{"id":11141,"date":"2010-07-17T18:00:00","date_gmt":"2010-07-17T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-07-17T18:00:00","modified_gmt":"2010-07-17T18:00:00","slug":"kenteti-gimdymo-skausmus-ar-ne","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/kenteti-gimdymo-skausmus-ar-ne\/11141\/","title":{"rendered":"Kent\u0117ti gimdymo skausmus ar ne?"},"content":{"rendered":"

Gimdymo skausmas yra vienas i\u0161 stipriausi\u0173 skausm\u0173, kur\u012f moteris savo gyvenime gali patirti. <\/p>\n

Skausmo baim\u0117 yra nereta prie\u017eastis, d\u0117l ko moteris nori, kad jai b\u016bt\u0173 atliktas Cezario pj\u016bvis<\/a>. Daugumai moter\u0173 nuskausminimas yra labai svarbus tiek psichologi\u0161kai, tiek fiziologi\u0161kai, ta\u010diau jis turi sav\u0173 privalum\u0173 ir tr\u016bkum\u0173 naujagimio gimimo patir\u010diai. <\/p>\n

Efektyviausias \u0161iuo metu taikomas nuskausminimo metodas, leid\u017eiantis moteriai gimdyti nat\u016braliais takais, yra epid\u016brin\u0117 analgezija. \u0160iame straipsnyje ap\u017evelgsime naujausi\u0105 literat\u016br\u0105 ir objektyviai \u012fvertinsime epid\u016brinio nuskausminimo gimdymo metu poveik\u012f tiek motinai, tiek ir naujagimiui.<\/p>\n

Epid\u016brin\u0117 analgezija<\/span> <\/p>\n

Kaip jau min\u0117jome, tai efektyviausia skausmo mal\u0161inimo priemon\u0117 gimdymo metu. Skausmas i\u0161 gimdos ir kaklelio plinta juntamosiomis skaidulomis, kurios baigiasi stuburo smegen\u0173 segmentuose. <\/p>\n

Epid\u016brin\u0117 nejautra \u2013 tai centrin\u0117 nerv\u0173 blokada, kai vietinis anestetikas, suleid\u017eiamas \u012f epid\u016brin\u012f tarp\u0105, nepa\u017eeid\u017eiant kietojo smegen\u0173 dangalo. <\/p>\n

Indikacijos regioniniam gimdymo skausmo mal\u0161inimui<\/strong>
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Motinos pageidavimas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Tikimyb\u0117, kad gimdymas gali b\u016bti u\u017ebaigtas operacija (daugiavaisis n\u0117\u0161tumas, netaisyklinga vaisiaus pad\u0117tis).
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Motinos ligos ar b\u016bkl\u0117s, sunkinan\u010dios gimdym\u0105.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Specifin\u0117s \u0161irdies ligos (miokardo i\u0161emija, vo\u017etuv\u0173 pa\u017eeidimai).
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Kai kurios kv\u0117pavimo ligos (cistin\u0117 fibroz\u0117<\/a>).
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Neurologin\u0117s ligos (\u012fgimtos galvos kraujagysli\u0173 ligos).
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Aku\u0161erin\u0117s b\u016bkl\u0117s (preeklampsija).
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0B\u016bkl\u0117s, d\u0117l kuri\u0173 bendrin\u0117 anestezija yra negalima ar pavojinga gyvybei (didelis nutukimas<\/a>). <\/p>\n

Galimos kontraindikacijos <\/strong>
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Motinos prie\u0161taravimas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Alergija vaistams.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0I\u0161plitusi sistemin\u0117 infekcija ar infekcija vietoje, kur numatomas d\u016bris.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Gydymas krauj\u0105 skystinan\u010diais vaistais.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0\u0160okas netekus daug skys\u010di\u0173.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Kre\u0161umo sutrikimai.
\nEpid\u016brin\u0117s nejautros privalumai
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Reikia ma\u017eiau sistemini\u0173 vaist\u0173 nuo skausmo, galin\u010di\u0173 slopinti naujagim\u012f.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Lankstumas \u2013 per epid\u016brin\u012f kateter\u012f nejautr\u0105 galima t\u0119sti neribot\u0105 laik\u0105, keisti nejautros auk\u0161t\u012f, gyl\u012f, nesunku nuskausminant gimdym\u0105 pereiti prie operacijos nuskausminimo.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Galimyb\u0117 taikyti pooperacin\u012f nuskausminim\u0105 \u2013 tai pats efektyviausias b\u016bdas.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Gimdyv\u0117 yra budri ir gali s\u0105moningai dalyvauti gimdyme.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Nejautros metu stabilesn\u0117 hemodinamika (kraujo spaudimas, pulsas).
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Labai indikuotina pacient\u0117ms, kurioms yra \u0161irdies patologija.
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Gimdymas nat\u016braliais takais be skausmo. <\/p>\n

