{"id":11255,"date":"2010-05-20T18:00:00","date_gmt":"2010-05-20T18:00:00","guid":{"rendered":""},"modified":"2010-05-20T18:00:00","modified_gmt":"2010-05-20T18:00:00","slug":"sukresto-vaiko-sindromas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/sveikatos-ir-medicinos-naujienos\/sukresto-vaiko-sindromas\/11255\/","title":{"rendered":"Sukr\u0117sto vaiko sindromas"},"content":{"rendered":"
\n
Prie\u0161 por\u0105 met\u0173 Klaip\u0117doje mir\u0117 dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173 berniukas. Medikai nustat\u0117, kad mirties prie\u017eastis – sukr\u0117sto vaiko sindromas. K\u016bdikiai labai jautr\u016bs – purtymas labai pavojingas ne tik j\u0173 sveikatai, bet ir gyvybei.
\u00a0<\/div>\n<\/div>\n

,,Mamos \u017eurnalas\u201d, 2005 m., Nr.2<\/strong><\/em><\/span>
Jau senov\u0117je mo\u010diut\u0117s sakydavo, kad vaikui geriau u\u017eduoti, nei j\u012f purtyti. Apie sukr\u0117sto vaiko sindrom\u0105 visi viena ausimi esame gird\u0117j\u0119, \u017einome, kad vaik\u0173 negalima purtyti, nes tai pavojinga j\u0173 smegenims. Apie sukr\u0117sto vaiko sindrom\u0105 kalbam\u0117s su neurologe Jurgita Grikiniene ir vaik\u0173 chirurgu Vytautu Biliumi.<\/p>\n

Kas tai yra \u2013 sukr\u0117sto vaiko sindromas?<\/strong>
Neurolog\u0117. <\/em>Sukr\u0117sto vaiko sindromu vadinama trauma, kuri\u0105 sukelia suaugusieji vaikui – da\u017eniausia pirm\u0173j\u0173 met\u0173 k\u016bdikiui – pa\u0117m\u0119 j\u012f u\u017ekr\u016btin\u0117s ties pa\u017eastimis ir stipriai pakrat\u0119. Stiprus k\u016bdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0105, plon\u0173, mink\u0161t\u0173 galvos kraujagysli\u0173 \u012ftr\u016bkimus, kraujo i\u0161siliejimus. Trauma tuo stipresn\u0117, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Trauma b\u016bna sunkesn\u0117, kai papurtytas vaikas staiga metamas \u012f lovyt\u0119 ar \u012f kit\u0105 daikt\u0105 (d\u0117l stiprios stabdymo j\u0117gos veikimo).
Chirurgas.<\/em> \u0160\u012f sindrom\u0105 sudaro: subduralin\u0117 hematoma (kraujo i\u0161siliejimas po kietuoju smegen\u0173 dangalu), smegen\u0173 sumu\u0161imas (pa\u017eeidimas \u2013 hematomos), kraujosruvos aki\u0173 tinklain\u0117je, aplink optin\u012f nerv\u0105, kaul\u0173 l\u016b\u017eimai. Vaikai paprastai neturi i\u0161orini\u0173 galvos traumai b\u016bding\u0173 po\u017eymi\u0173.<\/p>\n

