{"id":11159,"date":"2010-06-17T18:00:00","date_gmt":"2010-06-17T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-06-17T18:00:00","modified_gmt":"2010-06-17T18:00:00","slug":"nenumokite-ranka-net-i-nedaug-padidejusi-kraujospudi","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/nenumokite-ranka-net-i-nedaug-padidejusi-kraujospudi\/11159\/","title":{"rendered":"Nenumokite ranka net \u012f nedaug padid\u0117jus\u012f kraujosp\u016bd\u012f"},"content":{"rendered":"

Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas net \u0161iame nauj\u0173 technologij\u0173 ir mokslini\u0173 atradim\u0173 am\u017eiuje i\u0161lieka svarbia visuomen\u0117s sveikatos problema. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis \u2013 apgaulinga liga, nes ilgai nepasirei\u0161kia joki\u0173 simptom\u0173, ir ji da\u017eniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudim\u0105. Tod\u0117l i\u0161 vis\u0173 ligoni\u0173, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, tik pus\u0117 apie tai \u017eino. I\u0161 \u017einan\u010di\u0173j\u0173 tik pus\u0117 gydosi, o i\u0161 j\u0173 tik 50 proc. gydosi tinkamai.<\/p>\n

Naujausi\u0173 tyrim\u0173 duomenimis, arterin\u0117 hipertenzija diagnozuojama beveik kas tre\u010diam suaugusiam Lietuvos gyventojui, tod\u0117l \u0161ios ligos problema yra labai aktuali, nes jos kontrol\u0117 visuomen\u0117je nepakankamai efektyvi, laiku neprad\u0117jus gydytis, gresia pavojingos sveikatai komplikacijos. Pagrindinius aspektus apie \u0161i\u0105 lig\u0105 sutiko priminti vidaus lig\u0173 gydytoja Gra\u017eina \u017dIEDELIEN\u0116. <\/p>\n

Savo kraujosp\u016bd\u012f sekti b\u016btina!<\/span>
<\/strong>
\n\u017dinoti ir kart\u0105 per pus\u0119 met\u0173 arterin\u012f kraujo spaudim\u0105 turi pasimatuoti kiekvienas suaug\u0119s sveikas \u017emogus. Spaudimo padid\u0117jim\u0105 daugelis sergan\u010di\u0173j\u0173 jau\u010dia skirtingai, o da\u017enai, ligai \u012fsisen\u0117jus, nejau\u010dia visi\u0161kai. Kad ir kaip gaila, da\u017enai apie savo padid\u0117jus\u012f kraujo spaudim\u0105 neretas su\u017eino tik tuomet, kai jau b\u016bna \u012fvyk\u0119s insultas arba \u0161irdies infarktas. Tod\u0117l spaudim\u0105 b\u016btina matuoti reguliariai, net nejau\u010diant joki\u0173 simptom\u0173. <\/p>\n

K\u0105 rei\u0161kia skai\u010diai 130\/80 mmHg? Kraujo spaudimas i\u0161rei\u0161kiamas dviem skai\u010diais. Pirmasis (didesnysis) vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis atspindi \u0161irdies susitraukimo sukurt\u0105 spaudim\u0105. Antrasis (ma\u017eesnysis) vadinamas diastoliniu ir rodo spaudim\u0105 kraujagysl\u0117se \u0161ird\u017eiai ilsintis. \u201eOptimalus suaugusio \u017emogaus kraujo spaudimas \u2013120\/80 mmHg, ta\u010diau, dirbdami praktikin\u012f darb\u0105, matome, kad tie skai\u010diukai yra labai individual\u016bs, \u2013 pastebi gydytoja G. \u017diedelien\u0117. \u2013 Jei 18 met\u0173 jaunuoliui arterinis kraujosp\u016bdis yra 130\/80 mmHg \u2013 tai jau \u012fsp\u0117ja, kad j\u012f reikia atid\u017eiau sekti, o toks pats vyresniam pacientui dar n\u0117ra pavojinga riba.\u201c <\/p>\n

Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus arterinio kraujosp\u016bd\u017eio padid\u0117jimas sunkaus fizinio darbo, nervin\u0117s \u012ftampos, streso metu yra normalus vyksmas, o vien\u0105 kart\u0105 nustatytas padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas dar nerei\u0161kia, kad \u017emogus serga arterine hipertenzija<\/a>, ta\u010diau kiekvienu atveju tai reikia vertinti individualiai. <\/p>\n

Kreiptis \u012f gydytoj\u0105 reikia, jei kelet\u0105 kart\u0173 i\u0161 eil\u0117s nustatomas didesnis nei 140\/90 mmHg arterinis kraujo spaudimas. Diagnozei patvirtinti kraujosp\u016bd\u012f reik\u0117s pamatuoti dar kelias savaites namuose ryte ir vakare. <\/p>\n

Prie\u017eastys, kurios skatina padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio atsiradim\u0105<\/span> <\/p>\n

