{"id":11188,"date":"2010-07-10T18:00:00","date_gmt":"2010-07-10T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2016-03-25T06:31:15","modified_gmt":"2016-03-25T06:31:15","slug":"odos-puliniai-rimta-problema","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/odos-puliniai-rimta-problema\/11188\/","title":{"rendered":"Odos p\u016bliniai \u2013 rimta problema"},"content":{"rendered":"

Sveika \u017emogaus oda atspari daugumai bakterij\u0173, ta\u010diau ji n\u0117ra sterili ir tokia jokiu b\u016bdu negal\u0117t\u0173 b\u016bti. Odos pavir\u0161iuje yra geros s\u0105lygos mikroorganizmams augti ir daugintis. Jos pavir\u0161iuje yra riebal\u0173, baltym\u0173, azoto turin\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, angliavandeni\u0173, mineralini\u0173 ir kit\u0173 med\u017eiag\u0173, reikaling\u0173 mikroorganizm\u0173 gyvybinei veiklai palaikyti.<\/p>\n

Ant \u017emogaus odos nuolat gyvena tam tikr\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 mikrobai. Kiekvieno \u017emogaus odos pavir\u0161iuje esan\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173 kiekis ir santykis nevienodas, tod\u0117l ir mikroorganizmai gali \u0161iek tiek skirtis. \u0160ie skirtumai ypa\u010d ry\u0161k\u016bs kai kuriose k\u016bno srityse. Pavyzd\u017eiui, ausies kanalo ir odos rauk\u0161li\u0173 bei sri\u010di\u0173, kur daug riebal\u0173 liauk\u0173, mikroorganizmai labai skiriasi nuo kit\u0173 k\u016bno viet\u0173. Vaik\u0173 ir suaugusi\u0173j\u0173 odoje nuolat gyvenantys mikroorganizmai irgi skirtingi. O klimato s\u0105lygos, prakaitavimas, vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 infekcijos, k\u016bno higiena, imunin\u0117s sistemos b\u016bkl\u0117 daro ypa\u010d didel\u0119 \u012ftak\u0105 odos nuolatin\u0117s mikrofloros sud\u0117\u010diai. Ant odos nuolatos patenka mikroorganizmai i\u0161 organizmo vidaus ir i\u0161or\u0117s, tai gali nulemti odos p\u016blini\u0173 atsiradim\u0105. <\/p>\n

Kas yra odos p\u016blinys?<\/span>
<\/strong>
Odos p\u016blinys \u2013 tai p\u016bli\u0173 sankaupos odoje ir gilesniuose odos sluoksniuose. Esant p\u016bliniams matomi skausmingi, fliuktuojantys (p\u016blinio turinio \u201epersiskirstymas\u201c) mazgeliai, oda aplink paraudusi, patinusi. Plintant p8liniams odoje, p\u016bliniams, i\u0161sivysto vadinamoji piodermija<\/a>, tai infekcin\u0117s \u012fvairi\u0173 mikrob\u0173 sukeltos ligos, pa\u017eeid\u017eian\u010dios od\u0105 ir jos priedus. <\/p>\n

Furunkulas<\/a>, arba \u0161unvot\u0117<\/a>\u00a0<\/span><\/p>\n

<\/strong>Tai \u016bminis p\u016blingas u\u017edegimas apie plauko \u0161akn\u012f (jei infekcija apimt\u0173 tik plauko \u0161akn\u012f, proces\u0105 vadintume folikulitu). Procesas apima plauko mai\u0161el\u012f bei riebalin\u0119 liauk\u0105. Kai kuriais atvejais ir poodin\u012f l\u0105stelyn\u0105. Susiformuoja kietas skausmingas gumbelis, kurio viduryje b\u016bna plaukas. Jis palaipsniui did\u0117ja, br\u0119sta, kinta odos spalva (nuo normalios iki raudonos ar net melsvai raudonos). Furunkulas<\/a> subr\u0119sta per kelias dienas, tuomet jis pratr\u016bksta, i\u0161teka nedidelis kiekis p\u016bli\u0173, palaipsniui piltuv\u0117lio formos defekt\u0105, susiformavus\u012f po p\u016blinio, u\u017epildo jungiamasis audinys, oda u\u017egyja, gali likti nedidelis \u017evaig\u017edinis randelis.

Karbunkulas, arba piktvot\u0117<\/span>
<\/strong>
Tai beveik tas pats kaip furunkulas<\/a>, skiriasi tik i\u0161plitimo mastas. Karbunkulas \u2013 \u201epiktesnis\u201c p\u016blinys, kadangi toje pa\u010dioje srityje (besisiejantys vienas su kitu) susiformuoja keli furunkulai. Karbunkulas \u2013 tarsi furunkul\u0173 sankaupa. Be to, infekcija apima ir gilesnius audinius \u2013 tai nekrozinis-flegmoninis odos ir poodinio l\u0105stelyno u\u017edegimas. U\u017edegiminis infiltratas greitai did\u0117ja (iki \u017e\u0105sies kiau\u0161inio dyd\u017eio), apima pood\u012f, fascijas, neretai ir raumenis, apie j\u012f b\u016bna ry\u0161kus u\u017edegimo sukeltas patinimas, oda vir\u0161 jo parausta, \u012fgauna melsv\u0105 atspalv\u012f. <\/p>\n

Furunkulioz\u0117 <\/span>
<\/strong>
Furunkulioz\u0117 \u2013 tai liga, kuria sergant furunkulai b\u016bna i\u0161plit\u0119 keliose k\u016bno srityse. Prie\u0161ingai nei esant karbunkului, sergant furunkulioze, p\u016bliniai susiformuoja skirtingose k\u016bno srityse, tarpusavyje \u201enesilie\u010dia\u201c. I\u0161 esm\u0117s \u2013 tai tie patys furunkulai, tik j\u0173 keli, o ne vienas. <\/p>\n

