{"id":11204,"date":"2010-06-02T18:00:00","date_gmt":"2010-06-02T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-06-02T18:00:00","modified_gmt":"2010-06-02T18:00:00","slug":"aukstas-kraujospudis-zudo-tyliai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/aukstas-kraujospudis-zudo-tyliai\/11204\/","title":{"rendered":"Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis \u017eudo tyliai"},"content":{"rendered":"

\u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s I kardiologijos skyriaus ved\u0117jas Romaldas Stankevi\u010dius sako, jog auk\u0161tas kraujosp\u016bdis <\/a>— klastinga liga, kurios galima nejausti, bet ji atlieka savo juod\u0105 darb\u0105. Jis labai kenkia \u0161ird\u017eiai, kraujagysl\u0117ms, inkstams. Gydytojo teigimu, jei vienerius metus vaistais i\u0161laikomas normalus kraujosp\u016bdis, \u017emogaus am\u017eius pailg\u0117ja ma\u017edaug 5— 6 metais.
\n
\nVienos prie\u017easties n\u0117ra<\/strong>
\n— Koks yra normalus suaugusio \u017emogaus kraujosp\u016bdis? Kada reikia sunerimti?
\n— Padidintas kraujosp\u016bdis — klastinga liga, daug met\u0173 galima nejausti simptom\u0173. Nustatoma atsitiktinai matuojant, profilaktini\u0173 patikrinim\u0173 metu. \u0160i\u0105 lig\u0105 lengva diagnozuoti, n\u0117 daktaro nereikia: bet kuri kaimyn\u0117, turinti kraujosp\u016bd\u017eio aparat\u0105, gali nustatyti. Normos yra \u0161ios: auksinis standartas — 120\/80, sidabras — 130\/80 ir bronza — 140\/90. Tai dar — normalus auk\u0161tas spaudimas, bet ligoniui u\u017era\u0161au, kad \u0161ios ribos per\u017eengti nebegalima. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis yra vienas i\u0161 did\u017ei\u0173j\u0173 rizikos faktori\u0173 susirgti. Dar prisideda kiti rizikos faktoriai — r\u016bkymas, cholesterolis, gliukoz\u0117s apykaitos sutrikimai. Auk\u0161tas kraujosp\u016bdis gali b\u016bti ilg\u0105 laik\u0105. \u017dmogus prie jo pripranta, net jau\u010diasi geriau — yra darbingesnis, aktyvesnis. O auk\u0161tas spaudimas dirba savo juod\u0105 darb\u0105: pa\u017eeid\u017eia organus, vadinamus organais taikiniais, pirmiausia — \u0161ird\u012f, kraujagysles ir inkstus. Tada \u017emon\u0117s susiduria su kardiologais, nefrologais, neurologais. Galvoju: kur jie buvo prie\u0161 10 ar 20 met\u0173? \u017dmoni\u0173 su auk\u0161tu kraujosp\u016bd\u017eiu daug\u0117ja: kas tre\u010dias suaug\u0119s turi padidint\u0105 kraujosp\u016bd\u012f.<\/p>\n

— Kokios auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio <\/a>prie\u017eastys?
\n— Vienos prie\u017easties n\u0117ra. Da\u017eniausia — paveld\u0117jimas. Jei mama tur\u0117jo auk\u0161t\u0105 spaudim\u0105, tik\u0117tina, kad ir vaikai tur\u0117s. Paveldime ne tik akis, nos\u012f, plaukus, bet ir ligas. Antra prie\u017eastis — am\u017eius.Lemia ir \u012ftampa, stresas. Stresas — nei\u0161vengiamas. Bet \u012ftamp\u0105 galima ma\u017einti, pasitarti su psichologais.Dar vienas faktorius — druskos vartojimas. Pati druska nekelia spaudimo, bet \u012fjautrina kraujagysles. Apie 80 procent\u0173 \u017emoni\u0173 yra jautr\u016bs druskai. Pasirodo, ind\u0117nams per dien\u0105 u\u017etenka pus\u0117s gramo valgomosios druskos, o m\u016bs\u0173 \u017emogus, jei valgo be druskos, vis tiek gauna 10 gram\u0173. Tokia kulinarija.JAV atliktas bandymas, kuriuo metu valgykloje buvo stebimi \u017emoni\u0173 valgymo \u012fpro\u010diai: vieni paragauja, tada pas\u016bdo, kiti pas\u016bdo neparagav\u0119, treti valgo ir suvalgo. Patikrinus kraujosp\u016bd\u017eius, paai\u0161k\u0117jo: auk\u0161\u010diausi — s\u016bdan\u010di\u0173j\u0173 dar neragavus.Storuliai da\u017eniau turi auk\u0161t\u0105 spaudim\u0105. Lengva pasakyti, bet vir\u0161svor\u012f sunku suma\u017einti.<\/p>\n

— Ar pavojinga, jei spaudim\u0105 sukelia stresin\u0117 situacija, tarkim, egzaminas?
\n— N\u0117ra gerai, kai emocijos i\u0161provokuoja spaudim\u0105, tai — ligos i\u0161rai\u0161ka. Bet per egzamin\u0105, jei d\u0117stytojas pagauna nusira\u0161in\u0117jant, net jaunam, sveikam \u017emogui pakyla spaudimas.<\/p>\n