Kas atsitinka vaiko galvyt\u0117je, jei j\u012f stipriai supurtome?<\/strong>
Chirurgas.<\/em> Sukr\u0117sto vaiko sindromas i\u0161sivysto stipriai kratant vaik\u0105 (stipriai supant, kre\u010diant rankomis, mu\u0161ant). Stipriai kratant vaik\u0105, galva atlieka \u201ebotanin\u012f\u201c judes\u012f. Pa\u017eeidim\u0173 atsiranda tod\u0117l, kad k\u016bdiki\u0173 galva santykinai didel\u0117, o kaklo raumenys silpni, didelis skys\u010dio kiekis smegenyse, platesnis povoratinklinis tarpas (voratinklinis smegen\u0173 dangalas). Botaninio judesio metu smegenys tiesiog sukre\u010diamos \u2013 sumu\u0161amos \u012f vidin\u012f kaukol\u0117s pavir\u0161i\u0173, o v\u0117liau smegenys dar kart\u0105 sumu\u0161amos metant k\u016bdik\u012f \u012f lovyt\u0119, tada ir ply\u0161ta k\u016bdiki\u0173 trapios smegen\u0173 kraujagysl\u0117s.
Neurolog\u0117.<\/em> Tokio purtymo metu gali i\u0161silieti kraujas ir \u012f aki\u0173 tinklain\u0119. Nuo purtymo gali l\u016b\u017eti ar i\u0161nirti kaklo ir ilgieji gal\u016bni\u0173 kaulai, kurie dar yra silpni, ploni, o raumenys per menki, kad apsaugot\u0173. Gali b\u016bti pa\u017eeisti ir pilvo organai – jie ply\u0161ta ar kraujuoja.
Pirm\u0105 kart\u0105 apie tokias traumas 1972 metais ra\u0161\u0117 G. Caffey, kai k\u016bdikiams buvo nustatyti sunk\u016bs trauminiai galvos smegen\u0173 pakenkimai, kraujo i\u0161siliejimai \u012f galv\u0105 ir \u012f akis bei ilg\u0173j\u0173 kaul\u0173 l\u016b\u017eiai, nesant i\u0161orini\u0173 galvos traumos po\u017eymi\u0173.<\/p>\n

Kaip suprasti, kad vaikas yra supurtytas?<\/strong>
Kokie po\u017eymiai i\u0161duoda, kad galima \u012ftarti supurtyto vaiko sindrom\u0105?
Chirurgas. <\/em>K\u016bdikiai \u012f ligonin\u0119 atve\u017eami jiems \u201epasikeitus\u201c. Jie gali dusti, springti, vemti, atsisakyti valgyti. B\u016bna traukuli\u0173, i\u0161p\u016bstas momen\u0117lis. Sunkaus sindromo atveju k\u016bdikiai atvyksta be s\u0105mon\u0117s, gali mirti.
V\u0117liau vaikai atsilieka psichomotori\u0161kai: v\u0117liau pradeda s\u0117d\u0117ti, kalb\u0117ti, gali prarasti klaus\u0105.
Neurolog\u0117.<\/em> Toki\u0173 traum\u0173 atvejais t\u0117vai da\u017eniausiai slepia vaiko negalavimo galim\u0105 prie\u017east\u012f, bijodami atskleisti savo ar kit\u0173 \u0161eimos nari\u0173 \u017eiaur\u0173 ar kartais labai neatsarg\u0173 elges\u012f su vaiku. Jie tikisi, kad gydytojas ap\u017ei\u016br\u0117s vaikut\u012f ir be j\u0173 pagalbos nustatys negalavimo prie\u017east\u012f. T\u0117vai da\u017eniausiai sako, kad sutrikimai atsirado vaikui ramiai gulint, \u017eaid\u017eiant ar valgant. D\u0117l to gydytojas \u012ftaria ir tiria vaikut\u012f d\u0117l visai kit\u0173 lig\u0173 ir j\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, o i\u0161ry\u0161k\u0117jus sunkiems sutrikimams vaikui pad\u0117ti gali b\u016bti jau ne\u012fmanoma – per v\u0117lu.
Blogiausia, kad po toki\u0173 traum\u0173 t\u0117vai da\u017enai kreipiasi pav\u0117luotai, kai vaiko b\u016bkl\u0117 tampa itin sunki. Taip atsitinka tod\u0117l, kad galvos traumos pirmieji po\u017eymiai gali b\u016bti tokie patys, kaip ir sergant kita liga \u2013 tai mieguistumas ar, atvirk\u0161\u010diai, labai didelis neramumas, sunkiai nuraminamas verksmas, pasikeit\u0119s vaiko elgesys – nenoras valgyti, \u017eaisti, bendrauti, springimas, v\u0117mimas, o kartais net ir viduriavimas<\/a> ar temperat\u016bros pakilimas. Sunkesniais atvejais i\u0161sivysto traukuliai, s\u0105mon\u0117s netekimas, alpimas, gali sutrikti kalba, judesiai, o sunkiausiu atveju gali trikti kv\u0117pavimas, \u0161irdies veikla ir vaikutis gali mirti.<\/p>\n

