Epidemijos mast\u0105 siekianti \u017emogaus imunodeficito viruso (\u017dIV) infekcija kasmet nustatoma ne tik dideliam suaugusi\u0173, bet taip ir paaugli\u0173 bei vaik\u0173 skai\u010diui. Remiantis 2018 met\u0173 duomenimis, pasaulyje \u017dIV sirgo 3\u00a0mln. nepilname\u010di\u0173 asmen\u0173 (i\u0161 kuri\u0173 apie 1,8\u00a0mln. sudar\u0117 jaunuoliai nuo 10 iki 19 met\u0173). Kasmet daugiau nei 400\u00a0t\u016bkst. vaik\u0173 ir paaugli\u0173 u\u017esikre\u010dia \u0161ia infekcija ir daugiau nei 100\u00a0t\u016bkst. mir\u0161ta nuo su \u012fgytojo imunodeficito sindromu (AIDS) susijusi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 [1]. Dauguma (apie 90\u00a0proc.) \u017dIV sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 gyvena pietiniuose Afrikos regionuose\u00a0\u2013 gyventoj\u0173 populiacija \u017eemo ir vidutinio i\u0161sivystymo \u0161alyse auga grei\u010diau, nei sp\u0117ja vystytis prevencin\u0117s programos ir gyventoj\u0173 \u0161vietimas. \u0160i problema i\u0161lieka opi kalbant apie paaugles merginas ir rizikos grupes (vyrus, turin\u010dius lytini\u0173 santyki\u0173 su vyrais; intravenini\u0173 narkotini\u0173 med\u017eiag\u0173 vartotojai; seksualiai i\u0161naudojami jaunuoliai ar paaugliai, identifikuojantys save kaip homoseksualius, biseksualius, transly\u010dius ar interseksualius \u017emones). \u0160i\u0173 grupi\u0173 atstovai ne tik turi didel\u0119 rizik\u0105 u\u017esikr\u0117sti \u017dIV infekcija, bet ir da\u017eniausiai neturi galimyb\u0117s laiku gauti reikiamos medicinin\u0117s pagalbos [2].<\/p>\n
Siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 AIDS epidemijai plisti, parengtos tarptautin\u0117s infekcijos gydymo ir prevencijos gair\u0117s. Jose nurodoma, kad norint suma\u017einti sergamum\u0105 \u017dIV vaik\u0173 ir jaunimo populiacijoje \u00a0svarbiausia: u\u017ekirsti keli\u0105 infekcijos perdavimui i\u0161 mamos vaikui; suteikti galimyb\u0119 visiems vaikams laiku gauti efektyv\u0173 gydym\u0105; u\u017ekirsti keli\u0105 infekcijai plisti tarp paaugli\u0173\u00a0[3].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u017dIV perdavimo b\u016bdai<\/b><\/p>\n
Infekcijos \u0161altinis\u00a0\u2013 \u017dIV u\u017esikr\u0117t\u0119s \u017emogus. \u017dIV-1 ir \u017dIV-2 virusai, sukeliantys \u017dIV infekcij\u0105, \u012f \u017emogaus organizm\u0105 gali patekti \u012fvairiais keliais\u00a0\u2013 per gleivines ar, pa\u017eeidus apsaugin\u012f odos barjer\u0105, tiesiogiai \u012f krauj\u0105. Did\u017eiausia viruso koncentracija randama kraujyje, mak\u0161ties i\u0161skyrose, spermoje, motinos piene. Naujagimi\u0173, vaik\u0173 ir paaugli\u0173 u\u017esikr\u0117timui aktualiausi yra \u0161ie b\u016bdai:<\/p>\n
