniu \u0161oku.<\/div>\n
Normali organizmo reakcija \u012f vabzd\u017eio \u012fkandim\u0105 neb\u016bna pavojinga: \u012fk\u0105sta vieta parausta, patinsta, juntamas skausmas, nie\u017eulys. Po kurio laiko nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai praeina. Ta\u010diau jei \u012fg\u0117lus bitei ima da\u017eniau plakti \u0161irdis, pradeda pykinti, skaud\u0117ti galv\u0105, tinsta visas k\u016bnas, \u017emogus d\u016bsta, netenka s\u0105mon\u0117s – tai anafilaksinio \u0161oko po\u017eymiai.<\/div>\n
\u017dmogus gali mirti per kelias minutes. Pirm\u0105 kart\u0105 anafilaksinis \u0161okas<\/a> gali i\u0161tikti \u012fkandus vos vienai bitei ar \u0161ir\u0161ei, net jei \u017emogus ne\u017einojo es\u0105s alergi\u0161kas.<\/div>\n
K\u0105 daryti \u012fg\u0117lus<\/strong><\/div>\n
\u012eg\u0117lus bitei reikia od\u0105 patepti antihistamininiu geliu ar i\u0161gerti antihistaminini\u0173 vaist\u0173. Vykstant \u012f gamt\u0105 b\u016btina jais pasir\u016bpinti. Nuo vaist\u0173 nemalon\u016bs poj\u016b\u010diai per pusvaland\u012f suma\u017e\u0117ja ar praeina. Nauj\u0173 geriam\u0173j\u0173 antihistaminini\u0173 vaist\u0173 poveikis trunka ilgiau, be to, jie neturi migdomojo poveikio, tod\u0117l galima vartoti ilgiau.<\/div>\n
\u012e od\u0105 patekus\u012f geluon\u012f reikia i\u0161traukti – palei od\u0105 nubraukti nagu ar peiliu. Geluonies nei\u0161traukus \u012f organizm\u0105 patenka did\u017eiausia bit\u0117s nuod\u0173 doz\u0117. Tod\u0117l ilgiau skauda sugelt\u0105 viet\u0105, nesl\u016bgsta patinimas, skausmas, galimos stipresn\u0117s alergin\u0117s reakcijos.<\/div>\n
Pavojingiausia, jei bit\u0117 \u012fgelia \u012f kakl\u0105, veid\u0105, burnos ertm\u0119, nes prad\u0117jus tinti \u0161i\u0173 k\u016bno dali\u0173 audiniams prasideda dusulys<\/a>. Nesi\u0117mus joki\u0173 priemoni\u0173 \u017emogus gali u\u017edusti, tod\u0117l b\u016btina kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/div>\n
Jei yra laiko, iki atvykstant gydytojui viet\u0105, kur \u012fkando bit\u0117, vapsva, \u0161ir\u0161\u0117, nuplaukite tekan\u010diu vandeniu su muilu. Kad nuodai nepasklist\u0173 po organizm\u0105, \u012fk\u0105stos vietos jokiu b\u016bdu netrinkite, nespaudykite.<\/div>\n
Vabzd\u017ei\u0173 nuod\u0173 sklidim\u0105 stabdo ledas, taip pat nuo \u0161al\u010dio ma\u017eiau skauda ir tinsta.<\/div>\n
Erk\u0117s<\/strong><\/div>\n
Anks\u010diau buvo manoma, jog pavojus, kad gali \u012fsisegti erk\u0117, gresia tik mi\u0161ke, pasirodo, j\u0173 pilna visur: pievose, kiemuose, net vaik\u0173 dar\u017eeliuose ma\u017eieji negali jaustis saug\u016bs – ir \u010dia erk\u0117s gali \u012fsisiurbti.<\/div>\n
Erk\u0117 yra ypatinga tuo, kad jai reikia daug daugiau kraujo nei kitiems parazitams. Jeigu \u012fsisiurbusios erk\u0117s nepastebime, ji gali gerti krauj\u0105 iki 15 dien\u0173.<\/div>\n
Daugelis erki\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 pavojingos gyv\u016bnams ir \u017emon\u0117ms, nes platina infekcines ligas. \u017darnose arba seili\u0173 liaukose erk\u0117s gali tur\u0117ti bakterij\u0173 arba virus\u0173, jie perne\u0161ami \u012f aukos organizm\u0105. Erk\u0117s gali u\u017ekr\u0117sti erkiniu encefalitu, Laimo liga<\/a>, anaplazmoze, d\u0117m\u0117t\u0105ja \u0161iltine, Marselio kar\u0161tine ir kt. Erk\u0117s maitinasi tik krauju, joms nereikia nieko kito. Vien\u0105 kart\u0105 pasimaitinusi erk\u0117 gali i\u0161gyventi iki 10 met\u0173.<\/div>\n