Kaip gydytojai diagnozuoja \u0161\u012f sindrom\u0105?<\/strong>
Chirurgas.<\/em> Apie \u0161\u012f sindrom\u0105 reikia pagalvoti tada, kai n\u0117ra ai\u0161kios traumos prie\u017eastys, o pasirei\u0161kia galvos traumai b\u016bdingi neurologiniai simptomai. Labai svarbu tirti vaik\u0173 akis. Akies tinklain\u0117je kraujosruv\u0173 pasitaiko iki 80 proc., po to gali susilpn\u0117ti rega, vaikutis gali ir visai apakti. Galvos smegen\u0173 kraujosruvas ir hematomas po smegen\u0173 dangalais patvirtinama kompiuterin\u0117 tomografija. Tiksliausiai diagnozuoti smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0105 ir subdurin\u0119 hematom\u0105 galima atliekant magnetinio rezonanso tyrim\u0105. Diagnozuoti kaul\u0173 l\u016b\u017eimams reikia atlikti viso vaiko rentgenogram\u0105. Da\u017enai pasitaiko sulau\u017eyt\u0173 \u0161onkauli\u0173, spiralin\u0117s stuburo slanksteli\u0173 ataug\u0173, b\u016bna sul\u016b\u017e\u0119s kr\u016btinkaulis, ment\u0117s.Apie \u0161\u012f sindrom\u0105 t\u0117vams reikia pasakyti neonatologijos skyriuje, prie\u0161 i\u0161vykstant \u012f namus i\u0161 gimdymo nam\u0173, arba tai turi papasakoti pediatras per pirm\u0105j\u012f vizit\u0105 pas naujagim\u012f.Kartais taip atsitikti gali ne i\u0161 blogos valios.<\/p>\n

K\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti t\u0117vai, \u012ftar\u0119, kad j\u0173 vaikas supurtytas, sukr\u0117stas?<\/strong>
Neurolog\u0117<\/em>. Sukr\u0117sto vaiko sindromas – viena i\u0161 fizinio smurto prie\u0161 vaikus pasekmi\u0173, kai d\u0117l t\u0117v\u0173 ar kit\u0173 aplinkini\u0173 nesusivaldymo, nekantrumo, suaugusi\u0173 tarpusavio problem\u0173 ar alkoholizmo nuken\u010dia vaikas. Bet i\u0161 ties\u0173 – kartais tokia trauma gali \u012fvykti ir d\u0117l neatsargumo ar tiesiog nesupratimo, kas tinka kokio am\u017eiaus vaikui, kai t\u0117vai su k\u016bdikiu bando \u201esportuoti\u201c ar netinkamai \u017eaisti, juos m\u0117tydami, purtydami, tampydami u\u017e rank\u0173 ar koj\u0173, visi\u0161kai ne\u012ftardami, kad tai gali pakenkti j\u0173 at\u017ealai. Vaiko lavinimas, ugdymas, gr\u016bdinimas turi atitikti jo am\u017ei\u0173 ir b\u016bti saugus, \u0161velnus ir palaipsnis.
Jei J\u016bs\u0173 vaikas patyr\u0117 apra\u0161yt\u0105 traum\u0105, labai \u012fd\u0117miai steb\u0117kite vaiko b\u016bkl\u0119, o pasteb\u0117j\u0119 menkiausi\u0105 jo elgesio pasikeitim\u0105 kreipkit\u0117s \u012f gydytojus, nedelsdami ir nesl\u0117pdami supurtymo galimyb\u0117s, kadangi J\u016bs\u0173 delsimas ar prie\u017easties sl\u0117pimas gali tapti net vaiko mirties prie\u017eastis. Gydytojas, \u017einodamas galvos traumos galimyb\u0119, gal\u0117s skubiai atlikti reikalingus tyrimus ir suteikti tinkam\u0105 pagalb\u0105 arba Jus nuraminti, jei J\u016bs\u0173 \u012ftarimai nepasitvirtint\u0173. Neb\u016bkite abejingi, jei matote ar \u012ftariate smurt\u0105 prie\u0161 vaik\u0105 savo kaimynyst\u0117je – galb\u016bt J\u016bs esate vieninteliai, galintys pad\u0117ti \u0161alia gyvenan\u010diam ir sav\u0173 t\u0117v\u0173 ar glob\u0117j\u0173 smurt\u0105 patirian\u010diam vaikui.
\u00a0<\/p>\n