1. Vertikalus perdavimas i\u0161 mamos vaisiui<\/b>. Moterys, sergan\u010dios \u017dIV infekcija ir turin\u010dios didel\u012f viruso kiek\u012f kraujyje (esant aktyviai ligai), yra didel\u0117s rizikos grup\u0117je perduoti \u0161i\u0105 infekcij\u0105 vaisiui n\u0117\u0161tumo metu. Per placent\u0105 vykstant med\u017eiag\u0173 apykaitai tarp motinos ir vaisiaus, choriono gaurelius skalaujantis motinos kraujas virus\u0105 gali tiesiogiai perduoti besivystan\u010diam vaisiui, tod\u0117l gim\u0119s naujagimis organizme jau tur\u0117s viruso daleli\u0173. Tokiu b\u016bdu virusas patenka 1\/10\u20131\/20 vaisi\u0173. Tokiu b\u016bdu yra u\u017esikr\u0117t\u0119 ma\u017edaug 0,5\u00a0mln. vis\u0173 sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173
2. Viruso perdavimas moteriai gimdant.<\/b> Naujagimiui gimstant nat\u016braliais takais, jei gimdyv\u0117s organizme yra didelis viruso kiekis, yra tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti per motinos krauj\u0105 ar gimdymo tak\u0173 i\u0161skyras. Joms patekus \u012f naujagimio organizm\u0105, u\u017esikre\u010diama 1\/5\u20131\/10 atvej\u0173. Tokiu b\u016bdu yra u\u017esikr\u0117t\u0119 ma\u017edaug 1\u00a0mln. vis\u0173 sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173. Nors n\u0117ra bendro sutarimo, kad Cezario pj\u016bvio operacija visi\u0161kai apsaugo nuo naujagimio u\u017esikr\u0117timo \u017dIV infekcija, vis d\u0117lto rizika yra ma\u017eesn\u0117, palyginti su gimdymu nat\u016braliais takais.
3. Viruso perdavimas per motinos pien\u0105<\/b>. Esant dideliam viruso daleli\u0173 skai\u010diui motinos kraujyje, dalis j\u0173 patenka ir \u012f pien\u0105. Naujagim\u012f maitinant kr\u016btimi, virusas patenka \u012f jo vir\u0161kinimo trakt\u0105 ir per gleivines gali ma\u017eyl\u012f u\u017ekr\u0117sti. Tikimyb\u0117 virusui patekti \u0161iuo keliu yra 1\/5\u20131\/10. Tokiu b\u016bdu yra u\u017esikr\u0117t\u0119 ma\u017edaug 1\u00a0mln. vis\u0173 sergan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173
4. Viruso perdavimas lytini\u0173 santyki\u0173 metu.<\/b> \u0160is viruso perdavimo kelias tampa vis aktualesnis paauglyst\u0117je, taip pat pasitaiko esant vaik\u0173 seksualiniam i\u0161naudojimui.<\/p>\n
a. Merginoms, turin\u010dioms lytinius santykius su aktyvia liga sergan\u010diu \u017emogumi ir nenaudojan\u010dioms barjerini\u0173 apsaugos priemoni\u0173, i\u0161lieka didel\u0117 rizika u\u017esikr\u0117sti, kai virusas \u012f organizm\u0105 patenka per mak\u0161ties ar gimdos kaklelio gleivin\u0119. Tikimyb\u0117 u\u017esikr\u0117sti \u0161iuo keliu yra 1\/200\u20131\/2\u00a0000 atvej\u0173.
b. Vaikinams, turintiems lytini\u0173 santyki\u0173 su \u017dIV infekcija sergan\u010diu \u017emogumi ir nenaudojantiems barjerini\u0173 apsaugos priemoni\u0173, yra tikimyb\u0117, kad virusas \u012f organizm\u0105 gali patekti per apyvarp\u0117s ar \u0161lapl\u0117s gleivin\u0119. Rizika u\u017esikr\u0117sti \u0161iuo keliu yra 1\/700\u20131\/3\u00a0000 atvej\u0173.