Gydytoja G. \u017diedelien\u0117 i\u0161vardino svarbiausius rizikos veiksnius. Kuo j\u0173 daugiau, tuo labiau did\u0117ja tikimyb\u0117 susirgti susirgti arterine hipertenzija. <\/p>\n

\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0Esate vyresnis nei 60 met\u0173.
\n\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0Esate vyras (nesvarbu, kokio am\u017eiaus).
\n\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0Esate moteris po menopauz\u0117s.
\n\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0\u0160eimoje pasitaik\u0117 jaun\u0173 \u017emoni\u0173, sergan\u010di\u0173 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis.
\n\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0Turite antsvorio.
\n\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0R\u016bkote.
\n\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0Padid\u0117j\u0119s bendras cholesterolio kiekis.
\n\u00b7\u00a0\u00a0\u00a0Sergate cukralige. <\/p>\n

Labai svarbi problema yra hipertenzija n\u0117\u0161tumo metu \u2013 nuo 1 iki 5 proc. n\u0117\u0161\u010di\u0173j\u0173 visame pasaulyje serga \u0161ia liga. Lietuvoje \u0161is skai\u010dius yra apie 5 proc. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties n\u0117\u0161\u010diosios turi b\u016bti stebimos, kad nepablog\u0117t\u0173 inkst\u0173 funkcija, nenukent\u0117t\u0173 vaikelis. N\u0117\u0161\u010diosioms hipertenzija, taip pat kaip ir visiems, diagnozuojama, kai kraujosp\u016bdis didesnis nei 140\/90 mmHg. Skirtumas tik tas, kad n\u0117\u0161\u010diosioms tokio kraujosp\u016bd\u017eio gydyti nereikia. Gydyti rekomenduojama tada, kai kraujo spaudimas vir\u0161ija 160\/110 mmHg. <\/p>\n

Kraujo spaudimas did\u0117ja d\u0117l arterij\u0173 skleroz\u0117s, didel\u0117s reik\u0161m\u0117s \u0161ios ligos i\u0161sivystymui turi gyvenimo b\u016bdas. Ma\u017eas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, neracionali mityba (pom\u0117gis valgyti rieb\u0173, s\u016br\u0173, a\u0161tr\u0173 maist\u0105), r\u016bkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas yra pagrindiniai veiksniai, didinantys rizik\u0105 susirgti hipertenzija. Specialistai pastebi, kad kraujosp\u016bd\u017eio problemos yra ypa\u010d b\u016bdingos energingiems, veikliems ir emocionaliems \u017emon\u0117ms. Ne veltui hipertenzija yra vadinama \u201eskuban\u010di\u0173j\u0173\u201d liga. <\/p>\n

Kuo padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis pavojingas nesigydan\u010diam \u017emogui?<\/span>
<\/strong>
\nSvarbu \u017einoti, kad padid\u0117j\u0119s kraujosp\u016bdis turi b\u016bti gydomas tvarkingai, nuosekliai, vis\u0105 gyvenim\u0105. Didel\u0117 problema yra tai, kad daugelis pacient\u0173, kraujosp\u016bd\u017eiui vos susireguliavus, nutraukia gydym\u0105, o tai yra klaida, kadangi vaist\u0173 reikia gerti nuolat. Netgi labai smarkiai padid\u0117jusio kraujosp\u016bd\u017eio atvejais sud\u0117ting\u0173 ir net gyvybei pavojing\u0173 komplikacij\u0173 gr\u0117sm\u0117 smarkiai suma\u017e\u0117ja, jeigu nuolatos vartojami paskirti vaistai ir reguliariai tikrinamas arterinis kraujo spaudimas. <\/p>\n

\u201eJei \u017emogus gerai jau\u010diasi ir nutraukia gydym\u0105 arba, pasitaiko ir toki\u0173 atvej\u0173, nenori gydytis, tuomet jam gresia tikrai rimtos \u0161ios ligos komplikacijos, kuri\u0173 yra ne ma\u017eai\u201c, \u2013 tikina gydytoja. <\/p>\n

Komplikacij\u0173 yra daug ir \u012fvairi\u0173, ta\u010diau da\u017eniausiai pasitaiko \u0161irdies infarktai ir insultai, taip pat inkst\u0173 pa\u017eeidimai. Papra\u0161\u0117me gydytojos G. \u017diedelien\u0117s pakomentuoti tai pla\u010diau. <\/p>\n

\u0160irdies ir kraujagysli\u0173 ligos<\/span>
<\/strong>
\nNuo auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio arterijos sukiet\u0117ja ir sustor\u0117ja. Cholesterolis ir riebalai kaupiasi ant kraujagysli\u0173 sieneli\u0173 \u2013 sul\u0117t\u0117ja kraujotakos funkcijos, ir \u017emog\u0173 gali i\u0161tikti \u0161irdies infarktas arba insultas. <\/p>\n

