{"id":11244,"date":"2010-06-23T18:00:00","date_gmt":"2010-06-23T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2017-11-03T10:15:38","modified_gmt":"2017-11-03T10:15:38","slug":"storosios-zarnos-vezys-paplitimas-rizikos-veiksniai-gyvensenos-ir-letinio-viduriu-uzkietejimo-itaka-jam-issivystyti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/naujausi-medicinos-straipsniai\/storosios-zarnos-vezys-paplitimas-rizikos-veiksniai-gyvensenos-ir-letinio-viduriu-uzkietejimo-itaka-jam-issivystyti\/11244\/","title":{"rendered":"Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys \u2013 paplitimas, rizikos veiksniai, gyvensenos ir l\u0117tinio viduri\u0173 u\u017ekiet\u0117jimo \u012ftaka jam i\u0161sivystyti"},"content":{"rendered":"

Storosios \u017earnos v\u0117\u017eys (gaubtin\u0117s ir tiesiosios \u017earnos v\u0117\u017eys<\/a>\u00a0arba kolorektalinis v\u0117\u017eys, S\u017dV) yra viena da\u017eniausi\u0173 onkologini\u0173 lig\u0173 stiprios ekonomikos \u0161alyse. JAV ir Vakar\u0173 Europoje S\u017dV yra antra pagal da\u017enum\u0105 mirties nuo v\u0117\u017eio prie\u017eastis<\/span> [1]. Lietuvoje i\u0161 vis\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 S\u017dV u\u017eima tre\u010di\u0105j\u0105 viet\u0105, o i\u0161gyvenamumo rodikliai \u2013 vieni ma\u017eiausi\u0173 Europoje (1 pav.) [2]. JAV kasmet diagnozuojama 147 t\u016bkst. nauj\u0173 S\u017dV atvej\u0173 ir 50 t\u016bkst. mir\u010di\u0173 nuo S\u017dV [1], Did\u017eiojoje Britanijoje \u2013 29 t\u016bkst. nauj\u0173 atvej\u0173 per metus ir 16 t\u016bkst. mir\u010di\u0173 [3]. Bendrojoje populiacijoje susirgimo SV\u017d rizika yra 5\u20136 proc., pacientai,<\/span> turintys \u0161eimin\u0119 anamnez\u0119, sudaro iki 20 proc., o paveldimas v\u0117\u017eys nustatomas 5\u201310 proc. atvej\u0173 [4]. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1 500 nauj\u0173 SV\u017d atvej\u0173 ir beveik 1 000 mir\u010di\u0173 nuo \u0161ios ligos. Kaip ir kitose Europos \u0161alyse, \u0161is piktybinis navikas u\u017eima antr\u0105j\u0105 viet\u0105 tarp moter\u0173 ir tre\u010di\u0105j\u0105 viet\u0105 tarp vyr\u0173 piktybini\u0173 navik\u0173 [2]. Apskritai sergamumas SV\u017d did\u0117ja<\/span> \u0161alyse, tarp j\u0173 ir Lietuvoje, kur sergamumo rodikliai yra ma\u017ei, o \u0161alyse, kur jie did\u017eiausi,\u00a0 <\/span>pastaruoju metu sergamumas jau did\u0117ja nedaug, yra stabilizav\u0119sis (\u0160iaur\u0117s ir Vakar\u0173 Europoje) ar netgi prad\u0117j\u0119s ma\u017e\u0117ti (\u0160iaur\u0117s Amerikoje) (2 pav.) [1, 2].<\/span><\/p>\n

<\/span><\/p>\n

\"Storosios<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

\u00a0<\/span><\/p>\n

Patogenez\u0117<\/span><\/b><\/p>\n

SV\u017d i\u0161sivystymas sud\u0117tingas procesas, kuriame dalyvauja vidiniai (gen\u0173 poky\u010diai) ir i\u0161or\u0117s (kancerogen\u0173 poveikis) veiksniai. I\u0161 genetini\u0173 veiksni\u0173 svarbiausi onkogen\u0173 suaktyv\u0117jimas ir navik\u0105 slopinan\u010di\u0173 gen\u0173 aktyvumo ma\u017e\u0117jimas. Genetiniai veiksniai turi lemiamos \u012ftakos paveldimo (\u0161eiminio, nepolipozinio) v\u0117\u017eio i\u0161sivystymui, o sporadinio (polipozinio) v\u0117\u017eio atveju genetiniai poky\u010diai epitelio l\u0105stel\u0117se kaupiasi per gyvenim\u0105 s\u0105veikaujant \u012fvairiems aplinkos veiksniams. Kai kurie \u017emon\u0117s yra link\u0119 \u012f SV\u017d. Manoma, kad iki 25 proc. asmen\u0173 turi \u0161eimin\u0119 S\u017dV anamnez\u0119 ir iki 15 proc. stipri\u0105 \u0161eimin\u0119 anamnez\u0119 (pirmos eil\u0117s giminai\u010diai). Iki 5 proc. atvej\u0173 lig\u0105 sukelia vieno geno mutacija. Apskritai S\u017dV susiformuoja d\u0117l susikaupusi\u0173 daugini\u0173 gen\u0173 mutacij\u0173 [6]. Iki 80 proc. S\u017dV prasideda i\u0161 polip\u0173 \u2013 rutuliojasi nuo normalaus epitelio iki invazin\u0117s karcinomos [6]. S\u017dV i\u0161 adenomos vystosi l\u0117tai, prireikia 10\u201315 met\u0173. Klinikin\u0117 eiga kiekvienu atveju priklauso nuo genetini\u0173 poky\u010di\u0173 pob\u016bd\u017eio ir akumuliacijos variant\u0173 [7].<\/span><\/p>\n

\u00a0<\/span><\/b><\/p>\n

Rizikos veiksniai<\/span><\/b><\/p>\n

\u012evairiose \u0161alyse sergamumas S\u017dV skiriasi iki 20 kart\u0173. Asmenys, i\u0161 ma\u017eos rizikos \u0161ali\u0173 persik\u0117l\u0119 \u012f didel\u0117s rizikos \u0161alis, jau per vien\u0105 kart\u0105 perima pastarosios sergamumo rizik\u0105 [7]. Tai rodo, kad adenom\u0173 ir S\u017dV patogenezei ir i\u0161sivystymui itin svarbus aplinkos veiksni\u0173 poveikis.<\/span><\/p>\n

Skiriami \u012fgyti ir \u012fgimti rizikos veiksniai. \u012egimti veiksniai siejami su genetine predispozicija \u2013 \u0161eimin\u0117 adenomatozin\u0117 polipoz\u0117 ir \u0161eimin\u0117 SV\u017d bei adenomos anamnez\u0117. Svarbus veiksnys yra am\u017eius \u2013 91 proc. atvej\u0173 nustatoma vyresniems nei 50 met\u0173 asmenims [8]. \u012egyti rizikos [9] veiksniai grupuojami taip:<\/span><\/p>\n