{"id":11217,"date":"2010-05-30T18:00:00","date_gmt":"2010-05-30T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-05-30T18:00:00","modified_gmt":"2010-05-30T18:00:00","slug":"savo-mirti-artiname-patys","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/savo-mirti-artiname-patys\/11217\/","title":{"rendered":"Savo mirt\u012f artiname patys?"},"content":{"rendered":"

\u0160irdies chirurgai \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 ilgina, o jie patys – r\u016bkydami, gerdami alkohol\u012f, netinkamai maitindamiesi, kamuojami \u012ftampos – trumpina.
\nRizika mirti nuo \u0161irdies infarkto ar auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio kyla daugeliui. Ypa\u010d tiems, kurie \u0161ird\u012f gadina r\u016bkydami, gerdami alkohol\u012f, nesveikai maitindamiesi, gyvendami streso bei \u012ftampos s\u0105lygomis ir net pykdami.<\/p>\n

 <\/div>\n
\n
\u0160irdies ligos jaun\u0117ja<\/strong><\/div>\n
Neseniai pramog\u0173 pasaul\u012f sudrebino netik\u0117ta \u017einia. Gegu\u017e\u0117s 13-osios nakt\u012f ligonin\u0117je mir\u0117 \u017einomas humoristas Modestas Vai\u0161noras. 28 met\u0173 vyrui sustojo \u0161irdis. Staigi jauno vyro mirtis – tarsi \u012fsp\u0117jimas kitiems, netausojantiems sveikatos. Anot kardiolog\u0173, \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis serga vis daugiau jaun\u0173 \u017emoni\u0173. „Jau nieko nebestebina, kai 30 met\u0173 \u017emog\u0173 i\u0161tinka miokardo infarktas<\/a>“, – tvirtino Vilniaus miesto universitetin\u0117s ligonin\u0117s Kardiologijos skyriaus ved\u0117jas medicinos moksl\u0173 dr. Mykolas Biliukas. Miokardo infarktas<\/a>, arba \u0161irdies sm\u016bgis, – tai \u0161irdies raumens l\u0105steli\u0173 pa\u017eeidimas ir \u017e\u016btis. Taip atsitinka d\u0117l deguonies stokos sutrikus kraujotakai. Pasak dr. M.Biliuko, \u016bmi\u0105 \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0105 sukelia ateroskleroz\u0117<\/a>. Kaip tik d\u0117l \u0161ios prie\u017easties Lietuvoje mir\u0161ta daugiausia \u017emoni\u0173. „Kadaise ateroskleroz\u0117<\/a> buvo tik pagyvenusi\u0173 \u017emoni\u0173 liga, o dabar ja serga net naujagimiai, – sak\u0117 kardiologas. – \u0160i\u0105 lig\u0105 vaikai paveldi.“
\nAteroskleroz\u0117<\/a> taip pat gali b\u016btikr\u016btin\u0117s anginos, \u0161irdies ritmo sutrikimo, \u0161irdies nepakankamumo prie\u017eastis.<\/div>\n
 <\/div>\n
Pavojingas spaudimas<\/strong><\/div>\n
Jauni \u017emon\u0117s labai da\u017enai mir\u0161ta ir nuo auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio sukelt\u0173 komplikacij\u0173. Tod\u0117l, anot kardiologo, kraujo spaudim\u0105 kartkart\u0117mis reik\u0117t\u0173 pasitikrinti ir jauniems. D\u0117l auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio sustor\u0117ja \u0161irdies raumuo, blogiau ima funkcionuoti smegenys, ilgainiui i\u0161sivysto \u0161irdies infarktas, smegenyse – insultas. Be to, susiaur\u0117jusios kraujagysl\u0117s gali tapti inkst\u0173 veiklos nepakankamumo prie\u017eastimi. Anot kardiologo, reikia laiku susir\u016bpinti auk\u0161tu kraujo spaudimu. Kraujosp\u016bd\u017eio norma – 140\/90 mm gyvsidabrio stulpelio. „Jei pamatavus kraujo spaudim\u0105 ramyb\u0117s b\u016bsenoje bent vienas skai\u010dius yra didesnis, jau reik\u0117t\u0173 susir\u016bpinti, – sak\u0117 jis. – Anks\u010diau buvo manoma, kad vyresniam \u017emogui galima tur\u0117ti ir auk\u0161tesn\u012f kraujosp\u016bd\u012f<\/a>. Nieko pana\u0161aus – kraujosp\u016bd\u017eio norma galioja visiems.“<\/div>\n
 <\/div>\n
Verta pasimatuoti liemen\u012f<\/strong><\/div>\n
Tre\u010dia \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 liga, nuo kurios da\u017enai mir\u0161ta jauni \u017emon\u0117s, – ankstyvas cukrinis diabetas. Anot dr. M.Biliuko, vis daugiau diabetu susergama ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Be to, \u0161ios ligos palydov\u0117s – ateroskleroz\u0117<\/a> ir hipertenzija. Bene pagrindin\u0117s ankstyvo cukrinio diabeto <\/a>prie\u017eastys – nutukimas<\/a> ir alkoholio vartojimas. Nutukimas<\/a> yra viena pagrindini\u0173 mirtingumo nuo \u0161irdies kraujagysli\u0173 lig\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. Tokiomis ligomis ypa\u010d rizikuoja susirgti vadinamieji obuolio tipo nutuk\u0117liai. Kardiologas visiems rekomenduoja pasimatuoti liemen\u012f. Vyr\u0173 pilvo apimtis netur\u0117t\u0173 vir\u0161yti 102 cm, o moter\u0173 – 88 cm. „Jei apie liemen\u012f b\u016bt\u0173 ma\u017eiau centimetr\u0173, rizika susirgti kitomis ligomis b\u016bt\u0173 daug ma\u017eesn\u0117. Pilvinio tipo nutukimas<\/a> sukelia nema\u017eai kit\u0173 lig\u0173, bet fakti\u0161kai tai yra vienas ir tas pats rei\u0161kinys – bendras med\u017eiag\u0173 apykaitos sutrikimas“, – sak\u0117 kardiologas.<\/div>\n
