{"id":11182,"date":"2010-06-08T18:00:00","date_gmt":"2010-06-08T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-06-08T18:00:00","modified_gmt":"2010-06-08T18:00:00","slug":"lytiskai-plintancios-infekcijos-geriau-zinoti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/lytiskai-plintancios-infekcijos-geriau-zinoti\/11182\/","title":{"rendered":"Lyti\u0161kai plintan\u010dios infekcijos \u2013 geriau \u017einoti"},"content":{"rendered":"
Lyti\u0161kai plintan\u010dios infekcijos (LPI) priklauso lig\u0173 grupei, apie kurias \u017emon\u0117s mieliau nutyli arba kalba pa\u0161nib\u017edomis. Anks\u010diau \u0161ios ligos, da\u017eniausiai sifilis<\/a> ir gonor\u0117ja<\/a>, buvo vadinamos venerin\u0117mis ligomis (meil\u0117s deiv\u0117s Veneros vardu) ir laikomos „negarbingomis“, liudijan\u010diomis amoral\u0173 gyvenim\u0105. \u0160i\u0173 dien\u0173 visuomen\u0117je seksas, nors ir turi moralinio \u012fvertinimo kategorijas, laikomas normalaus gyvenimo dalimi. Sukurti vaizdiniai ir \u017eini\u0173 stoka apie lyti\u0161kai plintan\u010dias infekcijas \u012fvairaus am\u017eiaus \u017emon\u0117ms sukuria nereikaling\u0105 nerim\u0105 ir baim\u0119. \u0160iuolaikin\u0117s diagnostin\u0117s galimyb\u0117s i\u0161pl\u0117t\u0117 \u0161i\u0173 infekcij\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Meil\u0117s malonumus gali lyd\u0117ti ne tik bakterin\u0117s infekcijos (sifilis<\/a>\/4509″>sifilis<\/a>, gonor\u0117ja<\/a>, chlamidin\u0117 infekcija<\/a>, Mycoplasma genitalium<\/em> infekcija, tropiniuose kra\u0161tuose tykan\u010dios infekcijos, tokios kaip mink\u0161tasis \u0161ankeris, donovanoz\u0117), bet ir virusin\u0117s infekcijos (\u017emogaus papilomos viruso infekcija, herpetin\u0117 lyties tak\u0173 infekcija, hepatitas<\/a> B, hepatitas<\/a> C, \u017dIV infekcija). Kasmet pasaulyje lyti\u0161kai plintan\u010diomis infekcijomis u\u017esikre\u010dia daugiau kaip 250 mln. \u017emoni\u0173. LPI yra laikomos labiausiai paplitusiomis i\u0161 vis\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173. Lietuvoje 2009 m. d\u0117l chlamidin\u0117s infekcijos i\u0161tyrus 16355 asmenis aptikti 1775 u\u017esikr\u0117timo atvejai (U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 ir AIDS centro duomenimis). Tai rei\u0161kia, kad vienas i\u0161 de\u0161imties besitirian\u010di\u0173 asmen\u0173 gavo teigiam\u0105 tyrimo rezultat\u0105, t.y. buvo diagnozuota chlamidin\u0117 infekcija. 2009 m. Lietuvoje buvo registruotas 391 gonor\u0117jos atvejis, 330 – sifilio, 180 – \u017dIV atvej\u0173.<\/div>\n
Lyti\u0161kai plintan\u010dios infekcijos perduodamos vis\u0173 (vaginalini\u0173, analini\u0173, oralini\u0173) lytini\u0173 santyki\u0173 metu. Yra \u017einoma, kad vieni lytiniai santykiai, pvz. analiniai, yra rizikingesni perduoti infekcijas, kuri\u0173 suk\u0117l\u0117j\u0173 did\u017eiausia koncentracija cirkuliuoja kraujyje (hepatitas<\/a>\/4350″>hepatitas<\/a> B, hepatitas<\/a> C<\/a>, \u017dIV, sifilis<\/a>). \u017dmogaus papilomos <\/em>viruso sukelta infekcija – lyties tak\u0173 karpomis, herpetine lyties tak\u0173 infekcija – galima u\u017esikr\u0117sti net ir intymiai glaustantis.<\/div>\n
Lyti\u0161kai plintan\u010dias infekcijas pagal pasirei\u0161kimo po\u017eymius galima sugrupuoti \u012f tris grupes:<\/div>\n
    \n
  1. Infekcijos, pasirei\u0161kian\u010dios atsiradusiomis i\u0161skyromis vyrams ir pakitusiomis i\u0161skyromis moterims i\u0161 lyties tak\u0173, skausmingu ar deginamu poj\u016b\u010diu \u0161lapinantis, skausmingais lytiniais santykiais. Tokius po\u017eymius turi gonor\u0117ja<\/a>, chlamidin\u0117 infekcija, Mycoplasma genitalium<\/em> infekcija, ta\u010diau \u0161i\u0173 po\u017eymi\u0173 gali ir neb\u016bti ir net 80 proc. moter\u0173 bei 30 proc. vyr\u0173 nejau\u010dia joki\u0173 nusiskundim\u0173 arba jie b\u016bna tokie menki, kad \u012f gydytoj\u0105 nesikreipiama.<\/li>\n