Kad geriau pasiekt\u0173 savo auk\u0105, erk\u0117s \u012fkopia \u012f \u017eol\u0119, kr\u016bmus. Aktyvi erk\u0117 aukos tyko ant \u017eol\u0117s stiebo apie 10–20 centimetr\u0173 auk\u0161\u010diau \u017eem\u0117s. Da\u017eniausiai erk\u0117s aptinkamos tankiame lapuo\u010di\u0173 jaunuolyne, mi\u0161ko proskynoje, kr\u016bmuose, auk\u0161toje \u017eol\u0117je. Erk\u0117s ypa\u010d aktyvios vasar\u0105 po lietingos dienos. Tolim\u0173 nuotoli\u0173 erk\u0117s \u012fveikti negali. Joms energijos pakanka \u012fveikti 1 metr\u0105. Po pasaul\u012f jas platina \u017emon\u0117s, pauk\u0161\u010diai, gyv\u016bnai.<\/div>\n
Da\u017eniausios ligos, kuriomis erk\u0117s u\u017ekre\u010dia – Laimo liga<\/a> ir erkinis encefalitas<\/a>. Panev\u0117\u017eys priklauso zonai, kurioje did\u017eiausias sergamumas erkiniu encefalitu. 100 t\u016bkstan\u010di\u0173 gyventoj\u0173 tenka 51 susirgusysis.<\/div>\n
Kaip apsisaugoti<\/strong><\/div>\n
Vienintelio patikimo b\u016bdo apsisaugoti n\u0117ra. Ta\u010diau einant \u012f gamt\u0105 reikia d\u0117v\u0117ti u\u017edarus drabu\u017eius ilgomis rankov\u0117mis, m\u016bv\u0117ti ilgas kelnes, j\u0173 galus patartina suki\u0161ti \u012f puskojines.<\/div>\n
Drabu\u017eiai turi b\u016bti \u0161vies\u016bs, taip bus lengviau pasteb\u0117ti erk\u0119. Erk\u0117s, ie\u0161kodamos tinkamos vietos \u012fsisiurbti, ropoja i\u0161ilgai k\u016bno, ant rank\u0173, koj\u0173, ypa\u010d pakinkliuose, ant kaklo, galvos plaukuotoje dalyje.<\/div>\n
Po i\u0161kylos b\u016btina r\u016bpestingai ap\u017ei\u016br\u0117ti k\u016bn\u0105, nusiprausti po du\u0161u, i\u0161si\u0161ukuoti plaukus, juos i\u0161sitrinkti. Vilk\u0117tus drabu\u017eius pakabinti saul\u0117toje vietoje, negyvenamoje patalpoje.<\/div>\n
I\u0161kylaudami venkite pami\u0161ki\u0173, auk\u0161tos \u017eol\u0117s, naudokite erkes atbaidan\u010dias priemones, nors jos trumpalaik\u0117s. Nuo erkinio encefalito patikimiausia priemon\u0117 – skiepai. Nuo Laimo ligos skiep\u0173 n\u0117ra, kart\u0105 sirg\u0119s \u017emogus gali v\u0117l susirgti \u012fkandus erkei.<\/div>\n
Aptikus erk\u0119 reikia j\u0105 i\u0161traukti. Reikia stengtis nespausti erk\u0117s k\u016bno ir netepti jokiais riebalais. Pincetu reikia su\u010diupti kuo ar\u010diau galvos ir traukti. Nesukioti \u012f \u0161alis. Nepavykus i\u0161traukti galvos, nedraskykite. Organizmas pats j\u0105 i\u0161stums. Jei \u012fkandimo vieta paraudo, blogai pasijutote, kreipkit\u0117s \u012f gydytoj\u0105.<\/div>\n
Gyvat\u0117s<\/strong><\/div>\n
Nors Lietuva – ne Afrika ir gyvat\u0117 \u012f kambar\u012f ne\u012f\u0161liau\u0161, ta\u010diau mi\u0161ke j\u0105 sutikti galima. Da\u017eniausiai toks susitikimas baigiasi \u012fkandimu, nes \u017emon\u0117s nepastebi auk\u0161toje \u017eol\u0117je ir ant kelmo besi\u0161ildan\u010dios gyvat\u0117s ir ant jos u\u017elipa, tada gyvat\u0117 besigindama \u012fkerta. Gyva\u010di\u0173 pasitaiko ne tik mi\u0161ke, j\u0173 gali b\u016bti ir soduose miesto pa\u0161on\u0117je.<\/div>\n