c. U\u017esikr\u0117timo galimyb\u0117 merginoms bei vaikinams i\u0161lieka didel\u0117 ir sergan\u010dio vyro spermai patekus \u012f tiesi\u0105j\u0105 \u017earn\u0105 ar vir\u0161kinimo trakt\u0105.<\/p>\n
5. Viruso patekimas tiesiogiai \u012f krauj\u0105. <\/b>Paauglyst\u0117je ir jaunyst\u0117je aktualus viruso patekimo b\u016bdas yra naudojant intraveninius narkotikus. \u0160iuo b\u016bdu virus\u0105 taip pat galima perduoti atliekant \u012fvairias proced\u016bras nesteriliais \u012frankiais (pvz., tatuiruo\u010di\u0173 salone). Pasidalijus adatomis ar \u0161virk\u0161tais su \u017dIV infekcija sergan\u010diu \u017emogumi ir v\u0117liau naudojant min\u0117tus \u012frankius, tikimyb\u0117 virusui patekti tiesiogiai \u012f kraujotak\u0105 yra 95\/100\u20131\/150 atvej\u0173.<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
\u017dIV infekcijos diagnostika naujagimiams ir vaikams<\/b><\/p>\n
Naujagimiams, kurie nebuvo maitinami kr\u016btimi ir tur\u0117jo perinatalinio u\u017esikr\u0117timo rizik\u0105, \u017dIV infekcija gali b\u016bti u\u017etikrintai diagnozuota iki 1\u20132 m\u0117nesi\u0173, visiems likusiems\u00a0\u2013 iki 4\u20136 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus. Svarbu atsiminti, kad antik\u016bn\u0173 tyrimai naujagimiams n\u0117ra tinkami\u00a0\u2013 motinos anti-\u017dIV antik\u016bnai gali b\u016bti perduodami vaisiui ir kai kuri\u0173 vaik\u0173 organizme randami iki 24 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus. U\u017etikrintai \u017dIV infekcijos diagnostikai vaikams naudojami virusologiniai tyrimai. Kadangi i\u0161lieka klaidingai teigiamo testo atsakymo tikimyb\u0117, vaikams iki 18 m\u0117nesi\u0173 \u017dIV infekcija patvirtinama esant ma\u017eiausiai 2 teigiamiems virusologini\u0173 tyrim\u0173 i\u0161 skirting\u0173 kraujo m\u0117gini\u0173 atsakymams.<\/p>\n
Tyrimo atlikimo laikas nustatomas atsi\u017evelgiant \u012f prenatalin\u0117s ir perinatalin\u0117s u\u017esikr\u0117timo \u017dIV infekcija rizikos tikimyb\u0119. Yra i\u0161skiriamos 2 rizikos grup\u0117s:<\/p>\n
Virusologiniai tyrimai i\u0161 karto po gimimo<\/b><\/p>\n
Nustatyta, kad i\u0161 karto po gimimo atliekami virusologiniai tyrimai tuo atveju, kai virusas buvo perduotas n\u0117\u0161tumo pabaigoje, diagnozuoja 20\u201358\u00a0proc. naujagimi\u0173 u\u017esikr\u0117timo atvej\u0173. Tuo atveju, kai naujagimiai priklauso didesn\u0117s rizikos grupei, ankstyvais tyrimais nustatoma daugiau nei 66\u00a0proc. u\u017esikr\u0117timo atvej\u0173. Ankstyvoji ligos diagnostika yra itin svarbi antiretrovirusin\u0117s profilaktikos nutraukimui ir ART inicijavimui.<\/p>\n
Svarbu pamin\u0117ti, kad kraujas i\u0161 virk\u0161tel\u0117s \u0161iems tyrimams netur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamas\u00a0\u2013 i\u0161lieka kontaminacijos motinos krauju tikimyb\u0117.<\/p>\n
\u00a0<\/b><\/p>\n
Virusologiniai tyrimai 14\u201321 gyvenimo dienomis<\/b><\/p>\n
Diagnostinis testo jautrumas iki 2 gyvenimo savait\u0117s gerokai padid\u0117ja, tod\u0117l \u0161iuo metu gauti teigiami tyrimo rezultatai sudaro s\u0105lygas nutraukti \u017dIV profilaktik\u0105 ir prad\u0117ti ankstyv\u0105j\u012f gydym\u0105 ART.<\/p>\n<\/p>\n
Virusologiniai tyrimai 1\u20132 gyvenimo m\u0117nes\u012f<\/b><\/p>\n
\u0160io am\u017eiaus k\u016bdikiams atliekami tyrimai dar labiau padidina teisingai teigiamo atsakymo tikimyb\u0119 u\u017esikr\u0117tus \u017dIV. Klinikiniais tyrimais nustatyta, kad pirmaisiais m\u0117nesiais nustatoma iki 89\u00a0proc. vis\u0173 \u017dIV sergan\u010di\u0173 k\u016bdiki\u0173.<\/p>\n
