{"id":11093,"date":"2010-07-08T18:00:00","date_gmt":"2010-07-08T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-07-08T18:00:00","modified_gmt":"2010-07-08T18:00:00","slug":"ar-ilgai-gyvensite-pasakys-kompiuteris","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/ar-ilgai-gyvensite-pasakys-kompiuteris\/11093\/","title":{"rendered":"Ar ilgai gyvensite pasakys kompiuteris."},"content":{"rendered":"

Bostono universiteto mokslininkai baigia sukurti matematin\u012f model\u012f, kuris i\u0161analizuos \u017emogaus genom\u0105 ir apskai\u010diuos asmen\u0173 galimybes sulaukti 100 met\u0173.<\/p>\n

JAV Bostono universiteto mokslininkai teigia, kad dabar \u017emon\u0117s, kurie neturi „\u0161imtame\u010dio gen\u0173“, gal\u0117s keisti savo gyvenimo b\u016bd\u0105, nor\u0117dami maksimaliai prailginti jiems skirt\u0105 laik\u0105. Tyrim\u0105 paskatino tai, jog ilgaam\u017ei\u0161kumas – i\u0161 ties\u0173 reta savyb\u0117, mat net ir i\u0161sivys\u010diusiose \u0161alyse tik 1 i\u0161 6000 t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 sulaukia \u0161io am\u017eiaus, ta\u010diau net 90 proc. j\u0173, pasiek\u0119 93 met\u0173 rib\u0105, neturi joki\u0173 rimt\u0173 sveikatos sutrikim\u0173. Vadinasi, gyvenimo trukm\u0119 nulemia ne tik sveikata ar nelaimingi atsitikimai, bet ir kitos prie\u017eastys, i\u0161 kuri\u0173 pagrindin\u0117 – \u017emogaus genetika. <\/span><\/p>\n

Kaip ra\u0161o technologijos.lt<\/font><\/u><\/a>, tyrimas prad\u0117tas vykdyti dar 1995-aisiais. Mokslininkai ie\u0161kojo genetini\u0173 po\u017eymi\u0173, labiausiai skirian\u010di\u0173 \u0161imtame\u010dius nuo kit\u0173. Tyrimui vadovavo Bostono universiteto biostatistikos profesor\u0117 Paola Sebastiani bei medicinos profesorius Thomas Perls. <\/span><\/p>\n

T. Perlsas pasakoja, jog ankstesn\u0117s ilgaam\u017ei\u0161kumo studijos buvo vykdomos su Septintosios dienos adventist\u0173 ba\u017eny\u010dios nariais, pasi\u017eymin\u010diais ilgiausia gyvenimo trukme tarp vis\u0173 JAV gyventoj\u0173 – 88 metais. „\u0160ie \u017emon\u0117s gyvena ilgai ne d\u0117l tam tikr\u0173 genetini\u0173 savybi\u0173, bet d\u0117l savo gyvenimo b\u016bdo. Jie negeria, reguliariai juda, j\u0173 religiniai \u012fsitikinimai reikalauja b\u016bti vegetarais, o stres\u0105 padeda mal\u0161inti religija“, – pasakojo mokslininkas. Pasak jo, b\u016btent tie, kurie 10-15 met\u0173 vir\u0161ijo 88 met\u0173 rib\u0105, pasi\u017eymi tam tikrais genetiniais ypatumais. <\/span><\/p>\n

Mokslinio tyrimo metu mokslininkai i\u0161 viso i\u0161tyr\u0117 1 600 \u0161imtame\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 DNR (kai kuri\u0173 i\u0161 j\u0173 am\u017eius siekia 119 m.) ir palygino su kit\u0173 \u017emoni\u0173 DNR. Tai leido nurodyti 150 genetini\u0173 pakitim\u0173, b\u016bding\u0173 ilgaam\u017eiams \u017emon\u0117ms. Jie gali b\u016bti suskirstyti \u012f 19 grupi\u0173 arba genetini\u0173 „\u017eenkl\u0173“, prane\u0161a \u017eurnalas „Science“. <\/span><\/p>\n