\u0160irdies infarktas<\/a>.<\/span> Jei \u017emogus sveikas ir kraujagysl\u0117s \u201eneu\u017ekim\u0161tos\u201c cholesterolio, kraujas po vis\u0105 organizm\u0105 i\u0161ne\u0161ioja deguon\u012f, ta\u010diau, jeigu \u0161irdies kraujagysl\u0117s u\u017ekim\u0161tos, \u0161irdies raumuo deguonies negaus pakankamai. Suma\u017e\u0117jus kraujo pritek\u0117jimui \u012f \u0161ird\u012f, prasidedakr\u016btin\u0117s skausmas \u2013 kr\u016btin\u0117s angina<\/a>, pritek\u0117jimui visi\u0161kai nutr\u016bkus, i\u0161tinka infarktas. <\/p>\n

Smegen\u0173 insultas.<\/a><\/span> Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis gali pa\u017eeisti arterijas, priversdamas jas grei\u010diau susiaur\u0117ti, tod\u0117l pro jas gali pratek\u0117ti ma\u017eiau kraujo \u012f smegenis. Jeigu kraujo kre\u0161uliukas u\u017ekem\u0161a arterij\u0105, gali i\u0161tikti i\u0161eminis insultas. Ta\u010diau insultas gali kilti ir tada, kai d\u0117l labai auk\u0161to kraujo spaudimo ply\u0161ta susilpn\u0117jusi smegen\u0173 kraujagysl\u0117 ir kraujas i\u0161silieja \u012f smegenis. <\/p>\n

\u0160irdies nepakankamumas<\/a>.<\/span> Esant auk\u0161tam kraujosp\u016bd\u017eiui, \u0161irdis priver\u010diama sunkiau dirbti, tod\u0117l i\u0161siple\u010dia. Pasekm\u0117 \u2013 \u0161irdies nepakankamumas.
\nKoj\u0173 skausmas. Pa\u017eeidus koj\u0173 arterijas, ma\u017eiau kraujo priteka \u012f blauzdas ir p\u0117das, tod\u0117l vaik\u0161tant juntamas koj\u0173 raumen\u0173 skausmas. <\/p>\n

Inkst\u0173 pa\u017eeidimai<\/span>
<\/strong>
\nInkstai veikia tarsi filtrai, pad\u0117dami organizmui atsikratyti atliek\u0173. Jeigu nuolatos yra auk\u0161tas kraujosp\u016bdis, inkst\u0173 kraujagysl\u0117s gali susiaur\u0117ti ir sustor\u0117ti, tod\u0117l jie prafiltruos ma\u017eiau kraujo ir atliekos kaupsis kraujyje. Inkst\u0173 kraujagysli\u0173 pa\u017eeidimas laipsni\u0161kai pa\u017eeid\u017eia ir pa\u010dius inkstus, trinka j\u0173 funkcija, pablog\u0117ja ir kai kuri\u0173 vaist\u0173 \u0161alinimas. Galiausiai gali i\u0161sivystyti inkst\u0173 funkcijos nepakankamumas. <\/p>\n

Aki\u0173 pa\u017eeidimai<\/span>
<\/strong>
\nLabai retai, itin sunkios hipertenzijos atvejais, aki\u0173 tinklain\u0117je gali atsirasti kraujosruv\u0173. Tokia b\u016bkl\u0117 vadinama piktybine hipertenzija, ja sergant sutrinka reg\u0117jimas. <\/p>\n

Taigi apsisaugoti nuo arterin\u0117s hipertenzijos komplikacij\u0173 galima, jei liga nustatoma ir tinkamai pradedama gydyti jau ankstyv\u0173 stadij\u0173.<\/p>\n

Gydytoja rezident\u0117 Sandra PUTR\u016aNAIT\u0116<\/div>\n
\u00a0<\/div>\n
\"Nenumokite<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Padid\u0117j\u0119s arterinis kraujo spaudimas net \u0161iame nauj\u0173 technologij\u0173 ir mokslini\u0173 atradim\u0173 am\u017eiuje i\u0161lieka svarbia visuomen\u0117s sveikatos problema. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis – apgaulinga liga, nes ilgai nepasirei\u0161kia joki\u0173 simptom\u0173, ir ji da\u017eniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus kraujo spaudim\u0105. Tod\u0117l i\u0161 vis\u0173 ligoni\u0173, kuri\u0173 kraujosp\u016bdis padid\u0117j\u0119s, tik pus\u0117 apie tai \u017eino. I\u0161 \u017einan\u010di\u0173j\u0173 tik pus\u0117 gydosi, o i\u0161 j\u0173 tik 50 proc. gydosi tinkamai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[99,431,93,141,1034,711,346,430,712,328,604,125,1051,1178,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11159","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-arterine-hipertenzija","tag-hipertenzija","tag-infarktas","tag-insultas","tag-komplikacijos","tag-kraujagysles","tag-kraujas","tag-kraujospudis","tag-mmhg","tag-nepakankamumas","tag-nesciosioms","tag-rukymas","tag-sirdies-nepakankamumas","tag-sveikas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11159","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11159"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11159\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11159"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11159"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11159"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11159"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11159"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}