{"id":11146,"date":"2010-06-22T18:00:00","date_gmt":"2010-06-22T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-06-22T18:00:00","modified_gmt":"2010-06-22T18:00:00","slug":"pavojingas-sastovis","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/pavojingas-sastovis\/11146\/","title":{"rendered":"Pavojingas s\u0105stovis"},"content":{"rendered":"
Nejudrumo b\u016bkl\u0117<\/strong><\/div>\n
Kraujagysl\u0117ms kenkia ilgas s\u0117d\u0117jimas automobilyje, ir ne vien per tolimas keliones, bet ir transporto gr\u016bstis. Dar pavojingesni – ilgi skryd\u017eiai l\u0117ktuvu. Oro uost\u0173 darbuotojai gal\u0117t\u0173 pateikti nema\u017eai pavyzd\u017ei\u0173, kai vos i\u0161lip\u0119s i\u0161 l\u0117ktuvo i\u0161 pa\u017ei\u016bros sveikas \u017emogus staiga krisdavo negyvas. Daugelis tyrim\u0173 \u012frod\u0117, kad m\u012fsling\u0173 oro laineri\u0173 keleivi\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastis – ilgai s\u0117dint susidar\u0119 trombai, u\u017ekim\u0161\u0119 dideles venas. Statistikos duomenimis, kiekvien\u0105 valand\u0105 pasaulio oro uostuose d\u0117l to su gyvenimu atsisveikina vienas \u017emogus. Norint i\u0161vengti tromb\u0173 susidarymo d\u0117l nejudrumo b\u016bkl\u0117s keliaujant l\u0117ktuvu reik\u0117t\u0173 kas valand\u0105 atsikelti i\u0161 vietos ir truput\u012f pasivaik\u0161\u010dioti. Va\u017eiuojant automobiliu taip pat kartkart\u0117mis reikia, jei tik \u012fmanoma, sustoti ir i\u0161lipus i\u0161 ma\u0161inos nu\u017eingsniuoti nors keliasde\u0161imt metr\u0173. Kelion\u0117s metu va\u017eiuojantieji automobiliu, \u017einoma, tik ne vairuotojas, arba skrendantieji l\u0117ktuvu gali bent kas pusvaland\u012f \u0161iek tiek palaikyti kojas pakeltas nuo grind\u0173, kad venose neu\u017esistov\u0117t\u0173 kraujas. Susirengus \u012f kelion\u0119 reikia pasir\u016bpinti tinkama apranga – kad ilgai s\u0117dint kraujas gal\u0117t\u0173 laisvai tek\u0117ti kraujagysl\u0117mis, drabu\u017eiai neturi b\u016bti aptempti, kojini\u0173 vir\u0161utin\u0117 dalis negali ver\u017eti koj\u0173, patartina neav\u0117ti bateli\u0173 auk\u0161tesniais nei 6 cm kulniukais.<\/div>\n
 <\/div>\n
Profesinis faktorius<\/strong><\/div>\n
\u012e ven\u0173 tromboz\u0117s <\/a>rizikos grup\u0119 be i\u0161lyg\u0173 galima \u012ftraukti stovimo darbo atstovus: vir\u0117jus, padav\u0117jus, kirp\u0117jus, chirurgus ir kt. D\u0117l vertikalios k\u016bno pad\u0117ties kr\u016bvis, tenkantis kraujagysl\u0117ms, padid\u0117ja dvigubai, ven\u0173 sienel\u0117s suplon\u0117ja, j\u0173 tonusas silpn\u0117ja. Kraujo s\u0105stovis, galintis baigtis gyvybei gr\u0117sminga tromboze, vargina ir biur\u0173 darbuotojus, kompiuterininkus, sekretores. Kai darbas susij\u0119s su ilgu stov\u0117jimu arba s\u0117d\u0117jimu, b\u016btina kas 40–50 minu\u010di\u0173 \u0161iek tiek pavaik\u0161\u010dioti. Pasitaikius progai patartina stovint pas\u016bpuoti – perkelti k\u016bno svor\u012f nuo kuln\u0173 ant pir\u0161t\u0173 ir atvirk\u0161\u010diai, pasukioti \u012f visas puses p\u0117das. Labai naudinga da\u017eniau lipti laiptais.<\/div>\n