Lietuvoje gyvena vienintel\u0117 nuo-ding\u0173 gyva\u010di\u0173 r\u016b\u0161is – paprastoji angis. Per metus \u0161alyje nuo gyva\u010di\u0173 nuken\u010dia 60–70 \u017emoni\u0173. Daugiausia gyva\u010di\u0173 \u012fkandim\u0173 b\u016bna Dz\u016bkijoje.<\/div>\n
Gyva\u010di\u0173 nuodai ypa\u010d pavojingi vaikams. Jie sveria nedaug, tod\u0117l nuod\u0173 koncentracija j\u0173 organizme kelia didel\u012f pavoj\u0173 sveikatai.<\/div>\n
Susitik\u0119 gyvat\u0119 jos neerzinkite, nedarykite staigi\u0173 judesi\u0173, nemosuokite lazda. Geriau ramiai palaukite, kol pasitrauks \u012f \u0161al\u012f. Neki\u0161kite rank\u0173 \u012f dreves, olas, o prie\u0161 ki\u0161dami jas \u012f \u017eol\u0119 ar s\u0117sdami ant kelmo, apsi\u017ei\u016br\u0117kite, ar n\u0117ra gyvat\u0117s. Eidami \u012f mi\u0161k\u0105 apsiaukite guminius batus.<\/div>\n
Jei gyvat\u0117 vis d\u0117lto \u012fkirto, svarbiausia nepanikuoti, nedaryti staigi\u0173 judesi\u0173. Nuo \u012fk\u0105stos gal\u016bn\u0117s reikia nuimti \u017eiedus, apyrankes, kad never\u017et\u0173. Reikia skubiai kreiptis \u012f gydytoj\u0105.<\/div>\n
Gyvat\u0117s nuodai pasklinda po organizm\u0105 per 20 minu\u010di\u0173. Ima pykinti, silpna, kamuoja tro\u0161kulys, skauda galv\u0105. Pa\u017eeistos gal\u016bn\u0117s negalima pakelti auk\u0161\u010diau \u0161irdies lygio, nes nuodai grei\u010diau i\u0161plis. Nereikia u\u017ever\u017eti, nes gali sukelti gangren\u0105. Nuod\u0173 nereikia bandyti i\u0161\u010diulpti, nes per pa\u017eeist\u0105 burnos gleivin\u0119 jie pateks \u012f krauj\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
A.Kaminskien\u0117, "Sekund\u0117"  (IMED)<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Uodai \u0160iemet kaip niekad daug uod\u0173. D\u0117l to kaltas v\u0117lyvas pavasaris, staiga su\u0161il\u0119s oras ir dr\u0117gm\u0117. Visi uodai i\u0161 lerv\u0173 i\u0161sirito vienu metu, taip paai\u0161kinama j\u0173 gausa. Patel\u0117ms kiau\u0161in\u0117liams brandinti reikia kraujo, tod\u0117l jos puola \u017emones. \u012eprastos priemon\u0117s apsisaugoti nuo uod\u0173 nebepadeda. Vienu metu vaistin\u0117se net tr\u016bko \u012fvairi\u0173 tepal\u0173 nuo uod\u0173 \u012fkandimo. \u0160iemet uod\u0173 \u012fk\u0105stos…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1189,11,379,369,2592,1903,2028,1235,397],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11085","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alergiski","tag-erkes","tag-ikandus","tag-laimo","tag-miske","tag-nuodai","tag-pojuciai","tag-skauda","tag-uodai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11085","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11085"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11085\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11085"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11085"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11085"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11085"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11085"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}