K\u016bdikiams, esantiems didesn\u0117s rizikos grup\u0117je, rekomenduojamas papildomas i\u0161tyrimas 8\u201310 gyvenimo savait\u0117mis (t.\u00a0y. 2\u20134 savait\u0119 po antiretrovirusin\u0117s profilaktikos pabaigos).<\/p>\n
K\u016bdikis, kurio 2 virusologini\u0173 tyrim\u0173 (vieno \u226514 dien\u0173 am\u017eiaus ir antro \u22654 savai\u010di\u0173 am\u017eiaus) rezultatai buvo neigiami ir kuris, b\u016bdamas \u22658 savai\u010di\u0173, neturi joki\u0173 laboratorini\u0173 CD4 supresijos po\u017eymi\u0173 ar klinikini\u0173 \u017dIV infekcijos simptom\u0173, gali b\u016bti laikomas tik\u0117tinai neu\u017ekr\u0117stu \u017dIV.<\/p>\n<\/p>\n
Virusologiniai tyrimai 4\u20136 gyvenimo m\u0117nesiais<\/b><\/p>\n
K\u016bdikiai, kuri\u0173 tyrim\u0173 rezultatai 14\u201321 dien\u0105 bei 1\u20132 m\u0117nes\u012f buvo neigiami ir kurie neturi klinikini\u0173 \u017dIV simptom\u0173, n\u0117ra \u017eindomi, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pakartotinai patikrinami sulauk\u0119 4\u20136 m\u0117nesi\u0173, siekiant u\u017etikrintai atmesti \u017dIV infekcijos diagnoz\u0119.<\/p>\n<\/p>\n
Antik\u016bn\u0173 tyrimai \u22656 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiams<\/b><\/p>\n
Ma\u017eiausiai 2 neigiami \u017dIV antik\u016bn\u0173 tyrim\u0173, atlikt\u0173 6 m\u0117nesi\u0173 ar vyresniems motinos pienu nemaitinamiems k\u016bdikiams, rezultatai taip pat gali b\u016bti naudojami patikimai atmesti \u017dIV infekcij\u0105, jei nebuvo ankstesni\u0173 teigiam\u0173 virusologini\u0173 tyrim\u0173 rezultat\u0173 ir k\u016bdikis neturi joki\u0173 klinikini\u0173 \u017dIV infekcijos simptom\u0173.<\/p>\n<\/p>\n
Tyrimai >24 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiams<\/b><\/p>\n
\u012etariant \u017dIV-1 infekcij\u0105 k\u016bdikiams, kurie netur\u0117jo perinatalin\u0117s ekspozicijos arba yra vyresni nei 24 m\u0117nesi\u0173 am\u017eiaus, i\u0161tyrimas vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo metu vykdomas atrankinis (greitasis) tyrimas\u00a0\u2013 paciento kraujyje ie\u0161koma \u017dIV antigeno ir antivirusini\u0173 antik\u016bn\u0173. Jei \u0161io atrankinio tyrimo rezultatas b\u016bna teigiamas, antrajame etape atliekamas tyrimas, kitais metodais patvirtinantis \u017dIV diagnoz\u0119, t.\u00a0y. da\u017eniausiai naudojamas imunobloto tyrimas (\u017dIV antik\u016bn\u0173 nustatymas, atliekant imunobloto reakcij\u0105). Jei \u0161i\u0173 tyrim\u0173 nepakanka, gali b\u016bti atliekamos \u017dIV antigeno ir jo neutralizacijos reakcijos, viruso nukleor\u016bg\u0161\u010di\u0173 (DNR \/ RNR) nustatymas ar viruso i\u0161skyrimas kult\u016broje [7].<\/p>\n
\u00a0<\/p>\n
Klinikiniai \u017dIV simptomai ir po\u017eymiai<\/b><\/p>\n
Remiantis Amerikos lig\u0173 kontrol\u0117s ir prevencijos centro klasifikacija, \u017dIV infekcija pagal klinikinius po\u017eymius gali b\u016bti skirstoma \u012f 3 kategorijas: stebint vaikus, kuriems \u012ftariamas u\u017esikr\u0117timas \u0161ia infekcija, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f reikia atkreipti ne tik \u012f laboratorini\u0173 tyrim\u0173 atsakymus, bet ir \u012f ligos simptomus, kurie padeda papildomai \u012fvertinti imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0119 ir planuoti gydym\u0105 (1\u00a0lentel\u0117). \u0160i\u0173 stadij\u0173 steb\u0117jimas yra labai svarbus rodiklis, kuriuo remiantis gali b\u016bti pradedamas, nutraukiamas ar kei\u010diamas gydymas ART.<\/p>\n
1 lentel\u0117. Vaik\u0173 \u017dIV infekcijos klinikin\u0117s stadijos [8]<\/b><\/p>\n