 <\/div>\n
Prie\u017eastis – hormonai<\/strong><\/div>\n
Dailiosios lyties atstov\u0117s 5–6 kartus labiau nei vyrai rizikuoja, kad venose susidarys trombai, ypa\u010d vartojan\u010diosios oralinius kontraceptikus (d\u0117l juose esan\u010di\u0173 estrogen\u0173 labai padid\u0117ja kraujo kre\u0161umas) ir n\u0117\u0161\u010diosios – d\u0117l kai kuri\u0173 hormon\u0173 paspart\u0117jusios gamybos ir tod\u0117l, kad did\u0117janti gimda spaud\u017eia apatin\u0119 tu\u0161\u010di\u0105j\u0105 ven\u0105 ir did\u017eiosiose koj\u0173 kraujagysl\u0117se u\u017esistovi kraujas. Norint i\u0161vengti nepageidaujamo n\u0117\u0161tumo nereik\u0117t\u0173 ilg\u0105 laik\u0105 vartoti vien hormonini\u0173 kontracepcijos priemoni\u0173. D\u0117l j\u0173 alternatyvos reik\u0117t\u0173 pasitarti su ginekologu ir jis galb\u016bt pasi\u016blys rinktis mechanines (gimdos spiral\u0117, prezervatyvas) arba chemines apsaugos priemones. N\u0117\u0161\u010diosios, ypa\u010d tos, kurias ima varginti problemos d\u0117l koj\u0173, tur\u0117t\u0173 bintuotis blauzdas elastiniais bintais arba, dar geriau, m\u016bv\u0117ti specialias kompresines p\u0117dkelnes. Jos ypa\u010d padidina patinusi\u0173 koj\u0173 raumen\u0173 tonus\u0105. Tromboz\u0117s profilaktikos tikslu besilaukian\u010diosios k\u016bdikio tur\u0117t\u0173 gul\u0117ti taip, kad kojos b\u016bt\u0173 \u0161iek tiek auk\u0161\u010diau.<\/div>\n
 <\/div>\n
Rizika po operacij\u0173<\/strong><\/div>\n
Vis d\u0117lto did\u017eiausia komplikacijos rizika kyla po operacij\u0173 – tada b\u016bna daugiau kaip 25 proc. gili\u0173j\u0173 ven\u0173 trombozi\u0173 ir mirtimi pasibaigian\u010di\u0173 tromboembolij\u0173 (kai kre\u0161ulys, ne\u0161amas kraujo t\u0117km\u0117s, u\u017ekem\u0161a kraujagysl\u0119) atvej\u0173. Tragi\u0161ka baigtis d\u0117l kraujagysl\u0117s u\u017esikim\u0161imo kre\u0161uliais da\u017eniausiai i\u0161tinka besigydan\u010diuosius ligonini\u0173 onkologijos ir traumatologijos skyriuose, nes juose skiriamas lovos re\u017eimas trunka gana ilgai. Kituose chirurgijos skyriuose gydomiems pacientams rizika mirti nuo tromboz\u0117s yra ma\u017eesn\u0117 net 2–3 kartus. I\u0161vengti tragedijos (did\u017eiausia tikimyb\u0117 yra kelias savaites po operacijos) d\u0117l u\u017esikim\u0161usi\u0173 ven\u0173 medikai stengiasi \u012fvairiais b\u016bdais: trumpindami gulim\u0105 re\u017eim\u0105 (ligoniai kartais net b\u016bna nepatenkinti ir stebisi, kad yra skatinami atsikelti net po sud\u0117tingiausi\u0173 chirurgini\u0173 intervencij\u0173 vos ne kit\u0105 dien\u0105), tvarstydami operuotojo kojas elastiniais bintais, masa\u017euodami, taip pat skirdami gerti medikament\u0173, skystinan\u010di\u0173 krauj\u0105. R\u016bpintis, kad kraujo kre\u0161\u0117jimas b\u016bt\u0173 normalus, ypa\u010d tur\u0117t\u0173 sergantieji ateroskleroze, \u0161irdies nepakankamumu ir tie, kuri\u0173 sutrikusi smegen\u0173 kraujotaka. \u0160ie ligoniai tur\u0117t\u0173 nesivar\u017eyti ir papra\u0161yti gydytoj\u0173 imtis vis\u0173 \u012fmanom\u0173 priemoni\u0173 u\u017ekirsti keli\u0105 trombams susidaryti.<\/div>\n