Prakaito liauk\u0173 votys (hidradenitas) da\u017eniau atsiranda moterims pa\u017east\u0173, lytini\u0173 organ\u0173 srityse. Palankias s\u0105lygas sudaro padid\u0117j\u0119s prakaitavimas, \u0161varos stoka, depiliacija. Po oda matomas nedidelis kietas skausmingas mazgas, kuris v\u0117liau sumink\u0161t\u0117ja. Dar v\u0117liau atsiranda daugiau mazg\u0173. Oda parausta, atsiveria angel\u0117s, i\u0161 kuri\u0173 teka p\u016bliai. <\/p>\n

Kitos p\u016blingos infekcijos sukeltos ligos<\/span>
<\/strong>
Landuonis, kai pa\u017eeid\u017eiamos pir\u0161t\u0173 gal\u0173 pagalv\u0117l\u0117s. Toje vietoje, kur buvo mikrotraumos ir pateko mikrobai, oda parausta ir susiformuoja pavir\u0161inis p\u016blinukas. Jei u\u017edegimas palie\u010dia nago volel\u012f, jis vadinamas paronichija. <\/p>\n

Sikoz\u0117 \u2013 tai barzdos, \u016bs\u0173, antaki\u0173, vok\u0173 kra\u0161t\u0173, nosies angos, kartais gaktos odos, dauginis folikulitas<\/a>. Da\u017eniau serga vyrai. Skund\u017eiasi skausmu, nie\u017e\u0117jimu. <\/p>\n

Kaip gydyti odos p\u016blinius?<\/span>
<\/strong>\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Gydant p\u016blinius svarbiausia yra pa\u0161alinti prie\u017eastis.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Furunkulas<\/a> da\u017eniausiai gydomas konservatyviai. Pa\u017eeidimo vietai reikia u\u017etikrinti ramyb\u0119, t.y. nespausti, netrinti, kitaip netraumuoti p\u016blinio. Jeigu p\u016blinys yra veido srityje, rekomenduojama nekramtyti kieto maisto ir kuo ma\u017eiau kalb\u0117ti. Vieti\u0161kai taikomi ultravioletiniai spinduliai, kurie dezinfekuoja pavir\u0161i\u0173 ir neleid\u017eia plisti p\u016blingam procesui.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Piktvot\u0117 gydoma chirurginiu b\u016bdu, ji perpjaunama \u012f plot\u012f ir gyl\u012f iki sveik\u0173 audini\u0173; po incizijos pa\u017eeidimo vieta tvarstoma su hipertoniniu druskos tirpalu, nekrozin\u0117ms mas\u0117ms pasi\u0161alinus, dedami tvars\u010diai su antiseptikais. Per 3\u20134 savaites defektas u\u017esipildo granuliaciniu audiniu ir susidaro \u012fdub\u0119s \u017evaig\u017ed\u0117s formos randas.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Veiksmingai p\u016blini\u0173 gijim\u0105 veikia tepalai, kuri\u0173 sud\u0117tyje yra baltojo ir bi\u010di\u0173 va\u0161ko, oleino ir stearino r\u016bg\u0161\u010di\u0173 (pvz., Ilon\u00ae Abszess \u2013 Salbe). Odos p\u016blinius galima gydyti ir cinko pasta bei 2 proc. jodo tirpalu. Oda aplink votis valoma salicilo spiritu.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Nepatartina naudoti pleistro, degintis saul\u0117je, valyti odos eteriniais aliejais, nes tai skatina u\u017edegim\u0105. Esant i\u0161plitusiam procesui ar giliems p\u016bliniams ligoniui skiriama antibiotik\u0173, nusp\u0117jant galim\u0105 suk\u0117l\u0117j\u0105 arba atlikus antibiotikogram\u0105, kai i\u0161 p\u016blinio paimamas m\u0117ginys ir nustatomas tikslus suk\u0117l\u0117jas.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Taip pat skiriama imunitet\u0105 gerinan\u010di\u0173 preparat\u0173, vitamin\u0173.
\u2022\u00a0\u00a0\u00a0Kiekvien\u0105, kam kartojasi p\u016blingos odos ligos, reikia patikrinti, ar neserga diabetu<\/p>\n

Gydytoja R\u016bta Nutautien\u0117 \u00a0 \"Odos<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Sveika \u017emogaus oda atspari daugumai bakterij\u0173, ta\u010diau ji n\u0117ra sterili ir tokia jokiu b\u016bdu negal\u0117t\u0173 b\u016bti. Odos pavir\u0161iuje yra geros s\u0105lygos mikroorganizmams augti ir daugintis. Jos pavir\u0161iuje yra riebal\u0173, baltym\u0173, azoto turin\u010di\u0173 med\u017eiag\u0173, angliavandeni\u0173, mineralini\u0173 ir kit\u0173 med\u017eiag\u0173, reikaling\u0173 mikroorganizm\u0173 gyvybinei veiklai palaikyti.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[2555,2556,7432,2553,1605,1601,1604,1423],"site":[],"post_item_type":[27345],"class_list":["post-11188","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-furunkulai","tag-furunkulioze","tag-infekcija","tag-karbunkulas","tag-mikrobai","tag-mikroorganizmai","tag-prakaitavimas","tag-pulinys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11188","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11188"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11188\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11188"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11188"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11188"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11188"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11188"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}