A kategorija<\/b><\/p>\n B kategorija<\/b><\/p>\n C kategorija<\/b> \u2013 AIDS apibr\u0117\u017eian\u010dios ligos<\/i><\/p>\n \u017dIV infekcijos gydymas vaikams<\/b><\/p>\n \u017dIV infekcijos gydymui skiriama ART, kuri\u0105 sudaro bent 3 skirtingi vaistai, priklausantys bent 2 skirtingoms vaist\u0173 grup\u0117ms. \u0160ie vaistai slopina \u017dIV viruso dauginim\u0105si organizme, ta\u010diau jo visi\u0161kai nesunaikina\u00a0\u2013 d\u0117l \u0161ios prie\u017easties gydymas t\u0119siamas vis\u0105 paciento gyvenim\u0105. Pagrindinis ART tikslas\u00a0\u2013 u\u017etikrinti imunin\u0117s sistemos stabilum\u0105 ir suteikti pacientui galimyb\u0119 gyventi maksimaliai kokybi\u0161k\u0105 gyvenim\u0105.<\/p>\n ART pradedama, kai pacientas, jo t\u0117vai\u00a0ar glob\u0117jai yra i\u0161samiai supa\u017eindinami su gydymo schema, jo trukme, galimais nepageidaujamais poveikiais ir taisykl\u0117mis, kuri\u0173 reikia laikytis gaunant gydym\u0105 nuo \u017dIV. Siekiant suma\u017einti vaistams atspari\u0173 virus\u0173 i\u0161sivystymo tikimyb\u0119, gydymas skiriamas motyvuotiems pacientams, pasiry\u017eusiems grie\u017etai laikytis kasdienio vaist\u0173 vartojimo re\u017eimo. Siekiant nepakenkti augan\u010dio organizmo vystymuisi ir brendimui, nedelsiant gydym\u0105 rekomenduojama prad\u0117ti:<\/p>\n 13 met\u0173 ir vyresni vaikai tur\u0117t\u0173 b\u016bti gydomi pagal suaugusi\u0173j\u0173 gaires.<\/p>\n \u00a0<\/b><\/p>\n Antiretrovirusini\u0173 vaist\u0173 grup\u0117s<\/b><\/p>\n 1. Nukleozidiniai arba nukleotidiniai atvirk\u0161tin\u0117s transkriptaz\u0117s inhibitoriai (NATI)\u00a0<\/i><\/b>\u2013 <\/i>abakaviras, lamivudinas, stavudinas, zidovudinas. Vaistai, konkuruojantys su endogeniniais peptidais ir stabdantys tolesn\u0119 viruso baltym\u0173 sintez\u0119. Tai yra pirmoji ir pagrindin\u0117 ART vaist\u0173 grup\u0117 [5, 6]. \u017dIV u\u017esikr\u0117timo profilaktika<\/b><\/p>\n 1. \u017dIV perdavimo i\u0161 motinos vaisiui profilaktika<\/span>. \u017dIV u\u017esikr\u0117tusi n\u0117\u0161\u010dioji vaisiui virus\u0105 gali perduoti n\u0117\u0161tumo, gimdymo metu arba \u017eindydama k\u016bdik\u012f. Jeigu taikomos profilaktikos priemon\u0117s, vaisiaus u\u017esikr\u0117timo rizika suma\u017e\u0117ja iki 1\u20132\u00a0proc. N\u0117\u0161tumo metu visoms moterims si\u016bloma atlikti \u017dIV tyrimus pirm\u0105j\u012f ir tre\u010di\u0105j\u012f n\u0117\u0161tumo trimestrais. Ankstyvas ligos nustatymas leid\u017eia laiku pritaikyti prevencines priemones ir apsaugoti vaisi\u0173. Moterims rekomenduojama [1, 2, 3, 5]:<\/p>\n a. N\u0117\u0161tumo ir gimdymo metu vartoti antiretrovirusinius vaistus. 2. Poekspozicin\u0117 \u017dIV profilaktika<\/span>. Tai yra prevencinis gydymas, kuris nemokamai skiriamas ir smurt\u0105 ar prievart\u0105 patyrusiems asmenims, jei atvejis u\u017eregistruotas Lietuvos Respublikos \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka. Profilaktika turi b\u016bti pradedama ne v\u0117liau kaip po 72\u00a0val. po ekspozicijos ir t\u0119siama 4 savaites. Laboratoriniais tyrimais patvirtinus, kad \u0161altinis \u017dIV neu\u017esikr\u0117t\u0119s, medikamentin\u0117 profilaktika nutraukiama. \u00a0<\/p>\n I\u0161vados<\/b><\/p>\n Esant pa\u017eangioms medicinos technologijoms, \u017dIV gali b\u016bti pa\u017eabota. Laikantis vis\u0173 prevencijos rekomendacij\u0173, \u0161ios ligos plitimas gali b\u016bti apribotas iki minimumo. Atsakingai vartojant paskirt\u0105 gydym\u0105, sergan\u010diojo gyvenimo kokyb\u0117 gali nesiskirti nuo sveik\u0173 \u017emoni\u0173. Vaikai, jautriausia visuomen\u0117s grup\u0117, gali b\u016bti u\u017ekr\u0117sta dar prie\u0161 gimstant, tod\u0117l atsakomyb\u0119 d\u0117l j\u0173 sveikatos tenka prisiimti mums. Kruop\u0161ti n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bra, ankstyvas naujagimi\u0173 i\u0161tyrimas ir, reikalui esant, gydymas, i\u0161lieka svarbiausi infekcijos kontrol\u0117s b\u016bdai.