Epid\u016brin\u0117s nejautros poveikis gimdan\u010diai moteriai<\/span> <\/strong><\/p>\n

Skausmo mal\u0161inimas<\/strong>. Moter\u0173 buvo papra\u0161yti skausm\u0105 \u012fvertinti nuo 1, kai skausmo n\u0117ra visi\u0161kai, iki 100, kai skausmas nepakeliamas. Tyrimai parod\u0117, kad epid\u016brin\u0117 analgezija gimdymo skausm\u0105 suma\u017eino vidutini\u0161kai 40 bal\u0173 pirmuoju laikotarpiu, ir 29 \u2013 antruoju. Vienas tyrimas nustat\u0117, kad 59 proc. moter\u0173, patyrusi\u0173 epid\u016brin\u0119 nejautr\u0105 gimdymo metu, sak\u0117si, kad gimdymas buvo beskausmis. 79 proc. moter\u0173, gimd\u017eiusi\u0173 tokiu b\u016bdu, kito gimdymo metu rinkt\u0173si b\u016btent tok\u012f skausmo mal\u0161inimo b\u016bd\u0105. Iki 25 proc. moter\u0173 nepavyko sukelti pakankamos analgezijos d\u0117l pasunk\u0117jusio nerv\u0173 \u0161akneli\u0173 blokavimo. <\/p>\n

Kraujosp\u016bd\u017eio kritimas<\/strong>. Moterims, patyrusioms epid\u016brin\u0119 analgezij\u0105 gimdymo skausmui mal\u0161inti, 74,2 proc. da\u017eniau pasirei\u0161k\u0117 kraujosp\u016bd\u017eio kritimas nei gimdan\u010dioms be nuskausminimo. \u0160i b\u016bkl\u0117 pavojinga, nes suma\u017eina vaisiaus apr\u016bpinim\u0105 deguonimi, sukelia vaisiaus \u0161irdies ritmo suret\u0117jim\u0105. <\/p>\n

Kar\u0161\u010diavimas daugiau nei 38\u00b0C<\/strong>. Steb\u0117jimai parod\u0117, kad gimdymo metu moteris gali sukar\u0161\u010diuoti: 0\u20135 proc. atvej\u0173 be analgezijos, ir 4\u201324 proc. atvej\u0173 \u2013 j\u0105 naudojant. Rizik\u0105 sukar\u0161\u010diuoti gimdymo metu epid\u016brin\u0117s nejautros taikymas padidina nuo 1,5 iki 70,8 karto . Kar\u0161\u010diavimo da\u017enumas priklauso nuo gimdymo trukm\u0117s: jeigu gimdymas trunka iki 3 val., rizika sukar\u0161\u010diuoti yra 5 proc., jeigu gimdymas ilgesnis negu 6 val., \u2013 28 proc. <\/p>\n

Antriniai su kar\u0161\u010diavimu susij\u0119 poveikiai<\/strong>:
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0padid\u0117ja instrumentinio \u012fsiki\u0161imo \u012f gimdym\u0105 bei Cezario pj\u016bvio rizika. Esant didesniam negu 37,7\u00b0C kar\u0161\u010diavimui tris kartus da\u017eniau atliekamas Cezario pj\u016bvis<\/a> ir tris kartus da\u017eniau pasitaiko instrumentin\u012f \u012fsiki\u0161imas \u012f gimdym\u0105;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0gimdyv\u0117 tris kartus da\u017eniau be reikalo gydyta antibiotikais d\u0117l tariamos infekcijos;
\n\u2022\u00a0\u00a0\u00a0\u012ftaka vaisiui: naujagimiai, kuri\u0173 motina gimdymo metu kar\u0161\u010diavo, 10 kart\u0173 da\u017eniau gimdavo suma\u017e\u0117jusio raumen\u0173 tonuso, 4 kartus da\u017eniau tekdavo juos gaivinti ir 6 kartus da\u017eniau prireikdavo prie\u017ei\u016bros inkubatoriuje ar nuolatinio deguonies tiekimo pirmomis valandomis ar paromis po gimimo. <\/p>\n