 <\/div>\n
Sul\u0117t\u0117j\u0119s metabolizmas<\/strong><\/div>\n
Nustatyta, kad venos kre\u0161uliais da\u017eniau u\u017esikem\u0161a nutukusiems \u017emon\u0117ms, o tiems i\u0161 j\u0173, kam pripa\u017eintas 3–4 laipsnio nutukimas<\/a>, jei jiems daugiau kaip 40 met\u0173, tromboz\u0117s rizika padid\u0117ja 5 kartus, palyginti su normalaus svorio asmenimis. Taigi pernelyg apk\u016bn\u016bs \u017emon\u0117s, siekdami i\u0161vengti pavojing\u0173 ven\u0173 lig\u0173, kaip, beje, ir daugelio kit\u0173, tur\u0117t\u0173 pakeisti savo mitybos \u012fpro\u010dius: suma\u017einti riebaus, rafinuoto maisto vartojim\u0105 ir daugiau valgyti produkt\u0173, turting\u0173 l\u0105stelienos, dar\u017eovi\u0173 ir vaisi\u0173. Figos, ananasai, \u0161altalanki\u0173 uogos, citrinos ma\u017eina kraujo kre\u0161um\u0105, be to, padeda i\u0161vengti viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo, o tai irgi svarbu, nes labai stengiantis i\u0161situ\u0161tinti padid\u0117ja spaudimas pilvo ertm\u0117je. Reikia daugiau gerti, per dien\u0105 patartina ne ma\u017eiau kaip 2 litrus. Venoms labai naudingas kontrastinis du\u0161as. Pasimank\u0161tinti nepakenks niekam, bet sergantieji ven\u0173 varikoze, t. y. poodini\u0173 ven\u0173 i\u0161sipl\u0117timu, tur\u0117t\u0173 rinktis tas sporto \u0161akas, kur did\u017eiausias dinaminis kr\u016bvis tenka blauzdoms: b\u0117gim\u0105, plaukim\u0105, aerobik\u0105, va\u017ein\u0117jim\u0105 dvira\u010diu. Ir, \u017einoma, kuo daugiau vaik\u0161\u010dioti.<\/div>\n
 <\/div>\n
Fiksuotieji ir migruojantieji<\/strong><\/div>\n
Da\u017eniausiai kre\u0161uli\u0173 b\u016bna u\u017ekem\u0161amos blauzd\u0173 venos, bet pavojingiausi – susidarantieji stambiosiose venose: \u0161laun\u0173, klub\u0173, pakinkli\u0173. Kuo didesnis trombas, tuo didesn\u0117 jo padaroma \u017eala. Laimei, ne kiekvienas trombas sukelia pavoj\u0173 gyvybei. Vadinamieji fiksuotieji, susidar\u0119 kraujagysl\u0117je, ten ir pasilieka. Bet nepataisoma nelaim\u0117 gali atsitikti, kai nevienalyt\u0117s strukt\u016bros nepakankamai prie venos sienel\u0117s prisitvirtin\u0119s trombas d\u0117l menkiausio post\u016bmio atitr\u016bksta ir kraujo srauto nune\u0161tas \u012f plau\u010di\u0173 arterij\u0105 j\u0105 u\u017ekem\u0161a (tokius trombus gydytojai vadina laisvaisiais, arba migruojan\u010diaisiais). Tokia b\u016bkl\u0117 – tromboembolija – sukelia deguonies bad\u0105 ir \u0161irdies nepakankamum\u0105. U\u017esikim\u0161us stambiai plau\u010di\u0173 arterijai da\u017eniausiai \u017emogaus i\u0161gelb\u0117ti nebepavyksta.<\/div>\n
 <\/div>\n
Diagnozuoja angiologas<\/strong><\/div>\n