<\/p>\n STRAIPSNIO AUTOR\u0116 \u2013\u00a0<\/strong>Gabija Visockyt\u0117,\u00a0Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas<\/b><\/p>\n \u00a0<\/p>\n Literat\u016bra<\/b><\/p>\n 1. Children, HIV and AIDS: The world today and in 2030. UNICEF brochure. 2018 m. Prieiga internetu: https:\/\/data.unicef.org\/resources\/children-hiv-and-aids-2030\/<\/a>. Net ir tobul\u0117jant medicinos technologijoms ir \u012fvairi\u0173 lig\u0173 prevencijos bei gydymo galimyb\u0117ms, \u017emogaus imunodeficito viruso (\u017dIV) infekcija vis dar palie\u010dia daugel\u012f ne tik suaugusi\u0173j\u0173, bet ir vaik\u0173. Be ankstyvo ir skubaus gydymo antiretrovirusine terapija (ART), tre\u010ddalis vaik\u0173, sergan\u010di\u0173 \u017dIV, mir\u0161ta dar pirmaisiais gyvenimo metais, o daugiau nei pus\u0117 j\u0173 nesulaukia antrojo gimtadienio. Nepaisant to, laikantis ankstyvosios diagnostikos rekomendacij\u0173 bei ART gydymo pritaikymo gairi\u0173, net ir patiems ma\u017eiausiems infekuotiems k\u016bdikiams lig\u0105 galima suvaldyti ir u\u017etikrinti ger\u0105 imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0119 bei gyvenimo kokyb\u0119.<\/span><\/span><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":112,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27330],"tags":[26799,26800,26258,26802,10176,689,7432,7,4,346,513,6566,247,15363,7256,415,26801,21,6175,25585,26803,138,1246,8,132],"site":[27238],"post_item_type":[28490],"class_list":["post-111","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-vaiku-ligos","tag-last","tag-ritonaviras","tag-tukst","tag-antiretroviral","tag-budai","tag-diagnostika","tag-infekcija","tag-inhibitoriai","tag-karsciavimas","tag-kraujas","tag-kudikis","tag-lasteles","tag-operacija","tag-prieiga","tag-priemones","tag-profilaktika","tag-programme","tag-sindromas","tag-tikimybe","tag-unicef","tag-uzsikrete-mln","tag-vaistai","tag-viduriavimas","tag-virusas","tag-ziv","site-sindromas-lt"],"acf":{"post_sites":[27238]},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=111"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/111\/revisions"}],"acf:term":[{"embeddable":true,"taxonomy":"site","href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site\/27238"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/112"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=111"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=111"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=111"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=111"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=111"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}\n
\n
<\/i><\/li>\n\n
\n
2. Nenukleozidiniai atvirk\u0161tin\u0117s transkriptaz\u0117s inhibitoriai (NNATI) <\/i><\/b>\u2013 <\/b><\/i>efavirenzas, nevirapinas, rilpivirinas. <\/i>\u0160ie vaistai tiesiogiai jungiasi prie transkriptaz\u0117s fermento ir stabdo jo veikim\u0105. Skirtingi \u0161ios grup\u0117s vaistai gali b\u016bti naudojami \u012fvairaus am\u017eiaus vaikams gydyti. Nors NNATI patogu vartoti d\u0117l ilgo skilimo pusperiod\u017eio, ta\u010diau atsparumo \u0161iems vaistams genetinis barjeras yra santykinai ma\u017eas. Vadinasi, jei viruso replikacija visi\u0161kai nenuslopinama, greitai formuojasi mutacijos, lemian\u010dios didelio laipsnio atsparum\u0105 [5, 6].