 <\/div>\n
Kenkia stresas ir… dantys<\/strong><\/div>\n
Anot kardiolog\u0173, \u017emon\u0117s \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 ligomis suserga gyvendami ir nuolatinio streso s\u0105lygomis. „Padid\u0117jusi \u012ftampa d\u0117l prarasto darbo, emigracijos baigiasi adrenalino pertekliumi, kuris ir sukelia \u0161irdies ateroskleroz\u0119<\/a>, hipertenzij\u0105“, – sak\u0117 kardiologas. Pasak kardiologo, rizika sunkme\u010diu susirgti \u0161irdies ligomis dar labiau padid\u0117ja. T\u0105 \u012frodo skai\u010diai. Per pastaruosius trejus metus rekordi\u0161kai padaug\u0117jo mir\u010di\u0173 nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Anks\u010diau tokios mirtys sudar\u0117 apie 50 proc. vis\u0173 mir\u010di\u0173, o dabar – apie 55 proc. Anot M.Biliuko, dabartinis mirtingumo rodiklis yra did\u017eiausias nuo 1950 met\u0173. \u0160ird\u012f gadina ne tik stresas, bet ir… dantys. Anot kardiologo, d\u0117l sugedusi\u0173 dant\u0173 \u0161irdies ligomis ypa\u010d da\u017enai suserga kaimo \u017emon\u0117s. „Netvarkantys dant\u0173 \u017emon\u0117s bent 2–3 kartus da\u017eniau mir\u0161ta nuo infarkto“, – teig\u0117 jis.<\/div>\n
 <\/div>\n
Gyvenim\u0105 trumpina pyktis<\/strong><\/div>\n
Psichologai mano, kad b\u0117dos d\u0117l \u0161irdies \u017emones i\u0161tinka ir d\u0117l pyk\u010dio. „Tie, kurie nuolat pyksta ar patys provokuoja pyk\u010dius, patiria infarkt\u0105, kraujotakos sutrikim\u0173 ir mir\u0161ta 50–60 met\u0173. Tikrosios per ankstyv\u0173 mir\u010di\u0173 prie\u017eastys – konfliktai, pyktis ir nuolatiniai j\u0173 sukeliami stresai. Tad norint ilgai gyventi pirmiausia reikia i\u0161mokti valdyti pykt\u012f“, – patar\u0117 psichologas teologas Tomas Girdzijauskas. Anot jo, ilgai pykdamas \u017emogus pats sau nuodija gyvenim\u0105. „Tod\u0117l kylant nuoskaudai reikia arba i\u0161kart ai\u0161kintis, arba jau kit\u0105 dien\u0105 visk\u0105 u\u017emir\u0161ti visiems laikams“, – mano jis. Geriausias b\u016bdas pyk\u010diui suvaldyti – kuo daugiau jud\u0117ti, sportuoti. \u017dmogus turi nuolat jud\u0117ti, o nervai i\u0161likti ram\u016bs, bet ne atvirk\u0161\u010diai.Vis d\u0117lto stres\u0173 nereikia bijoti. Anot psicholog\u0173, jie skatina veikti.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160irdies chirurgai \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 ilgina, o jie patys – r\u016bkydami, gerdami alkohol\u012f, netinkamai maitindamiesi, kamuojami \u012ftampos – trumpina.
\nRizika mirti nuo \u0161irdies infarkto ar auk\u0161to kraujosp\u016bd\u017eio kyla daugeliui. Ypa\u010d tiems, kurie \u0161ird\u012f gadina r\u016bkydami, gerdami alkohol\u012f, nesveikai maitindamiesi, gyvendami streso bei \u012ftampos s\u0105lygomis ir net pykdami.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[76,399,93,141,157,1093,991,181],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11217","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-ateroskleroze","tag-dantys","tag-infarktas","tag-insultas","tag-nutukimas","tag-pyktis","tag-stresas","tag-visiems"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11217","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11217"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11217\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11217"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11217"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11217"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11217"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11217"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}