Mokslinink\u0117 Paola Sebastiani teigia: „Kai kurie \u017eenklai yra susij\u0119 su ilgesniu i\u0161gyvenimu, kiti susij\u0119 su v\u0117lesne toki\u0173 senatvini\u0173 lig\u0173, kaip silpnaprotyst\u0117 arba \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligos, prad\u017eia.“ Supratimas, kaip \u0161ie genai prailgina gyvenim\u0105 arba apsaugo nuo lig\u0173, gali pad\u0117ti sukurti naujus vaistus kovai su ligomis. <\/span><\/p>\n

Dabar mokslininkai baigia kurti kompiuterio program\u0105<\/span>, kuri gal\u0117s nurodyti, ar tam tikras asmuo turi polink\u012f ilgai gyventi, pateikus to \u017emogaus genetin\u012f kod\u0105. „Patikrin\u0119 m\u016bs\u0173 model\u012f, tiksl\u0173 atsakym\u0105 gavome 77 proc. tikslumu“ , –  pasakojo P. Sebastiani. 23 proc. paklaid\u0105 moteris ai\u0161kino tuo, jog genetika, nors ir svarbi, n\u0117ra vienintelis ilgaam\u017ei\u0161kum\u0105 lemiantis veiksnys. Be to, vienas i\u0161 15 \u017emoni\u0173 turi tinkam\u0105 gen\u0173 kombinacij\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 i\u0161gyventi iki 100 met\u0173, ta\u010diau i\u0161 ties\u0173 i\u0161gyvena tik vienas i\u0161 600. Tai rei\u0161kia, kad labai svarb\u016bs yra tokie veiksniai, kaip sveikatos prie\u017ei\u016bra, mityba ir sportas. <\/span><\/p>\n

Dabar mokslininkai baigia kurti kompiuterio program\u0105, kuri gal\u0117s nurodyti, ar tam tikras asmuo turi polink\u012f ilgai gyventi, pateikus to \u017emogaus genetin\u012f kod\u0105. Mokslininkams \u0161i programa bus pateikta po keli\u0173 dien\u0173, v\u0117liau ji bus prieinama visuomenei. Mokslininkai nepatentuos \u0161ios informacijos, tai rei\u0161kia, kad biotechnologij\u0173 bendrov\u0117s gal\u0117s nekliudomos kurti komercin\u012f rinkin\u012f, kur\u012f b\u016bt\u0173 paprasta naudoti. <\/span><\/p>\n

Ta\u010diau kyla susir\u016bpinimas d\u0117l to, kaip reaguos \u017emon\u0117s, kuriems bus pasakyta, kad j\u0173 gyvenimas bus ilgesnis arba trumpesnis, nei jie tik\u0117josi. Yra ir kit\u0173 pavoj\u0173 – draudimo kompanijos, privat\u016bs pensij\u0173 fondai ir pan. gal\u0117t\u0173 nedrausti, arba padidinti kainas \u017emon\u0117ms, nepasi\u017eymin\u010diais ilgaam\u017ei\u0161kumu nepaisant j\u0173 gyvenimo b\u016bdo. <\/span><\/p>\n

I\u0161 kitos pus\u0117s, Oksfordo universiteto etikos profesorius Julianas teigia: „Tikiu, kad j\u016bs esate suinteresuoti tur\u0117ti \u0161i\u0105 informacij\u0105, kadangi net jei nieko negalite padaryti, tai gali pad\u0117ti jums planuoti gyvenim\u0105. Jei mirsite anksti, nor\u0117site anks\u010diau tur\u0117ti vaik\u0173, nesudarysite ilg\u0173 pensijos plan\u0173, nor\u0117site u\u017ebaigti projektus anks\u010diau, o ne v\u0117liau.“ <\/span><\/p>\n

Medik<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Bostono universiteto mokslininkai baigia sukurti matematin\u012f model\u012f, kuris i\u0161analizuos \u017emogaus genom\u0105 ir apskai\u010diuos asmen\u0173 galimybes sulaukti 100 met\u0173.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[352],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11093","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-profesorius"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11093","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11093"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11093\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11093"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11093"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11093"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11093"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11093"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}