3. Integraz\u0117s inhibitoriai (II) <\/i><\/b>\u2013 biktegraviras, dolutegraviras, elvitegraviras, reltegraviras. \u0160ios grup\u0117s vaistai veikia neleisdami transkribuotai viruso dvigubos vijos DNR integruotis \u012f \u0161eimininko l\u0105stel\u0119. Jie da\u017enai naudojami suaugusiesiems gydyti d\u0117l gero efektyvumo, s\u0105veikos su kitais vaistais nebuvimo ir nesunki\u0173 nepageidaujam\u0173 rei\u0161kini\u0173. Raltegraviras taip pat gali b\u016bti naudojamas vaikams gydyti nuo pat gimimo, kiti \u0161ios grup\u0117s vaistai\u00a0\u2013 vyresniems vaikams, turintiems didesn\u012f k\u016bno svor\u012f [5, 6].
4. Proteazi\u0173 inhibitoriai (PI)<\/i><\/b> \u2013 <\/i>atazanaviras\u00a0\/\u00a0ritonaviras, darunaviras\u00a0\/\u00a0ritonaviras, lopinaviras\u00a0\/\u00a0ritonaviras. <\/i>\u0160ie vaistai inhibuoja viruso polipeptid\u0173 gamyb\u0105. Yra sintetinami nepilnaver\u010diai nesubrend\u0119 virionai, nepaj\u0117g\u016bs infekuoti kit\u0173 l\u0105steli\u0173, tod\u0117l viruso replikacijos ciklas sutrinka. Kadangi PI yra metabolizuojami kepenyse, i\u0161lieka reakcij\u0173 su kitais vaistais tikimyb\u0117. PI veikia sinergi\u0161kai su NNATI [5, 6].
5. Susijungimo (fuzijos) inhibitoriai (FI) <\/i><\/b>\u2013 <\/b><\/i> <\/i>\u0160ios grup\u0117s vaistai jungiasi prie viruso koreceptori\u0173 ir blokuoja \u017dIV ir CD4 l\u0105stel\u0117s susijungim\u0105. Da\u017eniausiai jie skiriami, kai jau buvo skirta bent po vien\u0105 vaist\u0105 i\u0161 kit\u0173 ART vaist\u0173 grupi\u0173, bet gydymas buvo neveiksmingas ar i\u0161sivyst\u0117 viruso atsparumas vaistams [5, 6].
6. Koreceptori\u0173 antagonistai (KA) <\/i><\/b>\u2013<\/i> maravirokas. <\/i>\u0160ios grup\u0117s vaistai yra pirmieji, labiau veikiantys ne virus\u0105, o \u017emogaus organizmo l\u0105steles. Jie jungiasi prie CD4 l\u0105stel\u0117s CCR5 koreceptoriaus, kur\u012f \u017dIV naudoja patekti \u012f l\u0105stel\u0117s vid\u0173, ir j\u012f blokuoja. Prie\u0161 skiriant \u0161iuos vaistus, svarbu \u012fvertinti, ar \u017dIV turi CCR5 receptori\u0173, nes tik jam esant vaistai bus veiksmingi [5, 6].<\/p>\n
b. Tinkamai pasirinkti gimdymo taktik\u0105 (priklausomai nuo n\u0117\u0161\u010diosios organizme esan\u010di\u0173 viruso kopij\u0173 kiekio, gali b\u016bti si\u016bloma Cezario pj\u016bvio operacija).