Priklausant tromboz\u0117s rizikos grupei ar kilus \u012ftarim\u0173 reik\u0117t\u0173 atid\u017eiau pasitikrinti sveikat\u0105. \u0160eimos gydytojo kompetencijos nustatyti pavojing\u0105 ven\u0173 lig\u0105 nepakanka, tod\u0117l jis pacient\u0105 tur\u0117t\u0173 nusi\u0173sti pas angiolog\u0105. \u0160is specialistas, pirmiausia ap\u017ei\u016br\u0117j\u0119s ligon\u012f ir i\u0161klaus\u0119s, kokie simptomai kelia nerim\u0105, skiria specialius venin\u0117s kraujotakos ir ven\u0173 b\u016bkl\u0117s tyrimus. Vieni i\u0161 informatyviausi\u0173 – „Doppler“ ultragarsinis tyrimas ir gal\u016bni\u0173 arteriografija. Kartais dar atliekamas ir kompiuterin\u0117s tomografijos arba magnetinio rezonanso tyrimas. Taip pat atliekamas kraujo kre\u0161umo testas<\/a>. Beje, neseniai tradicinius tromboz\u0117s diagnostikos metodus papild\u0117 dar vienas. Oland\u0173 mokslininkai atrado, kad esant \u0161ios ligos po\u017eymi\u0173 apie tikimyb\u0119 susirgti galima su\u017einoti i\u0161tyrus \u0161lapim\u0105 – jame baltym\u0173 kiekis b\u016bna padid\u0117j\u0119s.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pagrindiniai po\u017eymiai<\/strong><\/div>\n
Kartais d\u0117l nemaloni\u0173 poj\u016b\u010di\u0173 kojose kalt\u0117 suver\u010diama nuovargiui, mineralini\u0173 med\u017eiag\u0173 tr\u016bkumui, vasaros kar\u0161\u010diams ir pan.Vis d\u0117lto reik\u0117t\u0173 tur\u0117ti omenyje, kad da\u017enai ir ilgesn\u012f laik\u0105 jau\u010diamas nepatogumas stovint, einant ar net gulint gali rodyti beprasidedan\u010di\u0105 tromboz\u0119.Beveik kas antras sergantysis gili\u0173j\u0173 ven\u0173 tromboze joki\u0173 po\u017eymi\u0173 nejau\u010dia, bet tie, kurie gali \u012ftarti sergantys \u0161ia pavojinga liga, tur\u0117t\u0173 nedelsdami kreiptis \u012f gydytoj\u0105.
\n <\/div>\n
Nerim\u0105 tur\u0117t\u0173 kelti \u0161ie simptomai:<\/div>\n
koj\u0173 skausmas, sustipr\u0117jantis einant arba stovint ir beveik nejuntamas, kai gulima kiek pakeltomis apatin\u0117mis gal\u016bn\u0117mis;<\/div>\n
koj\u0173 sunkumas, greitas nuovargis;<\/div>\n
blauzd\u0173 ir p\u0117d\u0173 patinimas;<\/div>\n
kar\u0161\u010dio poj\u016btis kojose;<\/div>\n
naktinis m\u0117\u0161lungis;<\/div>\n
skaudamos vietos odos melsvas atspalvis;<\/div>\n
kartais trombai susidaro rank\u0173, kaklo kraujagysl\u0117se, tada tos vietos patinsta, b\u016bna skausmingos.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Kraujagysl\u0117ms kenkia ilgas s\u0117d\u0117jimas automobilyje, ir ne vien per tolimas keliones, bet ir transporto gr\u016bstis. Dar pavojingesni – ilgi skryd\u017eiai l\u0117ktuvu.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[331,23,776,346,157,327],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11146","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-blauzdu","tag-kojas","tag-kraujagyslems","tag-kraujas","tag-nutukimas","tag-venos"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11146","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11146"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11146\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11146"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11146"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11146"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11146"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11146"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}