iMed<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Neurolog\u0117. <\/em>Sukr\u0117sto vaiko sindromu vadinama trauma, kuri\u0105 sukelia suaugusieji vaikui – da\u017eniausia pirm\u0173j\u0173 met\u0173 k\u016bdikiui – pa\u0117m\u0119 j\u012f u\u017e kr\u016btin\u0117s ties pa\u017eastimis ir stipriai pakrat\u0119. Stiprus k\u016bdikio purtymas pirmyn atgal sukelia galvos smegen\u0173 pa\u017eeidim\u0105, plon\u0173, mink\u0161t\u0173 galvos kraujagysli\u0173 \u012ftr\u016bkimus, kraujo i\u0161siliejimus. Trauma tuo stipresn\u0117, kuo stipriau vaikutis supurtomas. Trauma b\u016bna sunkesn\u0117, kai papurtytas vaikas staiga metamas \u012f lovyt\u0119 ar \u012f kit\u0105 daikt\u0105 (d\u0117l stiprios stabdymo j\u0117gos veikimo).
\u00a0<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"comment_status":"open","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[1165,6982,6764,6979,6985,2466,2467,6032,6980,6923,6987,6102,6983,1174,6986,6978,5986,6993,6972,2463,6998,6475,2465,6014,6034,2462,6990,6974,195,6992,6988,6931,21,1181,6996,6973,6997,6989,6991,6954,2464,6100,6981,75,6994,6984,6977,6995,6976,6975,6052],"site":[],"post_item_type":[27344],"class_list":["post-11255","post","type-post","status-publish","format-standard","hentry","tag-akis","tag-atsitinka","tag-atveju","tag-chirurgas","tag-galva","tag-galvos-traumai","tag-galvos-traumos","tag-gydytojas","tag-isoriniu","tag-issivysto","tag-kaklo","tag-kaulu","tag-kratant","tag-kudikiai","tag-kudikiu","tag-lovyte","tag-metu","tag-mirti","tag-mirties","tag-neurologe","tag-neurologe-sukresto","tag-pasitaiko","tag-plysta","tag-pozymiai","tag-priezasti","tag-purtymas","tag-purtymo","tag-purtyti","tag-raumenys","tag-samones","tag-silpni","tag-sindroma","tag-sindromas","tag-smegenys","tag-smurta","tag-sukresto","tag-sukresto-sindroma","tag-sumusamos","tag-supurtytas","tag-tevu","tag-tinklaineje","tag-trauma","tag-traumai","tag-traumos","tag-traumu","tag-vaika","tag-vaikas","tag-vaikuti","tag-vaikutis","tag-viena","tag-visai"],"acf":{"post_sites":false},"aioseo_notices":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11255","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=11255"}],"version-history":[{"count":0,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/11255\/revisions"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=11255"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=11255"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=11255"},{"taxonomy":"site","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/site?post=11255"},{"taxonomy":"post_item_type","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.pasveik.lt\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/post_item_type?post=11255"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}