  2. Infekcijos, pasirei\u0161kian\u010dios b\u0117rimais lyties organ\u0173 srityje bei neskausmingomis opomis. \u012evairiais b\u0117rimais ne tik lyties organ\u0173 odoje, bet ir gleivin\u0117je, pasirei\u0161kia sifilis<\/a>, odos ar gleivini\u0173 i\u0161augomis – smailiagal\u0117mis karpomis – pasirei\u0161kia \u017dmogaus papilomos viruso infekcija<\/a>. Svarbu \u017einoti, kad \u017dmogaus papilomos virusas turi daug skirting\u0173 tip\u0173 ir keletas i\u0161 j\u0173 yra vadinami onkogeniniais bei s\u0105lygoja gimdos kaklelio v\u0117\u017eio i\u0161sivystym\u0105. Skausmingomis, per\u0161tin\u010diomis p\u016bslel\u0117mis, opel\u0117mis pasirei\u0161kia lyties tak\u0173 herpetin\u0117 infekcija. Ta\u010diau b\u0117rimai gali b\u016bti pasisl\u0117p\u0119 lyties organ\u0173 gleivin\u0117je nematomose vietose, pvz. moterims mak\u0161ties ar gimdos kaklelio gleivin\u0117je.<\/li>\n
  3. Infekcijos, po u\u017esikr\u0117timo kuriomis ilg\u0105 laik\u0105 neb\u016bna joki\u0173 nusiskundim\u0173, ta\u010diau infekcij\u0105 \u017emogus gali perduoti lytini\u0173 santyki\u0173 metu. Tai b\u016bdinga \u017dIV, virusiniams hepatitams. V\u0117liau \u0161ios infekcijos pasirei\u0161kia bendrais negalavimais.<\/li>\n<\/ol>\n
    Jeigu atid\u017eiai skait\u0117te, tikriausiai nesunkiai supratote, kad tik gydytojas, atlik\u0119s specialius tyrimus, gal\u0117s nustatyti, kokia infekcija yra u\u017esikr\u0117t\u0119s asmuo. Taip pat pa\u017eym\u0117tina, kad galima u\u017esikr\u0117sti net keliomis infekcijomis i\u0161 karto. Tiriant d\u0117l sifilio, \u017dIV ar hepatito B, C viruso nustatymo, kraujas imamas i\u0161 venos, o tiriant d\u0117l chlamidin\u0117s infekcijos, gonor\u0117jos, Mycoplasma genitalium<\/em> infekcijos, <\/em>\u017dmogaus papilomos viruso infekcijos imami tepin\u0117liai i\u0161 lyties tak\u0173.<\/div>\n
    Laiku nesurastos ir nei\u0161gydytos infekcijos komplikuojasi: moterims – ma\u017eojo dubens u\u017edegimine liga, nevaisingumu, n\u0117\u0161tumo ir gimdymo metu atsiranda galimyb\u0117 motinai infekcij\u0105 perduoti vaikui, vyrams – prostatitu, nevaisingumu. Net ir apie tas infekcijas, kuri\u0173 i\u0161gydyti ne\u012fmanoma, \u017einoti verta, nes yra medikamentai, kuriuos naudojant kontroliuojama ligos eiga, be to, gydytojas patars, kaip pasirinkti ir naudoti apsaugos priemones lytini\u0173 santyki\u0173 metu, kad neu\u017ekr\u0117stum\u0117te savo partnerio, specialistai parinks gimdymo b\u016bd\u0105, kad neu\u017ekr\u0117stum\u0117te k\u016bdikio.<\/div>\n
    Prasideda vasara… Kelion\u0117s, naujos pa\u017eintys, nuotykiai, aistros… Beveik kiekvieno \u017emogaus gyvenime nepriklausomai nuo lyties buvo nors viena pikanti\u0161ka istorija, po kurios atsirado mintys apie venerolog\u0105. Jei jau taip nutiko, neatid\u0117liokite. Kuo anks\u010diau i\u0161sitirsite d\u0117l LPI, tuo lengviau ir trumpiau gydysit\u0117s, nerizikuosite savo artim\u0173j\u0173 sveikata. <\/strong><\/div>\n
     <\/div>\n
    iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Lyti\u0161kai plintan\u010dios infekcijos (LPI) priklauso lig\u0173 grupei, apie kurias \u017emon\u0117s mieliau nutyli arba kalba pa\u0161nib\u017edomis. Anks\u010diau \u0161ios ligos, da\u017eniausiai sifilis ir gonor\u0117ja, buvo vadinamos venerin\u0117mis ligomis (meil\u0117s deiv\u0117s Veneros vardu) ir laikomos „negarbingomis“, liudijan\u010diomis amoral\u0173 gyvenim\u0105. \u0160i\u0173 dien\u0173 visuomen\u0117je seksas, nors ir turi moralinio \u012fvertinimo kategorijas, laikomas normalaus gyvenimo dalimi.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[2565,2566,1632,2,2568,2570,2567,2569,131,1768,2216,2085,132],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11182","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-chlamidine","tag-gonoreja-chlamidine-infekcija","tag-hepatitas","tag-infekcijos","tag-infekcijos-zmogaus-papilomos","tag-lyties-taku-infekcija","tag-mycoplasma-genitalium-infekcija","tag-papilomos-viruso-infekcija","tag-seksas","tag-sifilis","tag-taku-infekcija","tag-viruso-infekcija","tag-ziv"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11182","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11182"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11182\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11182"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11182"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11182"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11182"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11182"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}