{"id":11179,"date":"2010-06-09T18:00:00","date_gmt":"2010-06-09T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-06-09T18:00:00","modified_gmt":"2010-06-09T18:00:00","slug":"uodai-kaip-isvengti-ju-ikandimu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/uodai-kaip-isvengti-ju-ikandimu\/11179\/","title":{"rendered":"Uodai. Kaip i\u0161vengti j\u0173 \u012fkandim\u0173?"},"content":{"rendered":"

Neatskiriami poilsio gamtoje palydovai  – \u012fkyriai zyziantys ir besikand\u017eiojantys uodai. Pelk\u0117tose ir apskritai dr\u0117gnesn\u0117se vietose \u0161iltu oru \u017emog\u0173 ir gyv\u016bnus puola nesuskai\u010diuojami uod\u0173 spie\u010diai.<\/p>\n

Pasak Kauno visuomen\u0117s sveikatos centro vyr. specialist\u0117s I. Bulsien\u0117s, labiausiai Lietuvoje paplit\u0119 taip vadinami mi\u0161ko uodai: apie 98 proc. \u017emog\u0173 puolantys uodai, priklauso Aedes gen\u010diai. \u0160ie kraujasiurbiai veisiasi laikinuose vandens telkiniuose: nedideliuose stovin\u010dio vandens klanuose, mi\u0161ko balut\u0117se, drev\u0117tuose dr\u0117gnuose med\u017eiuose, pakel\u0117s grioviuose, kelm\u0173 duob\u0117se, statin\u0117se, kitose vandens talpose. Kuo daugiau vandens telkini\u0173 ir kuo \u0161iltesn\u0117 oro temperat\u016bra –  tuo uod\u0173 populiacija gausesn\u0117.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Kai kurie uodai platina pavojingas u\u017ekre\u010diam\u0105sias ligas. Pavojingiausi yra maliariniai uodai, platinantys keturi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 maliarijos suk\u0117l\u0117jus, kurie br\u0119sta uodo patel\u0117s organizme. Nors uod\u0173 platinamos ligos daugiau b\u016bdingos tropinio klimato \u0161alims (geltonoji kar\u0161tlig\u0117, denge kar\u0161tlig\u0117, filiarijoz\u0117s ir kt.), yra grup\u0117 lig\u0173, paplitusi\u0173 ir vidutinio klimato juostoje – maliarija<\/a>, uod\u0173 platinami encefalitai.<\/div>\n
 <\/div>\n
 <\/div>\n
Kaip i\u0161vengti uod\u0173 \u012fkandim\u0173?<\/em><\/b>
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Namus nuo \u0161i\u0173 vabzd\u017ei\u0173 patikimiausiai apsaugos special\u016bs tinkleliai langams ir durims, o gamtoje apsisaugojimui nuo uod\u0173 \u012fkandim\u0173 patartina naudoti repelentus (kraujasiurbius nariuotakojus atbaidan\u010dias med\u017eiagas). J\u0173 gali b\u016bti \u012fvairios konsistencijos ir sandaros – aerozoliai, tepalai, kremai, pie\u0161tukai arba garuojantys prietaisai.
\n <\/div>\n
 <\/div>\n
Uodus gerai atbaido gvazdik\u0117li\u0173, baziliko, pelargonijos, any\u017eiaus ir eukalipto kvapai, pelyno ar varpu\u010dio \u0161akn\u0173  nuovirai, arbatmed\u017eio aliejus. Pastarasis dar padeda su\u0161velninti ir \u012fkandimo pasekmes.<\/div>\n
 <\/div>\n
 <\/div>\n
Jeigu jau \u012fkando:
\n• Uod\u0173 sukand\u017eiotas vietas b\u016btinai nuplaukite \u0161variu v\u0117siu vandeniu su muilu ir netrindami nusausinkite. Tada ant skaudam\u0173 viet\u0173 u\u017ed\u0117kite ledo arba kitok\u012f \u0161alt\u0105 kompres\u0105, \u012fkandim\u0173 viet\u0105 patepkite dezinfekuojamuoju tirpalu, o tada preparatais, kurie efektyviai mal\u0161ina u\u017edegim\u0105 ir nie\u017eul\u012f, ma\u017eina skausm\u0105 ir tinim\u0105.
\n• Uodo \u012fkandimo sukelt\u0105 nie\u017eul\u012f galima numal\u0161inti ant \u012fkandimo vietos 15 min. palaikius vatos gniu\u017eul\u0117l\u012f, suvilgyt\u0105 spiritiniu medetk\u0173 \u017eied\u0173 antpilu.
\n• Skausm\u0105 ir nie\u017eul\u012f gerai naikina \u0161vie\u017eiai trinti pelyno, petra\u017eol\u0117s, m\u0117tos ar gyslo\u010dio lapai.
\n• Nereikt\u0173 pamir\u0161ti „seno gero“ tepalo „\u017dvaig\u017edut\u0117“. Jis, beje, taip pat gerai atbaido uodus.<\/div>\n
 <\/div>\n
SAM<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Neatskiriami poilsio gamtoje palydovai  – \u012fkyriai zyziantys ir besikand\u017eiojantys uodai. Pelk\u0117tose ir apskritai dr\u0117gnesn\u0117se vietose \u0161iltu oru \u017emog\u0173 ir gyv\u016bnus puola nesuskai\u010diuojami uod\u0173 spie\u010diai.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[397],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11179","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-uodai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11179","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11179"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11179\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11179"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11179"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11179"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11179"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11179"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}