{"id":11252,"date":"2010-05-20T18:00:00","date_gmt":"2010-05-20T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-05-20T18:00:00","modified_gmt":"2010-05-20T18:00:00","slug":"kruties-vezys-mitai-pries-realybe","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/kruties-vezys-mitai-pries-realybe\/11252\/","title":{"rendered":"Kr\u016bties v\u0117\u017eys: mitai prie\u0161 realyb\u0119"},"content":{"rendered":"
Kaip i\u0161vengti kr\u016bties v\u0117\u017eio<\/a>? \u0160i problema jaudina visas moteris – ir tas, kurios to negali pripa\u017einti net sau pa\u010dioms. Jos nustebt\u0173 su\u017einojusios, kad net 98 procentai j\u0173 lyties atstovi\u0173 pervertina kr\u016bties v\u0117\u017eio gr\u0117sm\u0119.<\/div>\n
Specialistai visomis i\u0161gal\u0117mis stengiasi i\u0161sklaidyti giliai \u012fsi\u0161aknijusius mitus apie \u0161i\u0105 klasting\u0105 lig\u0105, ta\u010diau daugyb\u0117 moter\u0173 vis dar per ma\u017eai \u017eino apie piktybinius pieno liauk\u0173 auglius.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mitas Nr. 1. Kr\u016bt\u0173 v\u0117\u017eys<\/a> – pagrindinis moter\u0173 „\u017eudikas“.<\/strong> Tai netiesa. Net a\u0161tuoniskart da\u017eniau moterys mir\u0161ta nuo \u0161irdies ir kraujagysli\u0173 lig\u0173. Ta\u010diau baim\u0117 netektikr\u016btin\u0117s jaun\u0173 moter\u0173 s\u0105mon\u0117je pavert\u0117 \u0161i\u0105 lig\u0105 did\u017eiausiu baubu.Ironi\u0161kiausia tai, kad pani\u0161kai mastektomijos – kr\u016bt\u0173 amputacijos – bijan\u010dios moterys ir toliau traukia vien\u0105 cigaret\u0119 po kitos, nesveikai maitinasi ir nesinaudoja automobilio saugos dir\u017eais.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mitas Nr. 2.<\/strong> Mirtingumas nuo kr\u016bties v\u0117\u017eio vis did\u0117ja. Nieko pana\u0161aus.<\/strong> Palyginti su pra\u0117jusiuoju \u0161imtme\u010diu, moter\u0173, susirgusi\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eiu, gerokai padaug\u0117jo – tas tiesa. Ta\u010diau mirtingumo lygis liko toks pat ir net pastebimos jo ma\u017e\u0117jimo tendencijos. Viso to „kaltinink\u0117“ – medicina: i\u0161tobul\u0117jus diagnostikos priemon\u0117ms (pavyzd\u017eiui, atsiradus tyrimui mamografu), kr\u016bties v\u0117\u017eys nustatomas daugiau pacien\u010di\u0173, vis da\u017eniau – ankstyvojoje stadijoje, taigi vis da\u017eniau liga \u012fveikiama. Be to, \u0161iuolaikiniai chemoterapijos bei chirurgijos metodai pad\u0117jo gydytojams sustabdyti kr\u016bties v\u0117\u017eio progresij\u0105.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mitas Nr. 3.<\/strong> Jeigu moters gimin\u0117je n\u0117ra buv\u0119 kr\u016bties v\u0117\u017eio atvej\u0173, ji gali b\u016bti rami, kad nesusirgs. Deja, tai netiesa. Be am\u017eiaus, medikai kol kas vis dar negali nustatyti kit\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, d\u0117l kuri\u0173 pieno liaukose staiga prasideda nevaldomas v\u0117\u017eini\u0173 l\u0105steli\u0173 dauginimasis. Tik 5–10 procent\u0173 susirgusi\u0173 moter\u0173 buvo nustatytas genetinis polinkis sirgti \u0161ia liga (jos visos tur\u0117jo paveld\u0117t\u0105 gen\u0105 BRCA1). Taigi jos i\u0161 prigimties labiau nei kitos moterys rizikavo susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu ankstyvame am\u017eiuje (paprastai dar iki klimakso). Esant \u0161iam genui, susirgti rizikuoja skirting\u0173 kart\u0173 tos pa\u010dios \u0161eimos moterys – tokia tikimyb\u0117 siekia net 85 procentus. Daugiau kaip pus\u0117 j\u0173 suserga dar iki 50-ies. Beje, \u0161ios moterys daug labiau rizikuoja susirgti ir kiau\u0161id\u017ei\u0173 v\u0117\u017eiu. Be BRCA1, mokslininkai yra aptik\u0119 ir kit\u0105 paveldim\u0105 gen\u0105 – BRCA2. D\u0117l jo, mano specialistai, v\u0117\u017eiu suserga dar 35 procentai moter\u0173.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mitas Nr. 4. Genetinis polinkis susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu perduodamas tik motinos linija. Ir tai netiesa.<\/strong> \u0160\u012f polink\u012f galime paveld\u0117ti tiek i\u0161 motinos, tiek i\u0161 t\u0117vo gimin\u0117s. Kadangi vyrams genai BRCA1 ir BRCA2 nesukelia joki\u0173 sveikatos sutrikim\u0173, gali atrodyti prie\u0161ingai, ta\u010diau statistika negailestinga: t\u0117vai net 50 procent\u0173 gali „bloguosius“ genus perduoti dukterims.Tiesa, paveld\u0117jus i\u0161 t\u0117vo vien\u0105 kur\u012f min\u0117t\u0173 gen\u0173 rizika susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu padid\u0117ja tik tuo atveju, jeigu \u0161i liga buvo paplitusi tarp jo moteri\u0161kos lyties giminai\u010di\u0173. Jei t\u0117vas seser\u0173 netur\u0117jo, rizika gerokai suma\u017e\u0117ja.