c. Taikyti prevencin\u012f naujagimio gydym\u0105. Visiems naujagimiams, kuriuos pagimd\u0117 \u017dIV u\u017esikr\u0117tusi motina, yra skiriama \u017dIV ligos profilaktika, kuri turi b\u016bti pradedama kuo anks\u010diau po gimdymo, bet ne v\u0117liau nei per 4\u00a0val., ir t\u0119siama 4 savaites. \u0160ie naujagimiai privalo b\u016bti i\u0161tirti d\u0117l \u017dIV infekcijos ir, esant teigiamiems tyrim\u0173 rezultatams, kuo skubiau prad\u0117ti gydyti.
d. Ne\u017eindyti k\u016bdikio. Rizika u\u017esikr\u0117sti ypa\u010d did\u0117ja, kai maitinimas motinos pienu trunka daugiau nei 6 m\u0117nesius ar kyla komplikacij\u0173 (pvz., mastitas, suskilin\u0117j\u0119 ar kraujuojantys speneliai). \u0160iuo atveju rekomenduojama naujagimius maitinti specialiai pritaikytais mi\u0161inukais.<\/p>\n
3. \u017dIV perdavimo lytini\u0173 santyki\u0173 metu profilaktika<\/span>. \u0160i profilaktika apima pagrindines saugi\u0173 lytini\u0173 santyki\u0173 taisykles: tur\u0117ti pastov\u0173 lytin\u012f partner\u012f; visada naudoti barjerines kontracepcijos priemones; jei sergama kokia nors kita lyti\u0161kai plintan\u010dia infekcija, j\u0105 reikia i\u0161sigydyti; nesantykiauti menstruacij\u0173 metu ar kai pa\u017eeista vieno i\u0161 partneri\u0173 lytini\u0173 organ\u0173 gleivin\u0117; netur\u0117ti lytini\u0173 santyki\u0173 su \u016bmine \u017dIV infekcija sergan\u010diu \u017emogumi.
4. \u017dIV perdavimo parenteriniu b\u016bdu prevencija<\/span>. Siekiant ma\u017einti \u017dIV infekcijos plitim\u0105 tarp \u0161virk\u0161\u010diam\u0173j\u0173 narkotik\u0173 vartotoj\u0173, buvo sukurtos ir iki \u0161ios veikia adat\u0173 ir \u0161virk\u0161t\u0173 keitimo programos, pakaitinis gydymas nuo priklausomyb\u0117s narkotikams, testavimas d\u0117l \u017dIV, tikslinio \u0161vietimo ir komunikacijos programos. Rizikos grup\u0117ms priklausantys jaunuoliai visomis \u0161iomis programomis gali naudotis nemokamai.<\/p>\n
2. HIV and AIDS. UNICEF\u2019S vision for an AIDS-free generation is that all children and their families are protected from HIV infection and live free from AIDS. UNICEF programme. Prieiga internetu: https:\/\/www.unicef.org\/hiv<\/a>.
3. Joint United Nations Programme on HIV\/AIDS (UNAIDS). 2014 m.
4. Shaw GM, Hunter E. HIV transmission. Cold Spring Harb Perspect Med. 2012;2(11):a006965.
5. U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centras. \u017dIV \u2013 \u017emogaus imunodeficito virusas. Prieiga internetu: http:\/\/www.ulac.lt\/ligos\/%C5%BD\/ziv-zmogaus-imunodeficito-virusas<\/a>.
6. Panel on Antiretroviral Therapy and Medical Management of Children Living with HIV. Guidelines for the Use of Antiretroviral Agents in Pediatric HIV Infection. Prieiga internetu: http:\/\/aidsinfo.nih.gov\/con-tentfiles\/lvguidelines\/pediatricguidelines.pdf<\/a>.
7. Zulfiqar HF, et al. HIV Diagnosis and Treatment through Advanced Technologies. Front Public Health. 2017;5:32.
8. Ambrozaitis A. ir kt. Infekcini\u0173 lig\u0173 vadovas. Vilnius: Vaist\u0173 \u017einios, 2010.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"