\u0160lapimo nelaikymas<\/a>.<\/strong> \u0160lapimo nelaikymo problema po epid\u016brin\u0117s analgezijos atsiranda 0\u201368 proc. gimdyvi\u0173. Taip atsitinka d\u0117l to, kad pilna \u0161lapimo p\u016bsl\u0117 gali pasunkinti gimdos apsitraukimus, o susitraukin\u0117dama gimda gali sukelti \u0161lapimo p\u016bsl\u0117s traum\u0105 ar d\u0117l pertemptos p\u016bsl\u0117s gali suma\u017e\u0117ti jos tonusas. <\/p>\n

Pykinimas ir v\u0117mimas<\/strong>. Epid\u016brin\u0117 analgezija pykinimo ir v\u0117mimo tikimyb\u0119 padidina 1,46 karto, palyginti su paprastu gimdymu: po jos vidutini\u0161kai pykino 7,3 proc. gimdyvi\u0173. <\/p>\n

Sedacija ir mieguistumas<\/strong>. Vidutini\u0161kai 21 proc. gimdyvi\u0173 po gimdymo su epid\u016briniu nuskausminimu pasirei\u0161kia mieguistumas ir slopinimas. <\/p>\n

Tarpviet\u0117s III- IV laipsnio ply\u0161imai<\/strong>. Tyrim\u0173 rezultatai parod\u0117, kad be epid\u016brin\u0117s analgezijos tarpviet\u0117 ply\u0161ta 3\u201334 proc. atvej\u0173, o, gimdant su \u0161iuo nuskausminimu, \u2013 nuo 5 iki 37 proc. Gil\u016bs ply\u0161imai da\u017eniau pasitaikydavo naudojant instrumentus, bet, kadangi vieni \u0161altiniai teigia, kad epid\u016brin\u0117 analgezija didina rizik\u0105 gimdym\u0105 baigti su instrumentiniu \u012fsiki\u0161imu, taigi, remiantis jais, galima teigti, kad abu \u0161ie dalykai glaud\u017eiai susij\u0119. <\/p>\n

Kiti nepageidaujami poveikiai, tokie kaip drebulys, nie\u017e\u0117jimas, pasitaiko dar re\u010diau nei kitos min\u0117tos komplikacijos po epid\u016brinio nuskausminimo. <\/p>\n

\nLatvijoje 2006\u20132007 m. buvo atliktas tyrimas, kurio metu 2069 moterys gimdymo skausmas mal\u0161intas taikant epid\u016brin\u0119 analgezij\u0105, nevartojant joki\u0173 kit\u0173 vaist\u0173. Tyrimo rezultatai parod\u0117, kad ji tobulai efektyvi buvo 92 proc. atvej\u0173, patenkinama \u2013 7,53 proc., neefektyvi \u2013 0,47 proc. atvej\u0173. Da\u017eniausiai gimdyv\u0117s pabr\u0117\u017e\u0117 teigiam\u0105 gimdymo patirt\u012f. Epid\u016brin\u0119 analgezij\u0105 Jungtin\u0117je Karalyst\u0117je renkasi apie 25\u201330 proc. moter\u0173, maksimaliai efektyvi ji b\u016bna 85 proc. gimdyvi\u0173.<\/p>\n

Pareng\u0117 Renata Staniulyt\u0117, Marija Butkevi\u010di\u016bt\u0117 ir Laura Bieliauskait\u0117-Svetlauskien\u0117 <\/p>\n

Konsultavo Vilniaus universitetin\u0117s Antakalnio ligonin\u0117s gydytoja anesteziolog\u0117-reanimatolog\u0117 R\u016bta Kir\u0161ien\u0117<\/p><\/div>\n

\u00a0<\/div>\n
\"Kent\u0117ti<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Skausmo baim\u0117 yra nereta prie\u017eastis, d\u0117l ko moteris nori, kad jai b\u016bt\u0173 atliktas Cezario pj\u016bvis. Daugumai moter\u0173 nuskausminimas yra labai svarbus tiek psichologi\u0161kai, tiek fiziologi\u0161kai, ta\u010diau jis turi sav\u0173 privalum\u0173 ir tr\u016bkum\u0173 naujagimio gimimo patir\u010diai.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[174,1481,157,893,718],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11141","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-alergija","tag-mieguistumas","tag-nutukimas","tag-pusles","tag-rezultatai-parode"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11141","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11141"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11141\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11141"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11141"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11141"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11141"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11141"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}