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mitas Nr. 5. Jei paveld\u0117jote genus BRCA1 ir BRCA2, esate pasmerkta. Toks \u012fsitikinimas yra klaidingas.<\/strong> Jeigu atlikus tyrim\u0105 paai\u0161k\u0117jo, jog moteris turi \u0161iuos genus, galima ir net reikia imtis priemoni\u0173 rizikai suma\u017einti. Viena i\u0161 prevencini\u0173 kr\u016bties v\u0117\u017eio priemoni\u0173 – kasm\u0117nesinis savaranki\u0161kas kr\u016bt\u0173 patikrinimas. Taip pat kart\u0105 per pusmet\u012f der\u0117t\u0173 kreiptis \u012f ginekolog\u0105 arba onkolog\u0105: jeigu liga ir prad\u0117s vystytis, ji bus „pagauta“ kuo ankstyvesn\u0117je stadijoje. Dar viena – tiesa, radikali profilaktikos priemon\u0117 yra dviguba mastektomija, arba abiej\u0173 kr\u016bt\u0173 amputacija. Ta\u010diau daugelis medik\u0173 \u0161iam metodui prie\u0161tarauja d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: moteris patiria mil\u017eini\u0161k\u0105 emocin\u0119 traum\u0105, amputacija neduoda 100 procent\u0173 garantijos, kad audiniuose likusios v\u0117\u017ein\u0117s l\u0105stel\u0117s neprad\u0117s daugintis.<\/div>\n
 <\/div>\n
Mitas Nr. 6. Jeigu patenkate \u012f rizikos grup\u0119 pagal kelis veiksnius, nei\u0161vengiamai susirgsite kr\u016bties v\u0117\u017eiu.<\/strong> Prie\u0161ingai – tyrimai rodo, kad dauguma moter\u0173, net esant ry\u0161kiai i\u0161reik\u0161tiems rizikos veiksniams, nesuserga. Ir atvirk\u0161\u010diai: daugybei pacien\u010di\u0173, kurioms diagnozuotas kr\u016bties v\u0117\u017eys, am\u017eiaus faktorius buvo vienintelis. Vis d\u0117lto der\u0117t\u0173 atsiminti, kad galimyb\u0119 susirgti v\u0117\u017eiu didina v\u0117lyvas klimaksas<\/a> (po 55-ojo gimtadienio), pirmasis gimdymas vyresniame nei 30 met\u0173 am\u017eiuje arba jei visai neturite vaik\u0173. Min\u0117tos aplinkyb\u0117s kei\u010dia lyties hormon\u0173 lyg\u012f, o tai daro \u012ftak\u0105kr\u016btin\u0117s audiniams. Praktika taip pat rodo, kad rizikos susirgti kr\u016bties v\u0117\u017eiu labai nedaug, bet vis d\u0117lto tai didina kasdienis alkoholio vartojimas net menkais kiekiais. Ir kuo daugiau moteris vartoja alkoholini\u0173 g\u0117rim\u0173, tuo labiau auga \u0161i rizika. Buvo atlikta daugyb\u0117 mokslini\u0173 tyrim\u0173 ir jie \u012frod\u0117, kad alkoholis didina estrogen\u0173 kiek\u012f kraujyje, o tai daro \u012ftak\u0105 v\u0117\u017eini\u0173 navik\u0173 vystymuisi pieno liaukose. Pavojus taip pat b\u016bna didesnis, jeigu moteris anks\u010diau yra sirgusi kitomis kr\u016bt\u0173 ligomis – pavyzd\u017eiui, jai buvo diagnozuotas gerybinis auglys.<\/div>\n
 <\/div>\n
iMed<\/div>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Kaip i\u0161vengti kr\u016bties v\u0117\u017eio<\/a>? \u0160i problema jaudina visas moteris – ir tas, kurios to negali pripa\u017einti net sau pa\u010dioms. Jos nustebt\u0173 su\u017einojusios, kad net 98 procentai j\u0173 lyties atstovi\u0173 pervertina kr\u016bties v\u0117\u017eio gr\u0117sm\u0119.<\/div>\n
Specialistai visomis i\u0161gal\u0117mis stengiasi i\u0161sklaidyti giliai \u012fsi\u0161aknijusius mitus apie \u0161i\u0105 klasting\u0105 lig\u0105, ta\u010diau daugyb\u0117 moter\u0173 vis dar per ma\u017eai \u017eino apie piktybinius pieno liauk\u0173 auglius.<\/div>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[509,345,95],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11252","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-kruties-vezys","tag-stadijoje","tag-vezys"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11252","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11252"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11252\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11252"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11252"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11252"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11252"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11252"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}