— \u012e k\u0105 reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, matuojant kraujosp\u016bd\u012f?
\n— Kraujosp\u016bd\u012f reikia sekti, bet net psichologai nepataria to daryti i\u0161tisai, nes \u017emogus \u012fklimpsta \u012f lig\u0105. Rekomenduojama pamatuoti tris ar keturis kartus per m\u0117nes\u012f.Yra ir vadinamoji „baltojo chalato“ hipertenzija, kai pacientui spaudimas pakyla, at\u0117jus pas gydytoj\u0105, o kai matuoja namuose — ma\u017eesnis. Tokios hipertenzijos gydyti nereikia.<\/p>\n

Gydymas ilgina gyvenim\u0105<\/strong>
\n— Ar verta gydyti auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f?
\n— Vienareik\u0161mi\u0161kai — taip. Ir kuo grei\u010diau. Kokia beb\u016bt\u0173 jo prie\u017eastis, auk\u0161tas spaudimas \u0161audo \u012f savo taikinius.Jei spaudimas siekia 170\/80, reikia gydyti i\u0161 karto. Jei retkar\u010diais pakyla — \u012fprastai dar por\u0105 savai\u010di\u0173 stebima.Jei vienerius metus i\u0161laikome normal\u0173 kraujosp\u016bd\u012f vaistais, am\u017ei\u0173 prailginame ma\u017edaug 5— 6 metais, nes nesivysto komplikacijos — infarktas, \u0161irdies, inkst\u0173 nepakankamumas.<\/p>\n

— Kaip gydomas auk\u0161tas spaudimas?
\n— Pagrindin\u0117 pagalba — vaistai, j\u0173 grupi\u0173 yra daug. Amerikie\u010di\u0173 \u0161eimos daktarai pus\u0119 met\u0173 parinkin\u0117ja vaistus. \u017dmogus neturi jaustis blogiau gydydamasis nei sirgdamas. Pas mus kas m\u0117nes\u012f reikia lankytis pas gydytoj\u0105, vis i\u0161sira\u0161yti vaistus. Manau, tam tikroms ligoms vaistai gal\u0117t\u0173 b\u016bti skiriami pusei met\u0173 ar metams, kad nesusidaryt\u0173 dideli\u0173 eili\u0173.Visame pasaulyje \u0161ie vaistai yra kompensuojami, kad \u017emon\u0117s ilgiau gyvent\u0173, b\u016bt\u0173 sveikesni. Vaistai nuo spaudimo dabar da\u017eniausiai geriami vien\u0105 kart\u0105 — prie\u0161 valg\u012f, kad neb\u016bt\u0173 s\u0105ly\u010dio su maistu. \u017dmon\u0117s sugalvoja (o j\u0173 \u012ftakai kartais pasiduoda ir \u0161eimos gydytojai) ir vien\u0105 tablet\u0119 geria i\u0161 ryto, kit\u0105 — apie pietus, susikuria sud\u0117ting\u0105 sistem\u0105, kad pasidaro sunku patiems gyventi, ir visk\u0105 numeta.<\/p>\n

— Ar jaun\u0117ja am\u017eius \u017emoni\u0173, turin\u010di\u0173 auk\u0161t\u0105 kraujosp\u016bd\u012f?
\n— Taip. Tik \u017emon\u0117s darosi protingesni. Anks\u010diau sakydavo: „K\u0105, a\u0161 nuo dvide\u0161imties met\u0173 prad\u0117siu vaistus gerti?! Kuo tai baigsis?“ Bet kai pamato, kuo baigiasi tiems, kurie negeria… Da\u017enai gydau tre\u010di\u0105 kart\u0105: prad\u0117j\u0119s dirbti gyd\u017eiau senelius, dabar — j\u0173 an\u016bkus. Ligos kartojasi.<\/p>\n

— Ar verta nerimauti tiems, kuri\u0173 spaudimas, atvirk\u0161\u010diai, — \u017eemas?
\n— Juo da\u017eniausiai skund\u017eiasi moterys. Ma\u017eas spaudimas ilgo gyvenimo \u017eenklas. Turintys ma\u017e\u0105 spaudim\u0105 alpsta ba\u017eny\u010diose arba parduotuv\u0117se, u\u017emiega koncertuose ar per susirinkimus. Bet jie gyvena ilgai ir laimingai.<\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160iauli\u0173 apskrities ligonin\u0117s I kardiologijos skyriaus ved\u0117jas Romaldas Stankevi\u010dius sako, jog auk\u0161tas kraujosp\u016bdis <\/a>— klastinga liga, kurios galima nejausti, bet ji atlieka savo juod\u0105 darb\u0105. Jis labai kenkia \u0161ird\u017eiai, kraujagysl\u0117ms, inkstams. Gydytojo teigimu, jei vienerius metus vaistais i\u0161laikomas normalus kraujosp\u016bdis, \u017emogaus am\u017eius pailg\u0117ja ma\u017edaug 5— 6 metais.
\n <\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[27313],"tags":[2529,93,711,430,125,991,138],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11204","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","category-gydymo-naujienos","tag-aukstas-spaudimas","tag-infarktas","tag-kraujagysles","tag-kraujospudis","tag-rukymas","tag-stresas","tag-vaistai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11204","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11204"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11204\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11204"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11204"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11204"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11204"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11204"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}